Mano Gargždai

Krašto istorija (57)

    Rugsėjo 9 d. 15 val. Agluonėnų etnografinėje sodyboje visi kviečiami į renginį-seminarą „Mūsų kraštas – mūsų atmintis". Čia laukiami besidomintys etnine kultūra, norintys pasisemti naujų idėjų, kaip galima pagražinti savo gyvenamąją aplinką, neatitrūkstant nuo krašto tradicijų.

 

    Renginyje skatinama į tradicinę Mažosios Lietuvos architektūrą pažvelgti kitaip, pritaikant dekoro elementus šių dienų eksterjerui.
    Seminaro paskaitų temos: „Mažosios Lietuvos tradicinių puošybinių eksterjero elementų pritaikymas šių dienų architektūroje", „Gėlių darželių tradiciniai ir šiuolaikiniai bruožai Mažosios Lietuvos sodybose", „Mažosios Lietuvos tradicinių puošybinių eksterjero elementų pavyzdžiai Klaipėdos rajone", „Architektūros paveldo tvarkybos gairės".
    Renginyje dalyvaus architektė Mantė Jankauskienė, KU botanikos sodo vyr. mokslo darbuotoja Rita Nekrošienė, Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus, Agluonėnų etnografinės sodybos vadovė Gabija Šutkutė, folkloro ansamblis „Agluona".

 

agluonenu-seminaras

 

    Daugiau informacijos apie renginį rasite ČIA.

 

16 rugsėjo 07, Trečiadienis 15:15
Paskelbtas Krašto istorija
Parašė
Skaityti daugiau ... 0

    Keturias dienas Klaipėdoje vyko folkloro dainų ir šokių tarptautinis festivalis „Parbėg laivelis".

 

    „Kartais sakoma, jog folkloristai dirba triūsia kaip bitelės. Visą folklorinį turtą festivalio dalyviai suneša į tą kraštą, kur, kaip sakoma, medaus upės teka. Šis gražus kraštas mums yra Klaipėda", – pastebėjo uostamiesčio Etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.
    Per keturias dienas įvyko daugiau nei penkiasdešimt įvairių renginių, dalyvavo virš 600 įvairių ansamblių narių, Danės skvere buvo įsikūrę apie 200 amatininkų, kurie nepabūgo nei vėjo, nei labai purškiančio lietaus.
    Klaipėdoje svečiavosi folkloristai iš Baltarusijos, Gruzijos, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos miestų.
    Smagu, kad šiemet kaip lygūs su kitais šiame festivalyje dalyvavo ir Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriaus folkloro ansamblis „Kvėitys", kuriam vadovauja Regina Jokubaitytė.
    Sekmadienį Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje Kvietinių kaimo liaudiškų giesmių pateikėjai ir giesmininkai: Karolina Vičiulienė, Ona Drungilienė, Povilas Špučys ir Irena Jankauskienė su šios bažnyčios liaudiškų kantičkų giesmininkais giedojo giesmes visai Europai. Renginį vedė kun. dr. Saulius Stumbra.

 

16 liepos 20, Trečiadienis 10:18
Paskelbtas Krašto istorija
Parašė
Skaityti daugiau ... 0

    1933-iųjų liepos 15 dieną lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica" pakilo iš JAV Niujorko Floido Beneto oro uosto su tikslu perskristi Atlantą ir pasiekti Kauną. Tuo metu tai būtų buvęs tolimiausio skrydžio rekordas pasaulyje. Deja, skrydis dėl neaiškių aplinkybių nutrūko tuometinėje Vokietijos teritorijoje. Liepos 16 d. minėtos 83-iosios garsiausių Lietuvos lakūnų žygdarbio ir žūties metinės. Tradiciškai minėjimas bei aviacijos šventė vyko ir Klaipėdos rajone, Judrėnų seniūnijai priklausančiame Dariaus kaime, Stepono Dariaus gimtinėje-muziejuje.

 

    Lietuvos aviacijos muziejaus padalinyje, memorialiniame Stepono Dariaus muziejuje, pristatyta plakatų, kuriuose įamžintas „Lituanicos" skrydis ir lakūnų atminimas, paroda, o iš visos Žemaitijos mažaisiais lėktuvais, skraidyklėmis ir sklandytuvais suskridę aviacijos entuziastai surengė aviacijos šventę, kurią tradiciškai vainikavo vakaronė prie laužo su gitaromis.

