Mano Gargždai

Šimtmečio iniciatyvos (9)

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vėžaičių bendruomenė kartu su Kultūros centru, seniūnija, darželiu bei pagrindine mokykla, saulėtą spalio 21-osios popietę pakvietė prisiminti dar dvi svarbias šaliai ir miesteliui datas – 1988 m. Lietuvos valstybės vėliavos Vėžaičiuose iškėlimo ir Sąjūdžio 30-metį.

 

Prieš 30 metų – spalio 21-ąją – Vėžaičiuose, pagrindinėje miestelio aikštėje, po ilgų okupacijos metų, drąsių vėžaitiškių iniciatyva suplazdėjo šalies trispalvė – pirmoji Klaipėdos rajone. Taip vėžaitiškiai tuomet išreiškė savo norą būti laisvais. 2018-aisiais toje pačioje aikštėje miestelio gyventojai ir svečiai susirinko paminėti šią datą, prisiminti tai, kas stiprina tautą, veda ją į priekį, pagerbti tuos, kurie savo drąsa įprasmino Lietuvos vėliavą.

Šventė simboliškai pradėta šv. Mišiomis Vėžaičių šv. Kazimiero bažnyčioje. Jų metu klebono Viktoro Daujočio pašventintą Lietuvos vėliavą iškilminga eisena lydėjo į centrinę miestelio aikštę, kur, skambant šalies himnui, trispalvė kartu su Vėžaičių seniūnijos vėliava, suplazdėjo ant naujai, dar pavasarį įrengtų stovų. Vėliavas iškelti buvo pakviesti vėžaitiškė Aldona Gedvilienė ir miestelio seniūnas Alvydas Mockus.

„Šitoje aikštėje prieš 30 metų buvo nepalyginamai daugiau žmonių, garsiau skambėjo himnas, bet džiaugiuosi, kad žmonės ir šiandien rado laiko ateiti ir prisiminti tą šventę. ˂...˃ Linkiu visiems, ypač jaunimui, nepamiršti vėliavos, nesigėdyti ją iškelti, net tada, kai tą daryti neprivaloma“, – kalbėjo to meto liudininkė Dalia Ambrazaitienė.

Vėžaičiuose tądien atidengtos ir atminimo lentos, kurios, ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, miestelyje įrengtos kartu su vėliavų stovais bei suoliukais.

„Mąstant apie šimtmečio minėjimą, buvo iškelta idėja statyti fontaną, bet vėliau priėmėme sprendimą, kad reikia pagerbti tuos žmones, kurie prieš 30 metų čia iškėlė vėliavą. Norėjome įamžinti ir Igno Bakšio 1991 m. sodintą ąžuoliuką“, – apie pasirinktus atminimo ženklus pasakojo Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė.

Minėjime dalyvavęs buvęs miestelio seniūnas Liudas Liaukaitis pasidžiaugė Vėžaičių įstaigų, organizacijų iniciatyvumu bei bendruomenės vienybe, kas padėjo užtikrinti sklandų idėjos įgyvendinimą.

Po iškilmingos atidengimo ceremonijos, prieš visiems susėdant jaukiems pokalbiams su sąjūdininkais, Vėžaičių kultūros centro vokalinis ansamblis „Vaivorykštė“ renginio dalyvius pakvietė kartu sudainuoti kelias lietuvių dainas.

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

 

Renginio akimirkos – Sandros Vaičienės nuotraukose:

18 spalio 22, Pirmadienis 16:11
0

Rugsėjo 21–23 dienomis jau 25-ąjį kartą minėtos Europos paveldo dienos. Progą įprasminti kvietė ir Klaipėdos rajono savivaldybė, surengusi šventinį renginį bei pakvietusi interesantus į ekskursiją, aplankant žymias rajono vietas, tokias kaip Veiviržėnai – lietuvybę bei pilietybę puoselėjantį miestelį.

 

Paveldo dienoms – du renginiai

Europos paveldo dienų minėjimas pradėtas šventiniu renginiu Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčioje. Čia skambėjo sveikinimo žodžiai, Dovilų etninės kultūros centro darbuotojų atliekama muzika, pristatyti Frydricho Augusto Štiulerio parengtų Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčios statybos brėžiniai, su kuriais supažindino Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Dovilų filialo bibliotekininkė Eligija Žukauskienė, papasakojusi ir apie Dovilų parapijos susikūrimą ir jos gyvavimo laikotarpį.

Susirinkusieji galėjo pasigrožėti fotografijų konkurso „Atraskime šimtmečio paveldą Klaipėdos rajone“ dalyvių nuotraukomis, už gražiausius darbus autoriams įteikti apdovanojimai.

„Europos paveldo dienų renginiai skirti pažinti įvairių sričių paveldą: etnografines sodybas, piliakalnius ir kita. Labiausiai tikimasi pritraukti jaunimą – moksleivius, kad jie domėtųsi savo krašto istorija“, – tikslus atidarymo renginio metu įvardijo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė.

Renginiai šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo skirti būtent šiai progai ir kvietė atrasti šimtmečio paveldą.

Kitą dieną Savivaldybė pakvietė visus norinčius į pažintinę ekskursiją po Klaipėdos rajoną, kurios metu aplankyta 10 paveldo objektų: Maciuičių kapinynas, Gargždų žydų žudynių vieta ir kapas Perkūnų kaime, Stepono Dariaus gimtinė-muziejus, Jurgio Šaulio gimtinės vieta Balsėnų kaime, Veiviržėnų memorialinių objektų kompleksas (senosios kapinės, vadinamos Šv. Jurgio kapinėmis, laisvės paminklas, lurdas, koplytstulpis, koplytėlė, tremtinių paminklas), Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia, J. Gižo sodyba Drevernoje, J. Birškaus sodyba bei Eketės piliakalnis.

 

Veiviržėniškių meilė tėvynei – itin gaji

Klaipėdos rajono pietryčiuose yra įsikūrusi Veiviržėnų seniūnija, garsi savo praeitimi, įžymiais krašto žmonėmis, svarbiais istoriniais ir kultūriniais įvykiais. Kultūros vertybių registre yra daugiau kaip 100 šios seniūnijos kultūros paveldo objektų. Seniūnijos centrui – Veiviržėnų miesteliui – minėtos ekskursijos metu buvo skirtas nemažas dėmesys – aplankyti svarbiausi memorialiniai objektai.

Vienas jų – Švč. Marijos Lurdo grota, įrengta senųjų Šv. Jurgio kapinių pakraštyje. Ją XX a. sukūrė skulptorius Adomas Jakševičius, pamaldžios miestelio moters užsakymu. Lurdas priklauso kompleksui, į kurį įeina Laisvės paminklas, Šv. Jurgio senosios kapinės, kuriose stovi paminklas tremtiniams bei du koplytstulpiai.

Laisvės paminklas, tapęs miestelio simboliu, 1932 m. pastatytas K. Rameikos, paminklą tremtiniams, kurio fragmentas – Rūpintojėlis, 1990 m. sukūrė J. Verbauskas.

„Šis kraštas išsiskiria tuo, kad valstybingumo paminklų yra išlikę labai daug. Kadangi čia gyveno patriotiškai nusiteikę žmonės, stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis juos apsaugoti – uždengdavo, užcementuodavo, kad jie nekristų į akį ir išliktų. Vėliau cementą nuėmė, objektus perdažė“, – ekskursantams pasakojo Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus.

Istorikui dėl krašto pilietiškumo pritarė ir gidė Liucija Kyguolytė-Šeputė: „Veiviržėnai yra autentiškas išgyvavimo, tautiškumo pavyzdys – čia per sovietmetį išsaugota daugybė lietuviškumo objektų.“

Aplankius svarbiausius Veiviržėnų objektus, vykta ir į Balsėnų kaimą, kur kadaise gyveno Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas Jurgis Šaulys.

Signataro gimtinėje sodybos pėdsakų nelikę, iškilaus žmogaus gyventą vietą žymi tik stogastulpis, 1989 m. sukurtas skulptoriaus Vytauto Konstantino Savickio.

