Mano Gargždai



Į Priekulę – skanauti šiupinio

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Sandros Vaičienės nuotr. Asociatyvi Sandros Vaičienės nuotr.

Vasario 25 d. priekuliškiai ir miestelio svečiai kviečiami varžytis šiupinio virimo varžytuvėse. Turgaus aikštėje bus verdami įvairių skonių šiupiniai pagal lietuviškus receptus. Renginio pradžia – 13 val. Be to, Priekulės turgaus aikštėje šurmuliuos ir mugė. Visi norintys dalyvauti tautodailininkai, amatininkai, liaudies meistrai kviečiami registruotis iš anksto (tel. nr.: 8 655 14 357, 8 46 454 262). Mugė prasidės 13 val.

 

Mažojoje Lietuvoje Klaipėdos krašte gyveno lietuvininkai šišioniškiai, kuršiai kopininkai (Kuršių Neringoje), kuršiai žemininkai (nuo Melnragės iki Rygos), senieji Mėmelio riterių palikuonys ir vokiečiai kolonistai, kurie save vadino „mėmelemderiais“. Lietuvininkai šišioniškiai susidarė iš lamatų, kurie gyveno apie Priekulę, ir skalvių, gyvenusių apie Šilutę, bet turėjo bendrą lietuvininkų kalbą, tačiau jų tautinis ir kulinarinis paveldas skirtingas.

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas dalinasi Priekulės Užgavėnių šiupinio receptu. Vienai porcijai reikia:

   100 g kiaulienos mentės arba kumpio;

   vieno rūkyto kiaulės šnipo;

   česnako skiltelės;

   8 g morkų;

   10 g pastarnokų;

   8 g svogūnų;

   lauro lapo;

   2 kvapiųjų pipirų;

   žiupsnelio džiovintų čiobrelių;

   druskos;

   80 g perlinių kruopų;

   80 g raibųjų žirnių;

   80 g rudų pupelių;

   5 g kiaulinių taukų.

Klaipėdos senajame turguje šeštadieniais galima įsigyti pačių seniausių, skaičiuojančių apie 10 tūkst. metų, raibųjų (margųjų) žirnių (Romo ūkis). Jie per naktį išmirkę labai greitai išverda. Bet galima naudoti ir geltonuosius žirnius su luobelėmis.

Į puodą sumesti nuvalytas daržoves (česnakus, morkas, pastarnokus ir svogūnus), nedideliais gabalais supjaustytą kiaulieną ir rūkytą kiaulės šnipą. Užvirinti, nugriebti putas, tada suberti čiobrelius, kvapiuosius pipirus, lauro lapus, pagardinti druska ir virti ant nedidelės ugnies dvi valandas. Mėsą ir daržoves išgriebti kiaurasamčiu. Į likusį nuovirą (sultinį) suberti per naktį išmirkytas perlines kruopas, pilkuosius žirnius, rudąsias pupeles ir virti, kol suminkštės.

Kiaulieną supjaustyti mažesniais gabaliukais ir apskrudinti kiauliniuose taukuose ar kaimiškame lydytame svieste. Išgriebtas daržoves (česnakus, morkas, pastarnokus ir svogūnus) sutrinti trintuvu. Keptą mėsą ir viską gerai išmaišyti ir kalvos pavidalu suberti į bendrą dubenį. Ant kalvos viršaus uždėti kiaulės šnipą.

Šiupinys valgomas iš bendro dubens vienodo dydžio mediniais šaukštais paeiliui: tėvas, sūnūs, motina, dukros, seneliai, kiti giminaičiai.

Jei kam iš šaukšto iškrenta šiupinio gabalėlis ant stalo, būtina jį suvalgyti, o tai rodo, jam reikės rūpintis švara ir namų priežiūra, o kam nuo kalvos nusvyra ir įrieda kiaulės šnipas, tam seksis praturtėti net dirbant žemės darbus, nes juk ir kiaulė sau gėrybių ieško žemėje.

 

Renginių plakatai:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 341 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,