    Svarbiausias šių metų šventės akcentas – naujo skrydžio lauko atidarymas, sykiu žymintis ir naujo etapo Lietuvos aviacijos istorijoje pradžią.

    „Įrengus šį lauką atsiveria daug didesnės galimybės aviacijai vystyti. Galėsime organizuoti puikias aviacijos šventes, vaikų sklandymo varžybas", – džiaugėsi S. Dariaus muziejaus-gimtinės muziejininkas Mėčislovas Raštikis.

 

    Kuriama infrastruktūra

    Stepono Dariaus gimtinėje buriasi entuziastai, kurių didžiausia svajonė, kad lėktuvai čia skraidytų ne tik per šventes. Anksčiau daug metų aviacijos mėgėjai Stepono Dariaus gimtinėje skrydžiams naudojosi šalia esančiu lauku, tačiau jis nebuvo patogus ir saugus, nes skrydžio kryptis buvo ne vakarų, o iš šono miškui, todėl maži lėktuvai kildami jausdavo turbulenciją, buvo didesnė avarijų rizika.

    Netoliese gyvenantis konsultavimo teisės ir mokesčių klausimais paslaugas teikiantis Rimantas Rubavičius nupirko 20 ha dydžio lauką ir už asmenines lėšas jį suarė, išlygino, pakeitė pakilimo kryptį ir įrengė 600 metrų ilgio, 50 metrų pločio saugų bei patogų pakilimo taką mažiems lėktuvams. Klaipėdos rajono savivaldybė skrydžio lauke įrengė būtinus ženklus.

    „Didelis aviacijos proveržis bus, jeigu šalia muziejaus atsiras patalpos, kur saugoti lėktuvėlius. Žmonių, kurie turi asmeninius lėktuvus, Lietuvoje daugėja. Vienas jų, jau užsakęs pagaminti lėktuvą, yra Judrėnų kaimo verslininkas Raimondas Rėbžda. Tie, kurie saugo lėktuvus Šilutėje ar Kartenoje, persikeltų čia, nes čia jiems būtų patogiau", – įsitikinęs R. Rubavičius, įsigijęs netoliese muziejaus esančią Stepono Dariaus giminaičių Idzelevičių sodybą.

    Joje pašnekovas svajoja atstatyti dvarą ir galbūt kada nors užsiimti aviaciniu turizmu.

    Įrengti aviaparko infrastruktūrą šalia lėktuvų pakilimo tako Stepono Dariaus muziejus ketina kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe.

    „Jau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kad kartu rūpinsimės ir tvarkysime šią 9 hektarų teritoriją. Ateityje planuojame skrydžio lauką pritaikyti sportinių varžybų organizavimui, galbūt išsivystys kada nors Lietuvoje ir aviacinis turizmas. Šiuo metu Savivaldybėje rengiamas aviacijos parko techninis projektas. Pagal jį planuojama atstatyti dar tris ūkinius pastatus, kurie būtų pritaikyti edukacinėms programoms, sportinei aviacijai vystyti ir pagerintų bendrą muziejaus infrastruktūrą, nes šiuo metu mes naudojame tik šulinio vandenį, kurio nuo vidurio vasaros pritrūkstame, tualetai yra tik lauko. Muziejus nėra pritaikytas neįgaliesiems. Taip pat būtų įrengti takai, žaidimų aikštelės vaikams, želdynai", – pasakojo M. Raštikis.

 

se43

Mėčislovas Raštikis atvyko vadovauti Stepono Dariaus sodybos atstatymo darbams ir pasiliko čia kaip muziejininkas. ve.lt nuotr.


    Sovietmečiu draudė

    Ne šventės metu šalia S. Dariaus gimtosios sodybos pasitinka tik vienas lėktuvėlis „Blanik", tačiau ir tas pats nėra tinkamas eksploatacijai. Muziejuje organizuojamos edukacinės programos įvairaus amžiaus vaikams. Programos parengtos naudojant originalią videomedžiagą, kuri buvo nufilmuota, kai Darius ir Girėnas ruošėsi skrydžiui.

    S. Dariaus muziejus buvo sukurtas 1988-1993 m. atstačius jo gimtąją sodybą. Pats M. Raštikis atvyko čia 1990 m. organizuoti ir prižiūrėti sodybos atstatymo darbų, tačiau vėliau pasiliko kaip muziejininkas.

