Tęsiamas straipsnių ciklas apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos skyrių ir seniūnijų specialistų veiklą ir funkcijas, naujoves, darbo specifiką, iššūkius. Kalbinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė, jos pavaduotoja Ana Tamoliene ir vyriausiasis specialistas Valdas Rimkus.

Koks santykis tarp vaiko interesų ir jo norų, poreikių ir pageidavimų? Koks vaiko teisių apsaugos specialisto vaidmuo atskiriant šiuos dalykus ir sprendžiant su tuo susijusias problemas?

Per mėnesį turime mažiausiai apie 12 vaiko atvejų peržiūrų (kai kurie iš jų nauji, kai kurie tęstiniai), kai turime organizuoti susitikimą su specialistais ir spręsti vienokią ar kitokią problemą, susijusią su minimais dalykais. Būna, kai tėvai (dažniausiai mama, ir dažniausiai jau iš mums žinomos socialinės rizikos šeimos) kreipiasi dėl vaiko elgesio.

Bandom ieškoti kompromiso. Toks šiuo metu sprendžiamas atvejis – dėl nevaldomo paauglio, kurio elgesys kelia didelį susirūpinimą. Tačiau šis atvejis vienas iš lengvesnių, − čia kreipėsi pati mama, jai dar įmanoma padėti, nes ji rūpinasi ir ieško išeities. Dauguma kitų atvejų yra susiję su vaikų paėmimu iš šeimos. Tuomet renkamės ir operatyviai sprendžiame, ką reikia daryti, kaip apsaugoti vaikus.

Priėmus smurtą prieš vaikus draudžiantį įstatymą atsirado pranešimų iš tėvų, kad vaikai grasina skųstis Vaiko teisių apsaugos skyriui. Bet kiekvienas atvejis yra individualus ir visada stengsimės įvertinti būtent vaiko interesą – ar tikrai pažeidžiamos jo teisės, ar jis pats nekenkia sau, neklausydamas ir kenkdamas suaugusiesiems. Kalbu apie tuos atvejus, kur jokio akivaizdaus smurto nėra, bet vaikas ar dažniausiai paauglys stengiasi pateikti kaip smurtą prieš jį.

Kviečiamės specialistus ir organizuojame pagalbą vaikui bei jo šeimai. Džiaugiamės, kad šeimos dabar jau dažniau priima psichologo pagalbą, kad neatsisako mokymų. Tai iš tiesų daugeliu atveju duoda teigiamų rezultatų.

To paties straipsnio antroje dalyje minima vaiko gerovė: valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgdamas į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir tam tikslui imasi atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių.

Akivaizdu, kad vaiko gerovės siekį tenka apriboti minimaliu jo poreikių užtikrinimu – pastogė, maistas, ugdymas. Tačiau tikrasis jo gerovės indeksas, matyt, priklauso nuo artimųjų gebėjimo suvokti ir prisiimti atsakomybę, mylėti vaiką atsakingai?

Labai siektina būtų, kad platesnis giminės ratas, bendruomenė ir kaimynai padėtų šeimai, kuri, kad ir turėdama sunkumų, dar turi vidinių resursų atsitiesti ir gyventi normalų gyvenimą, netapdama rizikos šeima. Iš tiesų kartais reikia ne tiek daug.

Pavyzdžiui, vienai šeimai vaikus išsaugoti ir iš naujo su jais atrasti ryšį labai padėjo moters sesuo, įsitraukė ir kiti giminaičiai. Paskui seserys džiaugėsi per laiku suteiktą ir tinkamai priimtą pagalbą atradusios ryšį ir viena su kita. Tai vienas iš nedaugelio laimingų atvejų. Bet skaudu matyti, kai klystanti, svaigalus vartojanti, socialinių įgūdžių stokojanti šeima paliekama viena, atstumiama. Kaip jaustis tokioje šeimoje vaikams? Juk jie yra nekalti.

Bandome spręsti jų problemas teikdami įvairią socialinę pagalbą, pastaruoju metu tokios šeimos jau yra linkusios priimti ir psichologo pagalbą ir apsilankyti mokymuose, organizuojamuose Gargždų ir Priekulės socialinių paslaugų centruose ir kitur, bet veiksmingiausia vis dėlto yra ir būtų artimųjų, stipresnes pozicijas turinčių giminaičių ir artimiausios bendruomenės pagalba. Šalia kiekvieno įstatymo, kuriuo bandoma reglamentuoti asmeninę žmogaus sferą, turi būti žmogiškumo įstatymas, kuriuo turėtų vadovautis specialistai, dirbantys su socialinės rizikos ar bepatenkančios į tokią riziką šeimų vaikais – pedagogai, mokyklų ir seniūnijų socialiniai darbuotojai, mes, vaiko teisių apsaugos specialistai, policija, medikai, visuomenės sveikatos specialistai, taip pat ir kiti žmonės, vienaip ar kitaip matantys tokios šeimos gyvenimą.

