Europos Sąjungoje klausos sutrikimais skundžiasi kas šeštas žmogus, o Lietuva Tarptautinę klausos dieną pasitinka neturėdama visiškai jokių duomenų. Prof. E. Lesinskas spėja, šalyje tokių negalavimų gali turėti daugiau nei 300 tūkstančių gyventojų.

„Kad ir kiek neprigirdinčiųjų yra šiandien, jų skaičius neišvengiamai augs dėl senstančios visuomenės. Dar smarkiai auga aplinkos – triukšmo, muzikos – sukeliamų klausos sutrikimų skaičius. Kuo greičiau atsižvelgsime į problemą, tuo daugiau laimėsime“, – sako prof. Eugenijus Lesinskas.

Pasaulinė sveikatos organizacijos duomenimis nepakankamas dėmesys klausos sutrikimams kainuoja 710 milijardų eurų. „Jei neskaičiuosime klausos aparatų, kurie padeda 90 proc. atvejų”, – patikslina „Audiomedika“ klausos centrų vadovas Mindaugas Jonaitis.

Jo teigimu, kai kurioms institucijoms naudinga neturėti realių skaičių, nes kai nėra statistikos – nesimato problemos ir finansavimas gali keliauti kitur. „Kai nežinome, kiek žmonių turi klausos sutrikimų, nežinome, kokio reikia finansavimo prevencijai ir medicininei pagalbai. Didžioji neprigirdinčių žmonių dalis net nesuvokia, kad turi negalavimą, jo negydo, tai išauga į psichologines problemas ir nepasitenkinimą gyvenimu”, – aiškina M. Jonaitis.

Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos pirmininkės Rimos Sitavičienės teigimu klausos sutrikimų gali turėti 10–16 proc. lietuvių. „Tačiau tai tėra spėjimas, paremtas pasaulinėmis tendencijomis ir šalių su panašia demografine sudėtimi statistika”, – sako ji.

„Mūsų iniciatyvos ir raginimai pradėti klausos sutrikimų turinčių žmonių registrą buvo nevaisingi. Kažkam pasirodė neįdomu, kad kas šeštas Lietuvos gyventojas blogai girdi ir negali mėgauti pilnaverčiu gyvenimu. Laimei pavyko pasiekti, kad būtų vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra”, – pasakoja R. Sitavičienė.

Kiekvienais metais kovo 3 dieną yra minima Tarptautinė klausos diena. Trečio mėnesio trečioji diena pasirinkta neatsitiktinai – skaičius 3 primena ausies formą.