„Jurgio Šaulio sodyba buvo tas objektas, kurį sulygino su žeme ir šiandien matome tik plynus laukus. Laimei, turime paminklą – stogastulpį – šiam kilniam Lietuvos diplomatui“, – ekskursijos metu kalbėjo gidė.

 

Veiviržėnų kultūros paveldo objektai – Valdo Vyšniausko vaizdo įraše:

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

 

Renginių akimirkos – Kristinos Abromavičiūtės nuotraukose:

18 spalio 01, Pirmadienis 16:07
0

Dar vasario 15 d. Agluonėnų sodą papuošė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta kompozicija – vartai. Tai nebuvo vienintelė šios Klaipėdos rajono gyvenvietės iniciatyva, skirta svarbiai šaliai datai paminėti – praėjus pusmečiui, švenčiant Žolinę, gyventojai būrėsi į „Laiko spiralės“ atidarymo ceremoniją.

 

Kiek metų, tiek ąžuolų

Dar 1990-aisias Agluonėnuose 6 hektarų plote pradėti sodinti galią ir tvirtumą simbolizuojantys medžiai – įkurtas Lietuvininkų ąžuolynas. Kelią į Mažosios Lietuvos istoriją menantį ąžuolyną, kuriame dabar auga apie 300 medelių, žymi agluonėniškio Jono Čepo suprojektuota, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirta arka.

„Ji mena Agluonėnų herbą, simbolizuoja griūvantį namą. Įžengus pro arką galime matyti krikštus, pastatytus žymiems Mažosios Lietuvos veikėjams – Martynui Mažvydui, Vydūnui, Ievai Simonaitytei ir kitiems“, – pasakojo J. Čepas.

Ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, nuspręsta greta Lietuvininkų ąžuolyno „laiko spiralės“ forma pasodinti 100 glaustašakių ąžuolų.

Idėja iš 100 medelių sukurti „laiko spiralę“ kilo taip pat J. Čepui, beveik 30 metų prižiūrinčiam Lietuvininkų ąžuolyną.

„Laiko spiralė simbolizuoja gyvenimą, jo sukimąsi, vystymąsi, daug galima kalbėti apie šį simbolį“, – sakė idėjos autorius.

Medelių sodinimas įgyvendintas trimis etapais – pirmieji 39, skirti šalies istoriniams įvykiams, iškilioms asmenybėms pažymėti, pasodinti dar 2017-aisiais, vėliau, 2018-ųjų pavasarį – ir likusieji 61. Trečiasis iniciatyvos etapas – atidarymas, kuris dėl nepalankių gamtos sąlygų iš planuotos liepos 6-osios perkeltas į Žolinės dieną.

„Daug kas nuo gamtos priklauso, nepavyko atidarymo surengti anksčiau, todėl pasirinkome Žolinę – simboliška data, bet atsitiktinė“,– teigė J. Čepas.

Atidarymo šventėje miestelio jaunimas bei Priekulės kultūros centro Agluonėnų skyrius surengė improvizacinę instaliaciją.

 

Idėjos autorius J. Čepas. A. Žilienės nuotr.

 

Norinčių sodinti – nesunku rasti

Pirmasis ąžuolas „Laiko spiralėje“ įamžino 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, aplink jį pradėti sodinti medeliai šio akto signatarams taip pat svarbiems šaliai įvykiams, 39-asis skirtas Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

„Pradėjome nuo centro ir sukome spirale, stengdamiesi atminti Lietuvos raidą – išdėlioti pagal įvykių datas“, – idėją aiškino agluonėniškis.

Likusius ąžuoliukus sodino įstaigos, organizacijos, patriotiški žmonės, norėję paremti projektą, kuriam Klaipėdos rajono savivaldybė lėšų neskyrė.

„Iš pradžių kiek bijojau, kad nepavyks dar 61 medelio pasodinti, bet viskas pavyko labai paprastai, nereikėjo daug pastangų, būtų ir daugiau norinčių atsiradę, jei būtų daugiau metų Lietuvai“, – pasakojo idėjos autorius.

Prie pirmųjų 39 ąžuolų pastatytos lentelės su skaičiumi, o žmonių sodintiems medeliams įrengtas krikšto formos informacinis stendas. Šeimoms medelio sodinimas atsiėjo 30 eurų, įstaigoms ir organizacijoms – 50 eurų.

Visi šimtas ąžuoliukų Agluonėnuose prigijo sėkmingai, bet tai, anot J. Čepo, pareikalavo nemažai pastangų: „Pavasarį žemė patvino, reikėjo melioraciją įrengti, o vėliau užklupo sausra. Reikėjo prižiūrėti, jei būčiau palikęs, greičiausiai ten nieko būtų nelikę.“

Šimtmečiui dedikuoto ąžuolyno priežiūra Agluonėnuose rūpinosi ir miestelio bendruomenė bei seniūnija, kurios lėšomis įrengta melioracija.

 

„Laiko spiralės“ atidarymo akimirka. A. Žilienės nuotr.

 

Istorinių įvykių, iškilių asmenybių, kuriems skirti ąžuoliukai sąrašas:

1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktui ir jo signatarams; J. Basanavičiui 1851–1927 (tautos patriarchui); Saliamonui Banaičiui (signatarui); Mykolui Biržiškai (signatarui); Kaziui Bizauskui (signatarui); Pranui Dovydaičiui (signatarui); Steponui Kairiui (signatarui); Petrui Klimui (signatarui); Donatui Malinauskui (signatarui); Vladui Mironui (signatarui); Stanislovui Narutavičiui (signatarui); Alfonsui Petruliui (signatarui); Jonui Smilgevičiui (signatarui); Justinui Staugaičiui (signatarui); Jurgiui Šauliui (signatarui); Kazimierui Steponui Šauliui (signatarui); Jokūbui Šernui (signatarui); Jonui Vailokaičiui (signatarui); Jonui Vileišiui (signatarui); A. Smetonai 1874–1944 (Lietuvos Prezidentui 1919–1920, 1926–1940); A. Stulginskiui 1885–1969 (Lietuvos Prezidentui 1920–1926); Nepriklausomybės kovų dalyviams-savanoriams (1918–1920); Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimui (1923 m.); K. Griniui 1886–1950 (Lietuvos Prezidentui 1926 m.); Tremtiniams ir politiniams kaliniams (1940–1953); Antisovietinio pasipriešinimo dalyviams (1940–1990); 1941 m. birželio sukilimui; Holokausto aukoms; Lietuvos partizanams (1944–1953); Sąjūdžiui (1988–1990); Baltijos kelio dalyviams (1989 m.); 1990 m. Kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktui ir jo signatarams; V. Lansbergiui (valstybės vadovui 1990–1992); 1991 sausio 13 d. aukoms; A. Brazauskui 1932-2010 (Lietuvos Prezidentui 1993–1998); V. Adamkui (Lietuvos Prezidentui 1998–2003, 2004–2009); Įstojimui į NATO 2004 m.; Įstojimui į Europos sąjungą 2004 m.; D. Grybauskaitei (Lietuvos Prezidentei 2010–2018).

 

Įstaigų, įmonių, bendruomenių pasodintų ąžuoliukų sąrašas:

Kęstučio apygardos partizanai;Čepų kaimo turizmo sodyba;Agluonėnų bendruomenė;Priekulės kultūros centras;Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras;UAB „Simuva“;IĮ „Kryžkelė“;Lūčinsko ūkis; Račkauskų kaimo turizmo sodyba;Ūkininkas Bružas.Likusius medeliuspasodino Klaipėdos rajono gyventojai.

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

 

„Laiko spiralės“ atidarymo akimirkos – Alinos Žilienės nuotraukose:

18 rugpjūčio 30, Ketvirtadienis 15:17
0

Etnoskulptūrinė kompozicija „Sakalas“ nuo šeštadienio popietės puošia Judrėnų miestelio centrą. Lietuviškumo simbolis – stogastulpis, kurio viršuje – skriejantis-kylantis sakalas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir skrydžio „Lituanica“ 85-osios metinėms.