Yra atvejų, kai vaikai iš socialinės rizikos šeimų gėdijasi eiti į mokyklos valgyklą valgyti nemokamų pietų. Taigi, ugdyti gerumą, atjautą, supratingumą mūsų visuomenėje yra dar didelio darbo baras.

Siekiame, kad mums būtų kuo operatyviau suteikta informacija apie ypatingus atvejus, iškilusius mokyklose, šeimose ir kitoje vaikų aplinkoje, kad kuo greičiau galėtume kaip specialistai imtis reikalingų priemonių.

Ar nėra susiduriama su problema, kad sunku prisiteisti ir išsiieškoti išlaikymą iš užsienin išvykusių asmenų (dažniausiai vaiko tėvo)?

Turėjo praeiti nemažai laiko, kad būtų tinkamai reglamentuotas išieškojimo procesas iš užsienyje gyvenančių asmenų. Tačiau dabar tai yra įmanoma. Siekiant palengvinti išieškojimą iš asmenų, esančių valstybėje, kitoje nei prašantis išlaikymo asmuo, yra priimti valstybės įpareigojantys dokumentai.

Taigi, norint išsiieškoti priteistas išmokas iš užsienyje gyvenančio asmens reikia kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administraciją. Ši savo ruožtu kreipsis į Europos Sąjungos valstybės narės centrinę instituciją, kad būtų išieškotas priteistas išlaikymas. Kokius dokumentus reikia pateikti, galima susirasti Vaikų išlaikymo fondo tinklalapyje. Daugiau informacijos taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išaiškinime.

Neseniai „Vakarų Lietuvoje“ buvo straipsnis „Mitas, kad smurtaujama tik socialinės rizikos šeimose, paneigtas“, kuriame, be kita ko, lyginama, kiek socialinės rizikos šeimų yra Vakarų Lietuvos savivaldybėse. Įdomu, kad, pavyzdžiui,. Šilutės rajono savivaldybėje, kurioje 47 tūkst. gyventojų, pernai socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo 264 šeimos, mūsų rajone (52 tūkst. gyventojų) – 160 šeimų, Mažeikių rajono savivaldybėje – beveik 55 tūkst. gyventojų, socialinės rizikos šeimų – tik 141. Natūraliai kyla klausimas – kodėl tokie netolygumai, atsižvelgiant į gyventojų skaičių? Galbūt kai kurios savivaldybės vengia įtraukti šeimas į socialinės rizikos apskaitą, nes joms reikia nuolatinės priežiūros?

Įrašydami šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vadovaujamės LR SADM įsakymu „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašu“, vertiname visą surinktą informaciją apie vaiko teisių ir interesų pažeidimus šeimoje, apie tėvų padarytus vaiko teisių pažeidimus arba netinkamą tėvų gyvenimo būdą, dėl kurio nukenčia vaikų interesai. Galimai šiuo metu mūsų rajone socialinės rizikos šeimų yra mažiau nei kai kuriose kitose savivaldybėse, bet skaičiai yra nuolat kintantys, o sprendžiant darbo ir užimtumo problemą, tikėtina, skaičiai dar mažėtų. Dėmesys yra skiriamas ir šeimoms, kurios nėra įtrauktos į socialinės rizikos apskaitą, bet kuriose yra buvę ar būna problemų.

Seniūnijų socialinių darbuotojų, kurie prižiūri socialinės rizikos šeimas, darbas yra nelengvas, šiam specialistui iš tiesų reikia ir daug žinių, ir pasitikėjimo, ir gebėjimo užmegzti ir palaikyti ryšį su žmonėmis.

Dėl šeimų priežiūros visą parą, socialinių globėjų steigimo ir jų finansavimo vyksta šiuo metu karštos diskusijos.

Nuoširdžiai dirbame savo darbą ir tikimės, kad nauja Seimo ir Vyriausybės organizuojama institucijų pertvarka padės savivaldybėms sėkmingiau užtikrinti vaiko teisių apsaugą.

Skyriaus darbuotojų funkcijos ir pareigos

Vaiko teisių apsaugos skyrius vykdo vieną iš Savivaldybės deleguotų funkcijų – vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje. Tarptautinis dokumentas, kurį įgyvendina šio skyriaus darbuotojai – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Vaiko teisės ir jų užtikrinimo priemonės įtvirtintos Europos Sąjungos teisės aktuose, Konstitucijoje, detalizuojamos Vaiko teisų apsaugos įstatyme, Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose, poįstatyminiuose teisės aktuose, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atliekami veiksmai, susiję su konkrečios šeimos ir joje augančio vaiko interesais, įforminami direktoriaus įsakymais.

