Nesvarbu, kad šiandien penktadienis ir dar nelemta 13-oji. Netikėkite svetimais, iš nežinia kur atkeliavusiais prietarais. Geriau minėkite tikrą lietuvišką šventę – Šviesos dieną.

Senovės lietuviai gruodžio 13-ąją pradėdavo švęsti žiemos saulėgrįžą – laukdavo sugrįžtančios saulės. Nuo šios dienos žiemos vakarai jau nebeilgėja – saulė leidžiasi tuo pačiu metu. Šiuo laikotarpiu senovės lietuviai mėgdavo ilgiau pavakaroti – prie spingsinčios balanos, žvakės ar jaukiai spragsinčio židinio. Suaugusieji dirbdavo smulkius vidaus darbus, o vaikai klausydavosi pasakų.

Šviesos dieną, manoma, buvo atliekamos įvairios apeigos, kuriomis pagerbdavo ugnį, šviesą, Saulę.

Lietuvai tapus krikščioniška šalimi, Šviesos diena sutapatinta su šv. Liucijos diena. Ši šventoji  gyveno IV amžiuje Sirakūzuose. Pasakojama, kad Liucija, kurios vardas lotyniškai reiškia šviesą, maldomis išgydžiusi ligotą savo motiną. Atsidėkodamos Dievui, moterys išpardavė turtą ir išdalijo jį vargšams.

Už tai ant Liucijos supyko jos sužadėtinis ir apskundė teismui. Šis pasmerkė merginą sudeginti ant laužo.

Vardadieniai ir įvykiai

Tad šiandien galite pasveikinti visas moteris, nešiojančias tokį prasmingą vardą. Taip pat vardadienį gruodžio 13-ąją švenčia Odilija, graikiškai – turtas, Eiviltas – einantis su viltimi, Kastautas – jo vardas reiškia klausimą, kas toji tauta.

Vardadienį mini ir Kastytis – šis vardas atsirado šv. Kastauto sutrumpinimo. Vardas išpopuliarėjo Maironiui parašius baladę „Jūratė ir Kastytis“.

1513 metais prie šv. Jonų bažnyčios įsteigta pirmoji parapinė Vilniaus miesto mokykla.

1925 metais Kaune buvo atidaryta dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų galerija. Ją suprojektavo architektas Vladimiras Dubeneckis.

1642 metais olandų keliautojas Abelis Tasmanas atrado Naująją Zelandiją.

1941 metais Vengrija ir Rumunija paskelbė karą JAV.