 

Idėjai išgryninti reikėjo laiko

Dar praėjusiais metais kiekviena Klaipėdos rajono seniūnija ieškojo tinkamiausio būdo pažymėti Valstybės atkūrimo šimtmetį. Judrėnų miestelio bendruomenė po diskusijų nusprendė greta seniūnijos pastato įrengti stogastulpį – etnoskulptūrinę kompoziciją, kurioje įmontuotas ir apšvietimas, teikiantis monumentui gyvumo tamsiuoju paros metu.

Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas portalui mano-gargzdai.lt pasakojo, kad idėja miestelio centrą papuošti menine kompozicija kilo dar prieš 15 metų, tačiau ją išgryninti prireikė laiko: „Viskas susidėliojo žingsnis po žingsnio. Dar prieš septynetą metų, renovuojant kultūros namus buvo tvarkomas ir miestelio centras. Atlikdami projektavimo darbus, numatėme vietą, kurioje vėliau buvo įrengtas lėktuvo propelerio formos gėlynas su takeliais, o jo viduryje turėjo „kas nors“ atsirasti, bet tam trūko pinigų.“

Anot seniūno, proga įgyvendinti seniai austą mintį, atsirado Klaipėdos rajono savivaldybei skyrus lėšų (kiekviena seniūnija gavo po 3 tūkst. eurų) Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo projekto įgyvendinimui.

„Jau turėjome lėktuvo propelerio formą, tad visiems kaip ir buvo aišku, ko reikia viduryje, liko tik vizualizuoti. Pagalbos paprašėme kalvio Dariaus Viliaus iš Vilkyčių. Jis pateikė 5 eskizus. Daugumai patiko stogastulpis, tad ėmėmės darbų“, – komentavo seniūnas.

 

Simbolinę atidengimo juostą kirpo Judrėnų seniūnijos seniūnas Z. Siminauskas, monumento autorius D. Vilius ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas. Simos Ulvikienės nuotr.

 

Žymi dvi svarbias datas

Stogastulpis – etnokultūrinis lietuviškumo simbolis, gilią istoriją savyje saugantis, nuo svetimybių ginantis ir sakralųjį visuomenės brandumą palaikantis įrenginys. Jis simbolizuoja „Lituanikos“ skrydį, didvyrių pasiaukojimą ir meilę Lietuvai. Viršuje stogastulpio besisukantis sakalas – lakūną S. Darių, judėjimą, judrumą (Judrėnai – judrūs). O iš šonų sklindanti melsva šviesa – dangaus žydrumą, laisvę.

Šio meninio kūrinio pamatas – akmeninis, kamienas ir stogelis – juodo plieno, kamieno ažūras užpildytas vitražiniu stiklu, sakalas – pagamintas iš juodo plieno. Kompozicijos aukštis – 3,3 m.

Kalvio Dariaus Viliaus meninė kompozicija papuošė Judrėnus ir įamžino dvi svarbias šaliai ir miesteliui datas – Lietuvos valstybės šimtmetį bei „Lituanicos“ skrydžio aštuoniasdešimt penkmetį. Šias datas liudija užrašai keturiose akmeninio pamato šonuose.

„Kuo garsūs Judrėnai? Lakūnu Steponu Dariumi. Jo garbei pavadinta miestelio mokykla, bendruomenė... Neatsitiktinai Judrėnų vėliavoje mėlyname lauke, simbolizuojančiame dangų, pavaizduotas sidabrinis sakalas, atspindintis „Lituanicos“ skrydį“, – simboliką aiškino seniūnas.

Kompoziciją liepos 14-ąją iškilmingos ceremonijos, kurioje be miestelėnų bei svečių, rajono valdžios atstovų, dalyvavo ir pats autorius, šventino Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas Stasys Šlepavičius.

„Džiugu, kad kalvio D. Viliaus ir Judrėnų bendruomenės darbo rezultatais jau gali džiaugtis visi“, – sakė Z. Siminauskas.    

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

 

Renginio akimirkos – Simos Ulvikienės nuotraukose:

18 liepos 18, Trečiadienis 14:35
0

Praėjusį šeštadienį Lapių pagrindinės mokyklos bendruomenė sukvietė buvusius mokinius ir darbuotojus bei garbingus svečius kartu pažymėti svarbią sukaktį – 100 metų jubiliejų.

 

Šventei ruoštasi metus

100 metų – ypatinga sukaktis, kurios minėjimui, pasak Lapių pagrindinės mokyklos direktorės Vilijos Lukauskienės, įstaigos bendruomenė nuoširdžiai ir aktyviai ruošėsi visus metus. Vykdyti įvairūs projektai, sudaryta darbo grupė nuolat teikė direktorei ataskaitas apie nuveiktus darbus.

„Visus metus mokyklos bendruomenė po truputį krutėjo, žinojo, kas už ką atsakingas – kas rinko istorinę medžiagą, kas piešė ir pan. Paskutinę savaitę teko padirbėti „smagiau“, – pasakojo V. Lukauskienė.

Vaikai, ruošdamiesi jubiliejaus šventei, nupiešė 100 verpsčių, iš kurių rinktos simboliškiausia, tautiškiausia, ornamentiškiausia ir t.t. Vertinimui, kad „nebūtų korupcijos“, pasikviesta dailininkė Ina Lukauskaitė. Anot V. Lukauskienės, dailininkė buvo sužavėta vaikų darbais, norėjo apdovanoti visus, nors atvyko skeptiškai nusiteikusi, kad kaime nieko ypatingo nepamatysianti.

I. Lukauskaitė išrinko 10 gražiausių kūrinių ir savo nuožiūra apdovanojo dar vieną – sakrališkiausio darbo autorių. Verpstės jubiliejaus šventės metu papuošė mokyklos parką ir kabės ten iki Miško šventės.

Artėjant jubiliejui, mokiniams buvo surengtas dar vienas konkursas – pirmasis 100 dešimtukų surinkęs mokinys laimės kompiuterį. Pirmoji šią sąlygą įvykdė Auksė Žalūdaitė, kuri, anot direktorės, gerokai viršijo reikalavimą – surinko daugiau nei 150 aukščiausių balų. Moksleivei žadėtą prizą dovanojo buvęs mokyklos moksleivis, verslininkas Arūnas Grikšas. Kiti, varžęsi dėl prizo mokiniai, apdovanoti paguodos prizais.

Mokyklos bendruomenė didžiosios šventės išvakarėse – penktadienį – jubiliejų minėjo vieni, savame rate. Dalyvavo ir šv. Mišiose už mokyklą, kurias aukojo Vėžaičių ir Slengių parapijų klebonas Viktoras Daujotis, vaikai giedojo giesmes.

„Šeštadienį mes dirbome, todėl šventę sau pasidarėme penktadienį. Visi pasipuošė uniformomis, vyko kamerinis koncertas, toks, kaip prieš 100 metų. Apdovanoti nusipelnę, prie šventės labiausiai prisidėjusieji, pagerbiau kiekvieną mokyklos darbuotoją. Vaikams, už tai, kad dirbo šeštadienį, viena diena anksčiau leisime baigti mokslo metus“, – pasakojo mokyklos vadovė.

 

Vaikų kurtos verpstės. S. Ulvikienės nuotr.

 

Šimtai padėkos žodžių

Paklausta, kaip praėjo pagrindinė, šeštadienį vykusi šventė, V. Lukauskienė neslėpė džiaugsmo: „Viskas buvo puiku. Žmonės išvažiuodami dėkojo su ašaromis akyse – geresnio įvertinimo negali būti. Šią mokyklą baigę, režisieriais dirbantieji mūsų kaimišką renginį taip pat įvertino gerai. Kai žmonės meluoja, tu jauti, šaltai sako, kad buvo gražu, o kai tau per dieną žmonės dėkoja šimtą kartų, tada žinai, kad renginys tikrai pavyko.“

Šventės metu koncertinę programą atliko mokykloje besimokantieji, darbuotojai, taip pat buvę mokyklos mokiniai, kurie nepraleido progos tarti ir sveikinimo žodžius. Mokyklą su švente sveikino ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Tarybos nariai bei kiti garbingi svečiai. Garbės svečio teisėmis į jubiliejaus minėjimą atvyko Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Irena Pintverytė, buvusi Lapių aštuonmetės mokyklos direktoriaus pavaduotoja.