    „Mane visada labai traukė istorija, senovė, tad muziejininko darbas man labai patinka, mano hobis tapo profesija", – sako pašnekovas apie savo pašaukimą.

    Žemaitijoje, Plungės rajone, gimęs vyras į S. Dariaus gimtinę atvyko iš Vilniaus.

    „Toks buvo mano sprendimas – grįžti į Žemaitiją. Aš manau, kad toje vietovėje, kurioje žmogus yra gimęs, ypač jeigu jau daug kartų ten gyveno, jis jaučia stipresnį energetinį ryšį ir toje vietoje jis bus laimingas", – įsitikinęs muziejininkas.

    M. Raštikis priminė, jog sovietmečiu Dariaus gimtinę norėta sunaikinti vykdant melioracijos darbus.

    „Septintame dešimtmetyje sodyboje buvo dar likę ūkiniai pastatai, namas ir klėtis buvo sudeginti iki pamatų. Dar buvo sodas su didžiaisiais medžiais, kurie, skaičiuojama, buvo net 400 metų amžiaus. Norėta viską sunaikinti, padaryti lygų lauką. Apie šiuos planus sužinoję kraštotyrininkai, aviatoriai veteranai susibūrė ir nusprendė išsaugoti Dariaus gimtinę. 1969 metų gegužės 8-9 dienomis sodybvietėje jie surengė talką. Jos metu supylė simbolinį milžinkapį, kuriame yra lėktuvo "Lituanica", kuriuo Darius ir Girėnas skrido per Atlantą, nuolauža, lakūnų testamento kopija ir palinkėjimas ateinančioms kartoms. Šalia milžinkapio pastatytas paminklas Dariui ir Girėnui, padarytas simbolinis aukuras po didžiuoju ąžuolu ir sumūrytas vienas buvusio namo kampas iš akmenų, nurodantis, jog čia stovėjo Dariaus namas. Net ir atlikus šiuos darbus saugumiečiai buvo įsakę viską sunaikinti. Tuomet gudrybių ėmėsi melioratoriai ir klėtį, sodybvietę bei relikvijas pavyko išsaugoti. Nugriauti buvo tik sodybos ūkiniai pastatai", – pasakojo M. Raštikis.

    Muziejininkas prisimena, jog iki 1983 m. sovietinė valdžia niekada neleido oficialiai paminėti Dariaus ir Girėno skrydžio metinių. Tuomet vykdavo tik neoficialūs minėjimai, kuriuos organizuodavo aviatoriai.


    Atgimė su Lietuva

    „1983-iaisiais 50-ąsias Dariaus ir Girėno skrydžio metines valdžia leido paminėti oficialiai. Tada aviatoriai iškėlė idėją atstatyti lakūnų gimtines. 1983 metais buvo pradėta atstatyti Girėno gimtinė, o 1988 metais ją užbaigus atėjo eilė Dariaus gimtinei. Prasidėjus Nepriklausomybės laikotarpiui prie Dariaus gimtinės atkūrimo prisidėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Dariaus gimtojo namo ir klėties atstatymas buvo baigtas 1993 metais", – pasakojo muziejininkas.

    S. Dariaus gimtasis namas, anot pašnekovo, buvo atstatytas pagal pamatinius akmenis ir nuotraukas, darytas, manoma, 1927-1928 metais, ir žmonių prisiminimus.

    „Tai pusantro galo tipinė XIX amžiaus sodyba, kurią sudaro šeimyninė dalis, svetainė ir du alkieriai. Dariaus tėvai valdė vidutinio dydžio natūrinį ūkį, turėjo 70 hektarų žemės. Šeima pati apsirūpino maistu, drabužiais. Darius šioje sodyboje gyveno iki 10 metų", – pasakojo muziejininkas.

    S. Dariaus sodyboje-muziejuje atkurta XIX a. aplinka. Muziejininkas pasakojo, jog autentiškų S. Dariaus šeimos daiktų nėra daug, nes išvykdami į Ameriką jie vertingiausius daiktus paliko giminėms, šalia gyvenusiai Idzelevičių šeimai. Po karo Idzelevičiai buvo ištremti į Sibirą ir jų turtas dingo. Pačioje S. Dariaus sodyboje vertingų daiktų nebuvo ir tie patys sunyko per laiką, o kas nesunyko – sunaikino gaisras.