Kartu su vedėja Irena Šaulyte šiuo metu skyriuje – 8 darbuotojai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos įtvirtintos skyriaus nuostatuose, kuriuos galima rasti Administracijos kontaktuose, atvertus skyriaus pavadinimą, ir išvardytos net 45 punktais.

Tačiau skyrius vykdo ne tik nuostatuose, bet ir kituose teisės aktuose – Baudžiamojo proceso kodekso, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymų nurodytas funkcijas, pavyzdžiui, dalyvauja vykdant kratas, gavus ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro kvietimą; gavęs pranešimą apie įvykį šeimoje, skyrius tiria šeimos situaciją, priima atitinkamus sprendimus; teikia išvadą teismui dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo, duoda sutikimus dėl biomedicininių tyrimų nepilnamečiams asmenims atlikimo. Vaiko globos organizavimo nuostatai įpareigoja skyriaus darbuotojus ne mažiau kaip 4 kartus per metus aplankyti globojamą (rūpinamą) vaiką, surašyti aplankymo bei buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, taip pat turi ir kitų pareigų, bendradarbiauja su prokuratūra ir policija.

Vaiko teisių apsaugos skyrius teikia 8 viešąsias ir administracines paslaugas, kurios, kaip ir kitų skyrių, yra skelbiamos Savivaldybės interneto skiltyje „Paslaugos“. Kiekvieno skyriaus darbuotojo pareigybių aprašymus galima surasti Administracijos darbuotojų kontaktų skiltyje, atvertus darbuotojo pareigas.

Šiek tiek statistikos iš praėjusių metų Vaiko teisių apsaugos skyriaus ataskaitos

Per kalendorinių metų laikotarpį pasirūpinta 93 nepilnamečiais (2014 m. − 58 vaikais, 2015 m. − 54 vaikais), netekusiais tėvų globos. 25 vaikams (2014 m. – 4 vaikams, 2015 m. − 7 vaikams) nustatyta globa šeimoje ir globėjais paskirti daugiausia giminaičiai ir 11 vaikų (2014 m. – 4 vaikams, 2015 m. − 7 vaikams) institucijoje. Tėvų prašymu laikinoji globa nustatyta 57 vaikams ( 2014 m. − 47 vaikams, 2015 m. − 39 vaikams), t. y. tėvams išvykus dirbti į užsienį. Pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai neteko tėvų globos – nesirūpinimas vaikais, socialinių įgūdžių stoka, girtavimas ir tėvų mirtis.  

Pernai įvaikintas 1 rajono vaikas (2014 m. – neįvaikinta; 2015 m. – 2 vaikai). 79 vaikai buvo globojami šeimose (2014 m. – 78 vaikai; 2015 m. – 69 vaikai), 38 vaikai − institucijose (2014 m. – 44 vaikiai; 2015 m. – 39 vaikai). Galimai smurtą patyrė 127 vaikai (2014 m. – 22 vaikai; 2015 m – 76 vaikai). Iš jų − psichologinį smurtą 98 vaikai, fizinį – 22 ir seksualinį − 7, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Daugiausia vaikų patiria psichologinį smurtą šeimoje, ypač prasidėjus tėvų skyrybų procesui, ir kitoje aplinkoje. Skyriaus darbuotojai susitiko su kiekvienu vaiku, galimai patyrusiu smurtą, lankėsi jų šeimose, vertino šeimoje esamą situaciją. Organizavo specialistų pasitarimus dėl kompleksinės pagalbos teikimo vaikui, šeimai.

Pernai rajone buvo 160 šeimų, kuriose augo 317 vaikų (2014 m. − 155 šeimos, kuriose augo 318 vaikų.; 2015 m. − 159 šeimos, kuriose augo 316 vaikų).

Atstovaudami vaiko teisėms ir teisėtiems interesams skyriaus darbuotojai pateikė teismui 5 pareiškimus: 1− dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo paskyrimo; 4 ieškinius dėl tėvų valdžios ribojimo ir atskyrimo kt. Teismui teiktos išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų; dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku bei vykdė kitus teismo pavedimus, susijusius su vaiko teisių apsauga. Teismui 2016 m. pateikta 331 išvada (2014 m. − 341; 2015 m. – 381;) 245 kartus dalyvauta teismo posėdžiuose ginant vaiko interesus (2014 m. − 257; 2015 m. – 193).

Skyriaus darbuotojų iniciatyva pravestos prevencinės priemonės „Padėk sau ir kitiems“ visose rajono mokyklose 5 klasių mokiniams. Popiečių metu mokiniai bendravo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus, sveikatos, policijos ir prokuratūros specialistais.

Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje skelbiama, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia − vaiko interesai.