Vakarėjant skambėjo Vytauto Babravičiaus ir grupės „Klasiokai“ atliekama muzika. Šventės dalyviai turėjo progą apsilankyti mokyklos muziejuje.

Mokyklos vadovė pasakojo, kad skirtingo amžiaus svečiams buvo įkurtos atskiros erdvės – vyresnieji galėjo šnekučiuotis susėdę ant Lapių bendruomenės dovanotų suoliukų, jaunimas laiką leido žaisdami burbulinį futbolą, bandydami jėgas kliūčių ruože, mažiausieji galėjo pasipuošti veidukus piešiniais.

„Atskiros erdvės tapo šventės akcentu – kam nuobodu sėdėti su suaugusiais, galėjo leisti laiką stadione. Norėjosi, kad žmonės bendrautų, išsikalbėtų. Muziejaus darbuotojos juokavo, kad teko išpilstyti nemažai arbatos, klausant istorijų – kai susitinka žmonės, jie nebenori išsiskirti. Buvo žmonių, kurie su dovanomis atvyko iš toli, turėjo anksti keltis, leistis į tolimą kelionę, kad galėtų dalyvauti šventėje, tai mums labai daug reiškia“, – graudinosi pašnekovė.

Direktorė pasakojo, kad susirinkusieji gyrė mokyklos bendruomenę, už tai, ką jie daro, kad rengia tokias šventes ir kokios jos esą reikalingos: susitikę bendraklasiai dalinasi įspūdžiais, nuotykiais, meilės istorijomis, džiaugsmais. Tiesa, ne visi galėjo atvykti į šventę: „Kai dalinome kvietimus, kiti dėkojo, bet atsisakė atvykti dėl ligos, kitiems nunešę kvietimus, išgirdome, kad jau pavėlavome. Labai skaudu, kai supranti, koks trumpas gyvenimas.“

 

Lapių pagrindinės mokyklos vadovė V. Lukauskienė. S. Ulvikienės nuotr.

 

Svečiams – vaikų rankų darbo dovanos

Atvykusieji į jubiliejų turėjo progą apžiūrėti parke išstatytas dideles nuotraukas, menančias senovę, į kurias žiūrėdami, pasak direktorės, ne vienas graudinosi. Žmonės ieškojo savęs ar prašė parodyti giminaitį.

Mokyklos parke buvo įrengtos 10 koplytėlių – kiekvienam dešimtmečiui, skirtų ne tik mokyklai, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Vieną jų puošė maldaknygė ir rožančius, kitą – plunksna su rašalu, dar kitoje puikavosi pradinių klasių vadovėlis „Saulutė“.

„Koplytėlės tarsi kalbėjo – jose buvo eilėraščiai, rašyti vaikų rankomis ant seno liniuoto popieriaus“, – pasakojo pokalbininkė.

Svečiai apdovanoti ypatingais vaikų kurtais suvenyrais – sendintomis Lapių mokyklos knygutėmis ir iš lino pintomis juostelėmis, kurių, pasak V. Lukauskienės, žmonės norėjo daugiau, kad galėtų nuvežti užsienin ar negalėjusiems atvykti.

Mokyklos bendruomenė, anot direktorės, bendru susitarimu pasipuošė rūbais, panašiais į prieš 100 m. dėvėtus: „Mokyklos virėjų komanda savo iniciatyva siūdinosi dvaro, kurio vietoje dabar stovi mokykla, uniformas, kas galėjo, puošėsi senoviškai.“

Šitaip šventiškai pasipuošusios moterys rūpinosi, kad neliktų alkanų – atvykusiuosius vaišino trijų rūšių (perline, rugine, bulvine) koše, lašinukais, ant laužo keptais blynais, sūriais, vieno kąsnio sumuštinukais, kava, kuria buvo galima mėgautis patogiai įsitaisius krėsluose. Medžiotojai virė savo tradicinę sriubą.

 

Svečiams įteiktos rankų darbo dovanos. S. Ulvikienės nuotr.

 

Faktai

1918 m. buvusio dvaro pastate įkuriama Lapių pradžios mokykla (1918–1950 m.). Įsikūrus mokyklai mokytis ėjo ir vaikai, ir suaugę (19-mečiai, 30-mečiai). Tuo metu įstaigoje su visais mokiniais dirbo viena mokytoja (pavardė nežinoma). Vėliau buvo 4 skyriai ir dirbo 2 mokytojai.

Karo metais mokykla tapo karo ligonine.

1950–1963 m. įstaiga gavo Lapių septynmetės mokyklos vardą.

1963–1987 m. įstaiga vadinosi Lapių aštuonmete mokykla.

1987–1988 m. – Lapių nepilna vidurine mokykla.

1988–2003 m. – Lapių devynmete mokykla.

Nuo 2001 m. mokyklai vadovauja direktorė Vilija Lukauskienė. Įkuriama skautų organizacija, aktyvėja ryšiai su visuomene. Mokykla tampa kaimo kultūros centru.

Nuo 2003 m. įstaiga gauna Lapių pagrindinės mokyklos vardą.

2007 m. pradedama mokyklos renovacija, o bendrabutis gauna globos namų statusą.

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

 

Šventės akimirkos – Simos Ulvikienės nuotraukose:

18 birželio 15, Penktadienis 10:44
0

Gargždiškiai, vaikštinėdami po miestą, turbūt jau pastebėjo neįprastas, šešiose skirtingose miesto vietose įkurdintas skulptūras 2D formatu. Kas ir kodėl pastatė šias skulptūras ir ką jos simbolizuoja, naujienų portalui mano-gargzdai.lt pasakojo Gargždų kultūros centro režisierius Vaidas Kvedaras.

 

Idėją parsivežė iš Austrijos

Gargždų kultūros centro režisierius Vaidas Kvedaras pasakojo, kad idėja sukurti 2D formato skulptūras kilo vienos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojos Jolantos Polekauskienės organizuotų kelionių kultūrininkams metu: „Austrijoje, Melko vienuolyne pamačiau tam tikrus šaržuotus gyvūnus (varną, spalvotą dramblį), kurie atrodė lyg keistas kontrastas – išpuoselėtoje vienuolyno erdvėje iš krūmų, medžių išlindę gyvūnai. Ir grįžęs pamąsčiau – kodėl negalėtų Gargžduose atsirasti kas nors panašaus, tik įprasminant miesto istoriją?“

Anot idėjos autoriaus, planuota skulptūras kurti vienam ar kitam miesto gimtadieniui, bet J. Polekauskienei pradėjus dirbti Sveikatos apsaugos skyriaus pavaduotoja, atstove bendruomenėms, atsirado niša, bendradarbiaujant su Gargždų miesto bendruomene, sukurti domėjimąsi istorija, turizmą skatinantį projektą, turintį išliekamąją vertę. Taip įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017– 2019 m. veiksmų planą gimė projektas „101 istorinis žingsnis“.

„Buvo suteikta galimybė pačiai bendruomenei nuspręsti projekto likimą, įsiklausyti į jų norus. Nebuvo taip, kad valdžios atstovai ar Taryba primeta savo nuomonę. Pradėjome bendradarbiauti su Violeta Gedgaudiene, pasikeitus miesto bendruomenės pirmininkui, toliau sėkmingai bendradarbiavome su Šarūnu Vaičiuliu ir bendromis pastangomis sukūrėme šį projektą“, – idėjos įgyvendinimo pradžią prisiminė režisierius.

 

Gargždų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Regina Šiurytė-Šimulienė ir režisierius Vaidas Kvedaras. Sandros Vaičienės nuotr.