    Vertingiausi muziejaus eksponatai – išlikusi S. Dariaus mamos kraitinė staltiesė ir rankšluostis su išsiuvinėtais inicialais A. W. (Augustina Waišvilaitė).

    „Dariaus teta šiuos daiktus pasiėmė į Sibirą kaip relikviją-prisiminimą apie Dariaus šeimą, nes kai Steponas gyveno Lietuvoje, Kaune, tai atvykęs į gimtinę jis gyvendavo ne savo namuose, kuriuose gyveno nuomininkai, o apsistodavo pas tetą, Idzelevičių sodyboje. Kai jis atvykdavo, teta stalą dengdavo šia staltiese ir šluostytis duodavo šiuo rankšluosčiu", – pasakojo M. Raštikis.

    Sodybos svetainę puošia S. Dariaus asmeniniai baldai: stalas, kėdė, spinta iš to laikotarpio, kaip jis gyveno Kaune. Stalą puošia jo paties sukurtas suvenyras, padarytas iš lėktuvo propelerio, kuriame įmontuotos S. Dariaus ir jo žmonos nuotraukos.

VEdid WWW

 

    Šeštadienį Stepono Dariaus gimtinėje vykusio minėjimo akimirkos – Simos Ulvikienės nuotraukose:

 

16 liepos 19, Antradienis 14:41
Skaityti daugiau ... 0

    Jaunieji Klaipėdos rajono meninių kolektyvų saviveiklininkai šiuo metu ne atostogauja, o prakaitą lieja repeticijose. Jie ruošiasi tradicinei Lietuvos moksleivių dainų šventei „Tu mums viena", kuri liepos 6–9 dienomis vyks Vilniuje.

 

    Aštuntosios Dainų šventės organizatoriai planuoja, kad pagrindiniuose renginiuose: „Siemens" arenoje rengiamoje Šokių dienoje, Vingio parke vyksiančioje Dainų dienoje ir Kalnų parke organizuojamame Ansamblių vakare, dalyvaus apie 20 tūkst. mokinių.
    Įtemptas bei itin darbingas metas dabar – ne tik repeticijose intensyviai triūsiantiems kolektyvams, bet ir šventės koordinatoriams rajone. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė ir vyriausioji specialistė Vilma Gudzevičienė portalui mano-gargzdai.lt pasakojo, kad rajono vaikų ir jaunimo meniniai kolektyvai dalyvaus visuose trijuose pagrindiniuose renginiuose.
    Į Moksleivių dainų šventę, skaičiuojant vairuotojus, lydinčius asmenis ir kitus, planuoja važiuoti 463 žmonių delegacija. Iš viso – daugiau nei 20 kolektyvų.
    N.Gotlibienė nurodė, kad vykstantieji bus įkurdinti dviejose mokyklose: Vilniaus inžinerijos licėjuje ir Mykolo Biržiškos gimnazijoje. Vieni šventėje užtruks vieną dieną, kiti – ilgiau. Dalyviai keliaus šešiais „geltonaisiais" autobusiukais ir dešimčia autobusų. Šventė finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, tačiau savivaldybės prisidės prie mokinių vežimo finansavimo.
    Pasak Švietimo skyriaus darbuotojų, judėjimas iš Gargždų vyks liepos 4, 5 ir 6 dienomis. Grįžimas – liepos 7, 9 ir 10 dienomis.
    „Dalyvių maitinimu rūpinasi vilniečiai. Skelbtą konkursą laimėjo įmonė „Pontem". Maitinsimės ir mokyklose, ir repeticijų vietose", – pasakojo renginio koordinatorės rajone.
    Beje, repeticijose Dainų šventės dalyviai plušės nuo ryto iki vakaro. Pavyzdžiui, Ansamblių vakaro generalinė repeticija, planuojama, baigsis po vidurnakčio.

 

    ŠVENTĖS PROGRAMA

    LIEPOS 4 D.
    13.00 val. Moksleivių kūrybos darbų paroda. Atidarymas – LR Seimo rūmuose.

 

    LIEPOS 6 D.
    12:00 val. Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirti renginiai: Šventės atidarymo iškilmės, vėliavų rikiuotė, pučiamųjų orkestrų eisena – Simono Daukanto aikštėje
    12:00-17:00 val. Orkestro koncertas – Bernardinų sode prie pagrindinio fontano
    16.00 val. Skraidyklių šventė „Dangaus viražai". Vingio parke
    18.00 val. Dainų diena „Tu mums – viena". Vingio parke

 

    LIEPOS 7 D.