 

Projektas pristatytas Muziejų naktį

Praėjusį penktadienį, minint Muziejų naktį, Gargždų krašto muziejus sukvietė miestelėnus į renginį, kurio metu pristatytas miesto bendruomenės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui dedikuotas projektas „101 istorijos žingsnių“.

Apžiūrėję muziejaus ekspoziciją renginio dalyviai buvo pakviesti į miesto parką, kur jaukioje aplinkoje Gargždų miesto teatras skaitė barono Eugenijaus Ronne poeziją. XIX amžiaus viduryje lenkų kalba išleistą poeziją į lietuvių kalbą išvertė Regina Koženiauskienė, suteikdama progą gargždiškiams išgirsti paskutinio miesto barono eiles gimtąja kalba.

Renginio metu pristatytos ir praėjusią savaitę netikėtai Gargžduose atsiradusios 2D formato istoriją atspindinčios mažosios architektūros skulptūros, menančios Klaipėdos rajono ir Gargždų miesto istoriją, tai – muziejus po atviru dangumi.

Apie 20 skulptūrų, sukurtų pasitelkus šiuolaikines technologijas, išdėstytos šešiose istoriškai miestui svarbiose vietose: piliakalnyje, seniausioje miesto – J. Basanavičiaus – gatvėje, parke, buvusiose sinagogos ir muitinės vietose bei pagrindinėje Klaipėdos gatvėje.

 

Skulptūros pristatytos Muziejų nakties renginio metu. S. Vaičienės nuotr.

 

Kviečia pasivaikščioti ir pasidomėti išsamiau

Prie Dauparų įmonės „Dėmesio srautas“ spausdintų skulptūrų nėra įrengtų stendų, pasakojančių istoriją ar paskirtį, taip, pasak. V. Kvedaro, gargždiškiai ir miesto svečiai skatinami domėtis, bendrauti, atrasti Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrą ir Gargždų krašto muziejų, kur visiems norintiems bus suteikiama išsami informacija, susijusi su projektu: „Nepridėdami aprašo siekėme, kad žmonės mąstytų, interpretuotų, domėtųsi plačiau.“

Skulptūros statytos ne šiaip sau, jos įkurtos įprasminant tam tikras Gargždų miesto istorijos detales: parke, prie jaunimo vasaros estrados projekto iniciatoriai įkurdino simbolinį muitininką – Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1918–1923 m. Gargžduose veikė pasienio perėjimo punktas; Klaipėdos gatvės kaštonų alėją papuošė kolekcininko Vlado Zenkevičiaus studijos „Klaipėdos krašto pinigai 1917–1923“ banknotų iliustracijos; žydų gyvenimą Gargžduose įprasmino simbolinė Dovydo žvaigždė, įrengta ten, kur kadaise stovėjo sinagoga (prie krepšinio aikštelės už „Minijos“ kino teatro); madingų XX a. 4 dešimtmečio žmonių iliustracija simboliškai papuošė vieną seniausių miesto gatvių – J. Basanavičiaus; teatro aktorių fotografijos „užėmė“ parką, kur kadaise stovėjo mediniai kultūros namai, vykdavo įvairūs renginiai; ant Gargždų piliakalnio stovi kuršių istoriją menančios figūros, kurias tikroviškai pavaizduoti padėjo kuršių rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ atstovai, pozavę nuotraukoms.

Projekto iniciatoriai išleido žemėlapį, kuriame pažymėtos skulptūrų vietos ir pateikti trumpi aprašymai. Žemėlapių ir išsamesnės informacijos gyventojai ir miesto svečiai gali kreiptis į Turizmo informacijos centrą ir Gargždų krašto muziejų.

„Fotografijos skulptūroms paimtos iš kolekcininko Raimundo Juciaus asmeninės kolekcijos ir muziejaus fondų. O mados žmonių fotografiją muziejui dovanojo garsaus tarpukario Gargždų mokytojo dukra Laima Kiaunytė-Mickienė“, – informavo Gargždų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Regina Šiurytė-Šimulienė.

 

J. Basanavičiaus gatvę papuošė madingų žmonių fotografija. S. Vaičienės nuotr.

 

Veidrodinė skulptūra atspindi žmones

Miesto parko prieigose ant nupjauto seno ąžuolo kamieno pastatyta kiek kitokia, išskirtinė skulptūra – veidrodinė. Žiūrintis į ją žmogus mato savo atspindį, anot Vaido Kvedaro, ji parodo, koks tu esi žmogus, kokią istoriją kuri.

„Veidrodinė skulptūra, kurią miestiečiai pamatė pirmiausia, simbolizuoja tą šimtas pirmą žingsnį – neturi veido, tik atspindį. Ji teikia daug informacijos, atsakomybės – pastatyta ant nupjauto ąžuolo tarsi sako, kad mes, patys žmonės esame atsakingi už viską. Nei medis, nei gyvūnas negali apsiginti nuo žmogaus“, – simboliką aiškino V. Kvedaras.

Režisierius samprotavo, kad standartiškai paminklai ir memorialai statomi praeičiai, bet nieko nekuriama dabarčiai, kas neštų žinią, įprasmintų naujoves: „Tos pačios skulptūros, kurtos pasitelkiant naujausias technologijas, pateikia seną naujai ir iš karto sužiba“.

Skulptūra pastatyta prie įėjimo į parką tam, kad žmogus susimąstytų, džiaugtųsi juo, savo miestu, neniokotų, saugotų ateities kartoms.

Skulptūros mieste, anot režisieriaus, stovės tol, kol sunyks: „Jos nebijo lietaus, nieko, tad bus tol, kol saugosime.“

 

Veidrodinė skulptūra kviečia pažvelgti į save. S. Vaičienės nuotr.

 

Žemėlapis:

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

 

Projekto pristatymo akimirkos ir skulptūros – Sandros Vaičienės nuotraukose:

18 gegužės 22, Antradienis 09:27
0

Vasario 12 d. Kretingalėje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis paženklintas išskirtiniu renginiu. Gyventojai bei miestelio svečiai dalyvavo iškilmingoje eisenoje bei bendruomenės atlikėjų koncerte. Tačiau svarbiausiu šventės akcentu tapo memorialinio akmens „Vardan tos Lietuvos“ atidengimo ceremonija.

 

Pašventino dvasininkai

Šventė prasidėjo nuotaikinga eisena, kurioje žygiavo trispalvės atributika pasipuošę bei geltonais, žaliais ir raudonais balionais nešini šventės dalyviai, miestelio jaunimas. Visi jie patraukė link miestelio aikštės, kur ir prasidėjo šventinio akmens atidengimo ir šventinimo iškilmės. Ceremonijoje dalyvavo ne tik vietos gyventojai, bet ir garbingi svečiai. Susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Tarybos narė Rasa Petrauskienė bei žemės ūkio ministro, Seimo nario Broniaus Markausko padėjėjas Raimundas Daubaris.

Atminimo akmenį pašventino du dvasininkai – vienuolis pranciškonas brolis Astijus ir Kretingalės parapijos kunigas Saulius Varanavičius.

Pasak Kretingalės seniūno Žiginto Narmonto, akmuo į miestelio centrą buvo atvežtas dar liepos mėnesį iš netoliese esančio slėnio. Pastarąjį padovanojo verslininkas Augenijus Gudžiūnas, kvietęs riedulį išsirinkti iš daugiau nei dešimties. Ž. Narmonto teigimu, labiausiai akį patraukęs akmuo išsiskyrė lygiu šonu. Ši savybė pasitarnavo raides ant akmens raižiusiam skulptoriui Igoriui Rimeikai – nereikėjo riedulio papildomai gludinti.

 

Akimirka iš atidengimo ceremonijos. Kretingalės kultūros centro nuotr.

 

Rinks pavadinimą

Praėjusiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė kiekvienai rajono seniūnijai iš Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programos skyrė po tris tūstančius eurų. Už gautas lėšas Kretingalės seniūnija įvykdė centrinės aikštės tvarkymo darbus. Anot Ž. Narmonto, dar liko baigti keletą atnaujinimo darbų.

„Pastatėme vėliavų stiebus, atnaujinome veją, trinkelėmis išgrindėme takelius, įrengėme suoliukus bei apšvietimą. Pastatėme ir atidengėme 100-metį simbolizuojantį atminimo akmenį. Dabar tik laukiame pavasario, kada galėsime sodinti medelius“, – komentavo pašnekovas.

Be to, Kretingalės seniūnas užsiminė, kad artimiausiu metu ketinama skelbti gyventojų apklausą, kurios tikslas – išrinkti aikštei pavadinimą.

„Ketiname organizuoti pasitarimą su aktyviais bendruomenės nariais. Jo metu aptarsime, kokiu būdu skelbsime aikštės pavadinimo rinkimo apklausą. Vieni nori, kad aikštei būtų suteiktas „Šimtmečio“ pavadinimas, dar kiti – „Laisvės“, – pabrėžė seniūnas. – Dar nežinome, kokį apklausos metodą pasirinksime, tačiau savo nuomonę galės išreikšti kiekvienas gyventojas.“

Dalindamasis įspūdžiais iš šventės, Ž. Narmontas džiaugėsi puikiu renginiu: „Po atidengimo ceremonijos, iškilmės persikėlė į Kretingalės kultūros centro salę. Susirinkusiesiems nuoširdų koncertą dovanojo vietiniai jaunimo kolektyvai.“

 

Meninius pasirodymus dovanojo Kretingalės vaikų kolektyvai. Kretingalės kultūros centro nuotr.

 

Sausakimša salė

Puikiai pavykusiu renginiu džiaugėsi ir miestelio bendruomenės pirmininkas Saulius Paukštys. Pasak jo, idėja šimtmetį įamžinti atminimo akmeniu kilo miestelio bendruomenės iniciatyva.

„Kurdami tekstą ant akmens, atsižvelgėme į istorinius niuansus. Kadangi mieste netrūksta tiek katalikybę, tiek ir liuteronybę išpažįstančių gyventojų, o Kretingalė Lietuvos dalimi tapo tik 1923 metais, todėl pasirinkome iškalti žodžius, tik nurodant 2018 metus. Ant akmens iškalti žodžiai iš Tautiškos giesmės: „Vardan Tos Lietuvos Vienybė Težydi“, – sakė S. Paukštys, pridurdamas, kad žodžių variantų gyventojai siūlė ir daugiau, tačiau ne visi tiko.

Pašnekovas teigė, kad gražiai sutvarkytas miestelio skveras yra didžiulis ir svarbus įvykis Kretingalei: „Manau, kad gyventojai yra patenkinti, o vyravusią puikią nuotaiką atspindėjo viską vainikavęs gražus renginys. Kultūros centro salė buvo sausakimša, retai, kada taip nutinka.“

Šventinio renginio metu muzikinius pasirodymus dovanojo Kretingalės kultūros centro meno vadovė Violeta Lisovaitė bei jos auklėtinė Kornelija Ivanauskaitė. Taip pat scenoje dainavo, šoko bei poeziją skaitė Kretingalės pagrindinės mokyklos moksleiviai bei vaikų lopšelio-darželio auklėtiniai.

„Džiaugiamės, kad į renginį susirinko tiek daug miestelėnų. Stengėmės, kad šventės programoje netrūktų lietuvybės akcentų. Skaitovai, dainininkai, šokėjai stengėsi perteikti lietuvišką žodį bei muziką. Vyravo pakyli nuotaika. Manau, kad šventė tikrai pasisekė“, – trumpai emocijas perteikė Kultūros centro direktorė Daina Magdušauskaitė.

 

Mokiniai noriai lipdė bei klijavo Gedimino pilies kontūrus. A. Papievienės nuotr.

 

Šimtmečio proga – moksleivių kurta pilis

Švęsdami ir minėdami Lietuvos valstybės šimtmetį Kretingalės pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniai dalyvavo gražioje socialinėje akcijoje „Įamžink senąją lietuvišką valiutą“. Norėdami įprasminti prieš kelis metų pasikeitusius litus ir centus jie nusprendė „pastatyti“ Gedimino pilį. Prieš tris metus iš centų suklijuotas geležinis vilkas susilaukė didelio susidomėjimo. Patiems mažiausiems mokyklos mokiniams buvusi valiuta jau nieko nereiškia, tačiau vyresniesiems ji kelia daug sentimentų.

„Mokiniai noriai lipdė, klijavo nuostabios Gedimino pilies kontūrus ir pagaliau turime ją – stūksančią mokyklos bibliotekoje prie geležinio vilko. Viliamės, kad mūsų rankomis suklijuotos pilies neištiks tikrojo valstybės simbolio likimas, ji nepradės griūti“, – sakė akcijos ir idėjos iniciatorė Kretingalės pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Aurika Papievienė.

Anot jos, smagu buvo stebėti, kaip mokiniai dirbdami diskutavo apie Gedimino pilies atsiradimą, pasakojo vieni kitiems garsiąją legendą. Daugelis iš jų gyrėsi buvę ne kartą Vilniuje ir kaip, įkopę į pilies kalną grožėjosi nuostabiomis sostinės apylinkėmis.

A. Papievienė džiaugėsi mokinių geranoriškumu ir pagarba kažkada egzistavusiai valiutai. Geležinis vilkas ir greta jo pastatyta Gedimino pilis yra reikšmingi mūsų tautos simboliai. Smagu, kad atlikti darbai bei įgyvendintos idėjos paliks istorinį pėdsaką ir ateinančioms kartoms.

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

 

18 vasario 26, Pirmadienis 14:08
0

Vasario 15-ąją Agluonėnų sode surengta ypatinga šventė – minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, liepsnojant laisvės laužams, atidengta išskirtinė meninė kompozicija.

 

Pro vartus – į naują šimtmetį

„Ateikite, žmonės, aš Jus vadinu, palikite nors kartą vieškelį. Šviesi išaušo Jums diena. Vėl amžinybės gaudžia girdimai varpai. Balsų sparnais jie neša gyveniman ramybės grožį ir gaisrumą galių. Išgirdus juos, skambės didybė jūsų sielose. Ateikit, žmonės! Aš Jus vadinu“, – surengtos šventės metu praeiti kiekvieną pro simbolinius vartus į naują šimtmetį, skambinant varpu, Vydūno žodžiais kvietė Agluonėnų klojimo teatro aktoriai.

Šventei sodo ir pakelės medžiai buvo padabinti valstybės vėliavos spalvomis, sode įrengtas stendas su mažųjų agluonėniškių piešiniais ir nuotraukomis, tautinių juostų motyvais papuošta lauko scena.

Meninės kompozicijos atidengimo ceremonijos „Iš praeities į ateitį“metu sugiedotas Lietuvos himnas, sode suplevėsavo trispalvė. Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Seimo narys Petras Gražulis, seniūnė Laima Tučienė, Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis, Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas Vidmantas Gricius, kompozicijos autorius Darius Vilius.

Po ceremonijos šventė persikėlė į Priekulės kultūros centro Agluonėnų skyrių, kur muzikiniais kūriniais susirinkusiuosius džiugino atlikėjos Dailė Docienė ir Ramunė Bučniūtė.

Šventė surengta Lietuvos 100-mečio išvakarėse. A. Žukienės nuotr.

 

Idėjos žvalgytasi ilgai

Ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, kiekviena Klaipėdos rajono seniūnija mąstė, kaip įamžinti šią svarbią datą. Agluonėnų seniūnijai paieškos užtruko. Bendruomenės narys Jonas Čepas siūlė Lietuvininkų ąžuolyne „laiko spiralės“ forma pasodinti šimtą ąžuoliukų. Prie šio projekto, pasak Agluonėnų seniūnijos seniūnės Laimos Tučienės, dirbta apie metus: „Deja, nuomonės su idėjos autoriumi išsiskyrė. J. Čepas asmeniškai kreipėsi į Savivaldybę dėl leidimo sodinti ąžuoliukus.“

Bendruomenė pradėjo ieškoti kitos galimybės įamžinti 100-metį. Mąstyta pasodinti gėlyną, pastatyti akmenį. Įvairiomis mintimis dalinosi bendruomenės nariai.