    10:00 val. Folkloro ansamblių pasirodymai Vilniaus senamiestyje:
    - Sireikos skvere prie Prancūzų ambasados
    - Pilies gatvės pradžioje
    - Pilies gatvėje prie šv. Jonų bažnyčios
    - Odminių skvere prie Amberton viešbučio
    - Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo ir prie varpinės
    12:00 val. Orkestrų pasirodymai:
    - Vilniaus rotušė – pučiamųjų orkestras "Dūdų fiesta"
    - Mokytojų namų kiemelis
    15.00 val. Akordeonininkų orkestrų koncertas „Akordeonų šėlsmas" šv. Jonų bažnyčioje
    18.00 val. Chorų koncertas „Tu mums viena, Lietuva, esi" šv. Kotrynos bažnyčioje
    12.00 – 20.00 val. Jomarkas Gedimino kalno papėdėje

 

    LIEPOS 8 D.
    10.00 – 16.00 val. Jomarkas Gedimino kalno papėdėje
    19.00 val. Šokių diena „Mano žemė" Siemens arenoje

 

    LIEPOS 9 D.
    22.00 val. Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine" Kalnų parke

 

  informacija
    Dainų šventė yra išskirtinis Lietuvos kultūros reiškinys, jį 2003 m. UNESCO pripažino pasaulio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Tai daugiausia dalyvių pritraukiantis šalies kultūrinis ir edukacinis renginys, kuriam ruošiamasi keletą metų. Nuo 2007 m. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Kultūros ministerija įgyvendina Dainų švenčių tradicijos tęstinumo programą. 2007 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos Dainų švenčių įstatymas, kuriame reglamentuojamas dainų švenčių tradicijos išsaugojimas ir tęstinumo palaikymas.

 

16 birželio 29, Trečiadienis 15:31
Paskelbtas Krašto istorija
Parašė
Skaityti daugiau ... 0

    Birželio 21 d., antradienį, 18 val. Gargždų kultūros centro fojė vyks Australijos lietuvės Gražinos Burokaitės-Pranauskienės knygos „Abu krantai" pristatymas.

 

    Klaipėdos rajonas G.Burokaitei-Pranauskienei nesvetimas. 1979–1987 m. ji dirbo Gargžduose, buvo Klaipėdos rajono Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja ir vyr. metodininkė. Kartu su V. Normantu vadovavo Gargždų kultūros namų mišriajam chorui – su juo išlaikė choro dirigavimo valstybinius egzaminus Lietuvos konservatorijoje, dalyvavo 1985 m. respublikinėje dainų šventėje Vilniuje. Vadovavo Gargždų ryšių skyriaus, medicinos darbuotojų vokaliniams ansambliams bei chorui, taip pat Agluonėnų kaimo etnografiniam ansambliui.
    Į Australiją, Melburną, G.Burokaitė-Pranauskienė išvyko 1989 m.

16 birželio 16, Ketvirtadienis 14:33
Paskelbtas Krašto istorija
Parašė
Skaityti daugiau ... 0

Birželio 20 d. (pirmadienį) 16 val. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje (Žemaitės g. 5) vyks iniciatyvos „Vasara su knyga“ renginys – „Literatūrinis furšetas“.

 

Renginio metu Gargždų miesto gyventojams bus pristatomas Austėjos ir Gabrieliaus Landsbergių literatūros meniu.

Susitikime dalyvaus Austėja Landsbergienė.

Austėja Landsbergienė – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja.

Trečią kartą Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka organizuoja netradicinį renginį „Literatūrinį furšetą“, kurio metu bus pristatomas Austėjos Landsbergienės sudarytas literatūros meniu. Tai rekomendacijos, kokią literatūrą, kada ir prie kokio maisto turėtume skaityti. Sujungtos dvi skirtingos ir tarpusavyje atrodytų nederančios formos: maistas ir knygos.