„Galiausiai paskambinome baltiškas tradicijas puoselėjančiam skulptoriui Dariui Viliui. Susitikome su juo kelis kartus, vaikščiojome po Agluonėnų sodą: jam kilo mintis įrengti meninę kompoziciją – vartus“, – idėjos gimimą prisiminė seniūnė.

„Mano pirmoji idėja buvo visai kitokia – daryti tam tikrą skulptūrinę kompoziciją. Bendruomenės nariai susitikimuose labai pabrėžė tą takelį, Agluonos upės vagą atkartojantį. Kaip suprantu, jie planuoja takelį tęsti, todėl idėja prie pagrindinio įėjimo į sodą, tarsi kaip į kitą šalį, pastatyti tokią kompoziciją – pritiko“, – pasakojo D. Vilius.

Klaipėdos rajono savivaldybė Valstybės atkūrimo šimtmečio programai Klaipėdos rajone kiekvienai seniūnijai skyrė po 3 tūkst. eurų. Šių pinigų, anot L. Tučienės, užteko tik autoriaus dėka: „Darbas kainavo daugiau, bet kaip jis pats sveikindamas sakė „yra šalies patriotas ir ne viską galima pinigais vertini“. Jis papildomai prisidėjo savo indėliu.“

Kompozicijos autorius atviravo, kad visada stengiasi palaikyti gražias inciatyvas, puoselėjančias savo kraštą.

„Mažai iš jų finansinės naudos, daug atsakomybių atsiranda, bet man yra labai malonu kažką įgyvendinti“, – teigė kalvis D. Vilius, kurio kūriniai puošia Lietuvos ir užsienio miestus.

Vienas didžiausių jo darbų – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtas paminklas „Gervė“, besipuikuojantis ant Parakaunyčios kalnelio Švėkšnoje.

Meninė kompozicija Agluonėnuose. A. Žukienės nuotr.

 

Baltiška simbolika

Meninė kompozicija įrengta Agluonėnų sode, vingiuoto, Agluonos upę atkartojančio keliuko pradžioje. Ji simbolizuoja vartus, primena arką, tokia architektūra būdinga Mažajai Lietuvai.

Iš cinkuoto metalo gamintoje kompozicijoje, kuriai sukurti, pasak autoriaus, prireikė maždaug dviejų mėnesių, panaudoti tautinio paveldo raštai ir ženklai. Arkos viršuje į dangų stiebiasi lietuviška saulutė, žemiau – senosioms krašto sodyboms būdingi žirgeliai, apsaugantys nuo bėdų, ligų, kitų nelaimių, ginantys nuo pikto. Simboliškiausias vartų akcentas – centre esantis varpas. Varpas nuo seno skelbė svarbią žinią, kvietė į kovą. Kiekvienas, praeinantis pro vartus į sodą, gali juo pabelsti, taip apvalydamas save, nuskaidrindamas aplinką ir primindamas visiems apie didžiai vertinamą laisvę ir nepriklausomybę.

„Vartai simbolizuoja perėjimo iš vieno būvio į kitą ribą, jie skiria praeitį ir dabartį, atskiria erdvę ir ateinančiam skelbia žinią, kad už šios ribos yra savita kultūra, sava vertybių visuma, savi papročiai, tradicijos, kurias privalu gerbti. Vartai praeinantįjį „nuvalo“, įspėja, kad už jų lieki saugus, jei sugrįžti į savo pusę“, – simboliką aiškino L. Tučienė.

Ant vartų, vidinėje pusėje įrengta nedidelė informacinė lentelė su data, autoriaus inicialais ir užrašu, žyminčiu, kad meninė kompozicija skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

„Tuo, kuo gyveni, iš ten ir semiesi idėjų. Kolegos dažnai sako: „čia mano mintis“, bet kaip tu gali sukurti mintį? Ji tiesiog ateina. Mano kūrybos pagrindas – etninė kultūra, lietuviškumas, pilietiškumas. Kurdamas kompoziciją Agluonėnuose, bandžiau parodyti lietuvišką, baltišką pasaulėjautą, įpinti etninių detalių“, – sakė autorius, paklaustas, kas jį skatina kurti.

 

Sodas sulaukia tiek vietinių, tiek turistų dėmesio. S. Ulvikienės nuotr.

 

Sodas – traukos objektas

Agluonėnų bendruomenei pagal LEADER programą įgyvendinus projektą „Agluonėnų sodas – poilsiui ir laisvalaikiui“ sodas tapo traukos centru tiek mažiems, tiek dideliems. Erdvėje įrengtos vaikų žaidimo, smėlio tinklinio, lauko žaidimų aikštelės, rampa riedlentininkams, pastatyta scena, prekyvietė, įrengti takeliai, suoliukai, šiukšliadėžės. Sode organizuojamos įvairios kultūrinės ir sporto šventės: Kaimynų diena, Užgavėnės, eglutės įžiebimas, Joninės, jaunimo muzikos festivaliai, kalėdiniu laikotarpiu obelys sužiba įvairiaspalvėmis lemputėmis.

„Vasara sode visada būna žmonių, čia puiki vieta pasivaikščiojimams. Žiemą, kai papuošiame sodą lemputėmis, sulaukiame didelio dėmesio tiek iš vietinių, tiek iš pravažiuojančių. Šiemet lemputės sode degė net iki sausio mėnesio pabaigos. Ir dabar, pastačius vartus, sode apsilanko nemažai žmonių – apžiūri, varpu paskambina“, – atgijusiu sodu džiaugėsi seniūnė.

Kaip pasakojo pašnekovė, vartai tarsi įsiliejo į sodą: „Kai pastatė, ne visi pastebėjo, jie susiliejo su gamta. Menininkas rado puikią vietą. Tiek bendruomenė, tiek Agluonėnų gyventojai džiaugiasi šia skulptūra, girdėjau gerų atsiliepimų.“

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

 

Renginio akimirkos – Airidos Žukienės nuotraukose:

18 vasario 23, Penktadienis 10:12
0

Per Lietuvą nuaidėjusi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventė neaplenkė ir Klaipėdos rajono gyvenviečių ir miestų: kas rinkosi į koncertus, kas kvietė į edukacijas ir žaidimus, kas dalyvavo ekskursijose ar tiesiog leido laiką bendraudami ir džiaugdamiesi Lietuvos laisve.

 

Gargžduose Vasario 16-osios šventinį rytą minios žmonių pradėjo Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios mišiose, po to daugelis patraukė į koncertą Gargždų kultūros centre. Renginys tradiciškai prasidėjo vieningai giedamu Lietuvos himnu, į koncertą susirinko pilnutėlė salė šventiškai nusiteikusių miestelėnų. Pasveikinti susirinkusiųjų progos nepraleido žemės ūkio ministras, Seimo narys Bronius Markauskas, Seimo narys Petras Gražulis, susirgusio Klaipėdos rajono mero sveikinimo žodį perskaitė vicemerė Rūta Cirtautaitė.

„Lietuvos istorija kur kas didesnė ir ilgesnė nei šimtmetis. <...> Turbūt pastaruoju metu neteko matyti tokios vieningos, laimingos, švenčiančios Lietuvos. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis mums brangus, nes nuo tada buvo pradėta kurti moderni, pirmaujanti Europos valstybė“, – sveikino B. Markauskas.

Jis pasidžiaugė Klaipėdos rajono gyventojos Elenos Kaltančiovienės iniciatyva: moteris numezgė Lietuvos politikams kojines ir parašė laišką, kuriame linkėjo „kad ir klysdami, bet dirbtų Lietuvai“. B. Markauskas jai perdavė Prezidento Valdo Adamkaus pasirašytą knygą, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir vicepirmininko Gedimino Kirkilo sveikinimus.