2013 metais „Literatūriniame furšete“ pristatyti europarlamentaro Leonido Donskio, rašytojų Rolando Rastausko ir Kęstučio Navako bei dainininko Marijono Mikutavičiaus sudaryti literatūros meniu. 2014 metais „Literatūrinis furšetas“ pristatė dviejų Lietuvoje žinomų atlikėjų šeimų: Jurgos Šeduikytės su vyru Vidu Bareikiu bei Aistės Smilgevičiūtės su vyru Roku Radzevičiumi literatūros meniu. „Literatūrinis furšetas“ aplankė Tauragę, Jurbarką, Gargždus, Šilalę, Klaipėdą bei Vilnių. Šiais metais „Literatūrinis furšetas“ jau pristatė rašytojos Rebeka Una literatūros meniu, kuris aplankė Klaipėdą, Nidą bei Palangą, o „Literatūrinis furšetas“ su Austėja Landsbergiene svečiuosis Jurbarke, Gargžduose ir Klaipėdoje. Renginys skirtas jaunimui, suaugusiems ir vaikams.

Renginys nemokamas.

Organizatorius – Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka.

 

Gargzdai

16 birželio 13, Pirmadienis 12:07
Paskelbtas Krašto istorija
Parašė
Skaityti daugiau ... 0

Drevernoje vyko etninės kultūros projektas „Eit žvejužiai pamariais", kuriame susitiko trijų mokyklų atstovai: Drevernos ir Dituvos pagrindinių mokyklų ir Pašlūžmio mokyklos-daugiafunkcio centro. 

 

 Vaikus į renginį atlydėjo Dituvos pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja Jolanta Petraitienė ir Pašlūžmio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Tatjana Pagojienė.

Drevernos mokyklos direktorės Vilijos Rimkuvienės sumanytame, visų mūsų pagalba įvykdytame renginyje vaikai mokėsi krašto folkloro, tarmės, šiporukas Adolis Šikšnius ir pasakojo, ir pamokė žvejo amato gudrybių. Tautodailininkė Jūratė Merkienė padėjo kožnam po odinę apyrankėlę atminčiai pasidaryt, etnografinės žvejo sodybos šeimininkė Anna Gelžiutė-Juzaitienė savo autentišką kiemą aprodė, senus įrankius, rakandus pristatė. Kapitonas Algis Stončaitis į marias pavežėjo, o gaspadinės Rima Ivanauskienė ir Žaneta Chloponovaitė tokios skanios žuvies ant laužo pakepė, kad jokiais žodžiais neapsakysi to skanumo...

Drevernos kiemas yr didis kiemas, ir kožnas svečias mums labai brangus!

 

Vilijos Rimkuvienės ir Virginos Asnauskienės nuotraukos:

16 gegužės 26, Ketvirtadienis 16:15
Skaityti daugiau ... 0

    Gegužės 26 d. (ketvirtadienį) 19 val. Gargždų kultūros centre norintieji galės pamatyti Gargždų jaunimo teatro SM'art spektaklį „Sudie, idiotai!" pagal dramaturgo Justo Tertelio pjesę. Joje autorius mėgina šifruoti šių dienų jaunuolio patirtis, išgyvenimus, konfliktą su kitų sukurtomis taisyklėmis.

 

    Spektaklio pagrindinis herojus – Martynas. Jis jaunas žmogus, ieškantis savojo kelio tarp šio pasaulio vertybių. Vaikinas mėgina pasipriešinti dviveidiškumui, apgaulei, išdavystei, tačiau susiduria su neišvengiama tikrove, kuri skaudina ir abejingai žvelgia jam į veidą.
    Spektaklio režisierius – Laimonas Dirškus.
    Scenoje pasirodys jaunieji aktoriai: Mantvilė Gailiūtė, Neringa Lankutytė, Karolis Norvilas, Beatričė Petkevičiūtė, Justas Lemežonas, Modesta Zonytė, Emilija Kuprelytė, Nojus Jašmontas.

    Trukmė: 1val. 30 min. Amžiaus cenzas – N-16.

    ĮĖJIMAS NEMOKAMAS.

 

    Daugiau informacijos rasite ČIA.

 

Kitassmart

16 gegužės 26, Ketvirtadienis 10:35
Skaityti daugiau ... 0

 Gegužės 13-osios vakarą, penktadienį, Gargždų krašto muziejuje vyko skulptoriaus Algirdo Boso autorinių darbų parodos „Medaliai, skulptūra, piešiniai“ atidarymas.

 

Ekspozicijoje – apie 80 medalių, skirtų didikams, rašytojams, poetams, dailininkams, švietėjams ir kitiems lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjams atminti.