P. Gražulis prisiminė, kad Lietuvos istorijoje buvo ir džiugių, ir skausmingų akimirkų, ištverta net 50 metų okupacijos, po kurios Lietuva išliko laisva ir nepriklausoma: „Lietuva išgyvena vienus gražiausių metų. Kad ji daugiau neturėtų skausmingų akimirkų, visada būtų laisva, stipri ir laiminga.“

Vicemerė R. Cirtautaitė akcentavo, kad nepaisant visų skirtumų, mus jungia bendra istorija, bendros tradicinės vertybės, o laisvoje demokratinėje valstybėje kiekvienas galime kurti savo gyvenimus, keliauti, dirbti ar verslauti.

„Kad ir kur begyventume, nepraraskime savo tautiškumo, kultūros, tradicijų ir nepamirškime gimtosios lietuvių kalbos“, – sveikino mero pavaduotoja.

Ji tautinę Lietuvos vėliavą įteikė laikinai Gargždų kultūros centro direktorės pareigas einančiai Astai Vaičiulienei. Renginyje taip pat apdovanoti ketureilių konkurso „Vienybė težydi“ nugalėtojai: Remigijus Dapkevičius, Kęstutis Dvarionas ir Viktorija Ukrinaitė, specialus prizas įteiktas aktyviausiam dalyviui – Antanui Juciui.

Nors žadėto maestro Virgilijaus Noreikos pasirodymo susirinkusieji Gargžduose neišvydo, koncertinę programą dovanojo prof. Artūras Anusauskas (fortepijonas), solistai Marija Grabštaitė, Karolina Rastenytė ir Karolis Kašuba, renginį vedė Tadas Grabys.

 

Šventė Gėlių gatvėje. Jono Lemežio nuotr.

 

Gargžduose itin vieningai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį paminėjo Gėlių gatvės gyventojai, kurie, gausiai susirinkę ne tik giedojo „Tautišką giesmę“, bet ir draugiškai žingsniavo Lietuvos trispalvėmis išpuošta gatve. Šokių pasirodymu šios gatvės gyventojus džiugino „Gargždų kregždutės“ šokėjos, visi bendravo ir džiaugėsi laisve prie vaišių stalo.

Itin gausiai gyventojai susirinko ir į gidės Monikos Vasylienės dovanotą ekskursiją „100 mano miesto akimirkų“, kurioje buvo apžvelgiama, kuo miestas „kvėpavo“ 1918–1990 metais: kuris pastatas buvo skirtas „paslėpti“ bažnyčią; kokiais amatais apie 1960 m. namuose nebuvo galima užsiimti; kokie svarbūs visai Lietuvai asmenys gyveno ir lankėsi Gargžduose; kur anuomet buvo „Gargždų Šanchajus“; kokiomis kalbomis buvo kalbama; kokios buvo statybininkų „svajonės“ ir daug kitų įdomių bei pamirštų istorijų.

„Pradėjome himnu ir baigėme Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre su tortu, norų už Lietuvą sugalvojimu. Nuolat kartu žygiavo jaunieji šauliai. Ekskursija viršijo visus lūkesčius, širdis iš laimės verkė“, – įspūdžiais apie ekskursiją dalinosi jos gidė.

 

Ekskursijos dalyviai. M. Vasyliaus nuotr.

 

Vasario 16-osios minėjimo renginių Klaipėdos rajone centru tapo Veiviržėnai. Miestelio kultūros centras kartu su Jurgio Šaulio gimnazija, seniūnija, bendruomene, Klaipėdos rajono amatų centru ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Veiviržėnų filialu vasario 13–16 dienomis organizavo renginių ciklą „Žingsniai į laisvę“.

Norintieji galėjo pasitikrinti žinias protų mūšyje „Lietuva – tai mes“, dalyvauti „Tautinės saulutės pynimo“ ir „Gyvybės medžio piešimo“ edukacijose, konferencijoje „Žingsniai į laisvę“, kurios metu buvo apdovanoti pilietiškiausi rajono moksleiviai.

Balsėnų kaime pagerbę signatarus Kazimierą Antanavičių ir Jurgį Šaulį visi skubėjo atgal į Veiviržėnus, kur miestelio centre į edukacines veiklas įsitraukti kvietė Klaipėdos rajono amatų centras, Krašto apsaugos savanoriai, policija, ugniagesiai gelbėtojai, Raudonasis Kryžius.

Po Kultūros centro meno kolektyvų pasirodymų prasidėjo pagrindinis ciklo renginys – šventinis koncertas „Žingsniai į laisvę“.

„Didžiulė garbė visiems pasitikti Šimtmetį laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje, kuri atlaikiusi didžiųjų valstybių įtaką išliko, todėl mes privalome ją saugoti ir puoselėti savo gerais darbais. Noriu linkėti visiems, kad nepritrūktų vilties, tikėjimo, meilės, vienybės ir sėkmės“, – susirinkusiems sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, perdavusi ir sergančio mero sveikinimą rajono žmonėms.

Sveikinimo žodžius tarė ir Seimo narys Petras Gražulis bei Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė.

„Nepriklausomybė mums suteikia laisvę kurti, dirbti, džiaugtis, mylėti, tad šiandien švęskime“, – linksmintis kvietė E. Sluckienė, įteikusi vicemerei Veiviržėnų žemėlapį su lankytinomis vietomis.

Rengiantis 100-mečiui Veiviržėnų bendruomenė įgyvendino akciją „100 inkilų“ – net šimtas inkilų buvo pakabinti miestelio centre, juos, atėjus pavasariui, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos moksleiviai puoš ir perkels į slėnį.

 

Veiviržėnus papuošė 100 inkilų. M. Norvilės nuotr.

 

Panašūs inkilai, simbolizuojantys 100-metį ir namus, iš Editos Sluckienės rankų iškeliavo į Dauparų-Kvietinių, Dovilų, Vėžaičių seniūnijas. Inkilais apdovanoti ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, Gargždų priešgaisrinės tarnybos viršininkas Tomas Taučius, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Rasa Jonauskaitė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyriaus sekretorė Dalytė Fabijonavičienė, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės Gargždų 302-osios pėstininkų kuopos vyriausias seržantas Aivaras Ciparis.

Renginio metu apdovanotas ir pirmasis 100-mečio Veiviržėnų seniūnijos naujagimis, pasaulį išvydęs vasario 13 d. Garbingą apdovanojimą atsiėmė tėveliai Julius ir Giedrė Pozingiai.

Iš Veiviržėnų kilusiam dainininkui Deiviui Norvilui sugiedojus Lietuvos himną, šventės dalyviai mėgavosi koncertine pastarojo dainininko ir Lino Adomaičio koncertinėmis programomis.

Vėžaitiškiai Vasario 16-osios išvakarėse paminėti Lietuvos šimtmečio rinkosi Kultūros centre, kur susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Vėžaičių seniūnijos seniūno pavaduotojas Alvydas Mockus ir Vėžaičių parapijos klebonas Viktoras Daujotis. Koncertinę programą atliko „Karuselės“ šokėjai, vokaliniai ansambliai „Melodija“ ir „Vaivorykštė“ bei svečiai iš Latvijos – Bartos miesto etnografinis ansamblis. Vakaro pabaigoje, sušokus bendrą šokį, Vėžaičių kultūros centras ir bendruomenė dovanojo visiems atėjusiems saujelę linų ir kvietė prisijungti prie akcijos „Tegu visa Lietuva sužydi linais..“.

 

Koncerto Vėžaičiuose akimirka. Vėžaičių kultūros centro nuotr.

 

Lankupių kaimo bendruomenė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį minėjo išskirtinai – dviejų rajonų (Klaipėdos ir Šilutės) ir dviejų seniūnijų (Priekulės ir Saugų) gyventojai susibūrė ant ilgiausio šalyje kabamojo tilto.

 

Lankupių bendruomenė ant kaimo kabamojo tilto. D. Birbalo nuotr.

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

 

Akimirkos iš renginių Klaipėdos rajone – Lino Gruzdžio, Margaritos Norvilės, Mariaus Vasyliaus, Dariaus Birbalo nuotraukose:

18 vasario 19, Pirmadienis 15:59
0

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 137 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,