Algirdas Bosas parodos atidaryme atskleidė, kad medaliai įprastai yra kuriami taip, kad tilptų delne, tik parodose jų dydis priklauso nuo autoriaus sumanymo, tad jie gali būti ir didesni. Tiek vienokių, tiek kitokių galima išvysti Gargždų krašto muziejaus ekspozicijoje, kurią taip pat papildo skulptūros, piešiniai. Skulptorius dėkojo muziejaus darbuotojams už itin gražų kiekvieno eksponato pateikimą.

Susirinkusiesiems į pristatymą menininkas trumpai atskleidė kūrybinių darbų pradžią.

„Anksčiau ar vėliau būtų pratrūkę, – apie vidinį norą kurti sakė A.Bosas. – Man labai atsitiktinai viskas susiklostė: pasiūlė važiuoti į tarptautinę medalių stovyklą Jūrmaloje, nes vienas asmuo negalėjo vykti.  Buvau ką tik „iškeptas“, nežinojau, nuo ko pradėti. Padariau vieną iš pirmųjų medalių, skirtą V.Mačerniui, – nuo to ir prasidėjo“.

Darbų autoriaus teigimu, kūryboje būta ir kuriozinių situacijų. Jis pasakojo, kad kartą reikėjo padaryti medalį poetei Aldonai Veščiūnaitei. Skulptorius, prieš pradėdamas kiekvieną medalį, skaito apie iškilias asmenybes, susipažįsta su jų kūryba. Atsivertęs enciklopediją, jis rado ir Veščiūnaitės nuotrauką, kurią žadėjo „perkelti“ į medalį. Tik pradėjus skaityti plačiau paaiškėjo, kad ten visai ne poetės, bet kitos lietuvės Veščiūnaitės, dalyvavusios Latvijos nepriklausomybės kovose, portretas.

„Visai nedaug trūko, kad būtų iškalta ne ta moteris“, – su šypsena įvykį prisiminė A.Bosas.

Paradoksalu ir tai, kad rašybos klaida buvo įsivėlusi medalyje, skirtame žymiam lietuvių kalbininkui.

Skulptorius atskleidė, kad dar tiek pat medalių tūno po lova, tad muziejui derėtų praplėsti patalpas.

Susirinkusiuosius ir autorių sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas dėkojo skulptoriui už parapijos titulo – šv. arkangelo Mykolo skulptūrą, pastatytą virš Gargždų bažnyčios paradinio įėjimo.

A.Boso darbais džiaugėsi ir sveikino Vladimiras Jarmolenko – Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, Stasys Vaitiekūnas – profesorius habilituotas daktaras, svečiai iš Kauno bei Klaipėdos.

Parodoje taip pat galima išvysti ir Gargždų futbolo 50-mečiui sukurtą skulptūros „Banga“, kuri turėtų atsirasti skverelyje šalia Gargždų „Minijos“ kino teatro, analogą. Paroda bus eksponuojama iki birželio 16 d.

 

Apie skulptorių Algirdą Bosą

Algirdas Bosas gimė 1943 m. kovo 9 d. Kėdainiuose. 1972 m. baigė Valstybinį dailės institutą keramikos ir skulptoriaus specialybę. Gyveno ir dėstė Panevėžyje, vėliau persikėlė į Klaipėdą, o dabar gyvena Gargžduose.

Nuo 1973 m. dalyvauja parodose. Skulptoriui skirta II ir I Pabaltijo medalių trienalės premija, jis apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu už metų kūrybinius pasiekimus, skulptūrą „Ilgesio paukštė“.

Nuo 1976 m. kuria Lietuvos istorijos ir kultūros veikėjų atminimą įamžinančius medalius, o atkūrus nepriklausomybę – jubiliejines monetas, proginius ženklus ir žymenis. Menininko darbai pasklidę ne tik Lietuvoje, jie pasiekė Norvegiją ir Pietų Korėją.

 

Atidarymo akimirkos – Simos Ulvikienės nuotraukose:

16 gegužės 17, Antradienis 09:18
Paskelbtas Krašto istorija
Parašė
Skaityti daugiau ... 0

    Praėjusį penktadienį Gargždų „Vaivorykštės" gimnazijoje vyko konferencija-festivalis „Garsų vaivorykštė", kuriuo siekiama puoselėti etninės muzikos tradicijas, ugdyti meninę saviraišką, mokyti lietuvių liaudies dainų ir instrumentinių kūrinių bei plėsti mokinių tautinį akiratį. Renginį organizavo muzikos mokytojos metodininkės Jūratė Surblienė ir Laima Rimkienė bei choreografijos mokytoja Sandra Ruigytė. Dalyviai – Vakarų Lietuvos regiono bendrojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų mokiniai ir mokytojai.

 

    Konferencijos metu renginio šeimininkai pristatė svečiams etninės kultūros integravimo į ugdymo procesą bei savo šalies reprezentavimo užsienio atstovams patirtis: muzikos mokytoja Laima Rimkienė pasidalino jau tradicinėmis tapusių integruotų pamokų Kalėdų laikotarpiu pavyzdžiais, dailės ir technologijų mokytoja Joana Lukienė pristatė kūrybinio darbo sėkmes dirbant grupėse, dailės mokytojas Gintautas Našlėnas analizavo tradicijų ir modernizmo sąsajas.

    Festivalyje pasirodė 8 kolektyvai – visi jie buvo saviti, komisijai ir žiūrovams pasiūlę pasirodymų įvairovę. Komisija, atstovaujama Klaipėdos universiteto docentės dr. Rūtos Vildžiūnienės, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Irenos Barbšienės bei Klaipėdos rajono švietimo centro metodininkės Nomedos Skliuderienės, skyrė dalyviams organizatorių iš anksto numatytas nominacijas.
    „Kūrybiškiausio" kolektyvo nominaciją pelnė renginio šeimininkai – Gargždų „Vaivorykštės" gimnazijos skudutininkų, kanklininkų, šokėjų ir dainininkų ansamblis (mokytojos Jūratė Surblienė, Laima Rimkienė ir Sandra Ruigytė). „Išradingiausio" kolektyvo nominacija už sakmės apie oželį sukūrimą, inscenizaciją ir liaudies dainų apjungimą bendram pasirodymui paskirta Endriejavo pagrindinės mokyklos mokiniams (mokytojos Laima Kazragienė ir Aida Košaitienė). „Linksmiausias" kolektyvas – Gargždų „Kranto" pagrindinės mokyklos šokių studijos „Skraja" ansamblis (vadovė Vaida Zacharevičienė) pademonstravo, kad lietuviško šokio vertės sukūrimui yra svarbi nuotaika, draugystė, vienybė. Palangos moksleivių klubo vaikų folkloro ansamblio „Kikilis" atstovas Laurynas (vadovė Diana Šeduikienė) buvo originalus pristatydamas etnomuzikavimo galimybes natūraliais, gamtos teikiamų medžiagų sukurtais instrumentais – tad nenuostabu, kad buvo nominuotas kaip „Originaliausias" duetas (kartu su mokytoja). Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos vokalinis ir skudutininkų ansamblis pripažintas „Skambiausiu" (mokytoja Aida Košaitienė). Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos ir Gargždų muzikos mokyklos Veiviržėnų skyriaus jungtinis kolektyvas „Veiviržėlė" (mokytoja Jolanta Kudabienė) – ypatingai artistiškų mokinių, nuoširdžiai besimėgaujančių etniniu muzikavimu, ansamblis paliko „Šauniausio" kolektyvo įspūdį, o jų pasirodymą papildęs minėtų mokyklų merginų duetas (mokytoja Jovita Jokšienė) – „Lyriškiausiai" atliko liaudies dainą. Plungės rajono Kulių gimnazijos gausus mokinių kolektyvas (vadovė Giedrutė Idzelienė), pristatęs turtingą dainomis, šokiais ir instrumentiniais pasirodymais programą, nuteikė „Šventiškiausiai".
    Po pasirodymų ir dr. Rūtos Vildžiūnienės paskaitos-praktikumo pradėjo lyti mintimis, kad tokio pobūdžio festivalis-šventė galėtų tapti puiki tradicija, skatinanti ne tik etninės kultūros puoselėjimą, bet ir gražias mokinių pažintis ir veiklas, mokyklų draugystę bei bendradarbiavimą. Numatytas renginio tęstinumas – kitais metais panašiu laiku ir vėl susitikti Gargždų „Vaivorykštės" gimnazijoje, netgi galimai gegužinėje po atviru dangumi...

 

    Klaipėdos rajono švietimo centro nuotraukos:

16 gegužės 13, Penktadienis 14:11
Skaityti daugiau ... 0

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 235 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,