Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, dažniausia pasireiškianti plaučių uždegimu (Legionierių liga) ar nesunkiu kvėpavimo takų uždegimu (Pontiako karštligė), sukelta Legionella bakterijų. Žmogus legionelioze užsikrečia kvėpuodamas vandens dulksna (aerozoliu), kuriame yra legionelių. Legionelėmis neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Neužsikrečiama ir nuo sergančio asmens.

Legionelės gali daugintis: karšto vandens sistemose, talpyklose, kur palaikoma 37–43°C temperatūra; gyvuoja, bet nesidaugina, kai temperatūra žemesnė nei 20°C ir aukštesnė nei 50°C; žūva per 2 min., kai temperatūra aukštesnė nei 60°C; vamzdžiuose, kuriais silpnai teka ar visai neteka vanduo; purvinuose, dumblu padengtuose vamzdžiuose ir talpyklų vidiniuose paviršiuose; apnašomis padengtuose ir korozijos apimtuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose; vandens šildytuvuose.

Legioneliozės prevencijos priemonės gyvenamose patalpose

Pagrindinė ir esminė priemonė – vandens temperatūros visoje karšto vandens sistemoje palaikymas. Cirkuliacinėse vandens sistemose palaikyti šalto vandens temperatūrą žemiau +200°C, išeinančio karšto vandens temperatūrą – +600°C, grįžtančio – ne žemesnę kaip +50°C; karšto vandens čiaupe vandens temperatūra maksimalią turi pasiekti per 1 min., o šalto – per 2 min.

Karšto vandens vamzdynai turi būti pakankamai izoliuoti nuo šalto vandens vamzdynų. Jei vamzdynai yra lygiagretūs, tai šalto vandens vamzdynas turi eiti žemiau karšto vandens vamzdyno arba tarp vamzdynų turi būti pakankamas oro tarpas. Karšto ir šalto vandens termostatiniai maišymo vožtuvai turi būti įrengti kuo arčiau čiaupo. Didžiausias galimas atstumas iki čiaupo – 2 m.

Užsistovėję siurbliai cirkuliaciniame kontūre turi būti įjungti bent 1 kartą per savaitę. Iš retai naudojamų čiaupų reguliariai 1 kartą per savaitę keletą minučių turi būti nuleistas vanduo. Iš sistemos turi būti pašalinti užaklinti vamzdžiai.

Legionelių sunaikinimo būdai

Terminis būdas („šokas“): vandens šildytuve temperatūrą pakelti iki 70–80°C, kad vartotojų čiaupuose ji būtų +65°C. Vandenį nuleisti ne trumpiau kaip 5 min. Čiaupuose temperatūrą matuoti ir protokoluoti. Plauti vandens čiaupų filtrus, dušų galvutes.

Cheminis būdas: dezinfekuoti autorizuotais biocidais. Atlieka tik licencijuotos įmonės. Jei diagnozuoti susirgimai legionelioze ir rasta legionelių karšto vandens sistemoje, kitą dieną po dezinfekcijos 3 mėnesius kas 2 savaites būtina atlikti vandens savikontrolinius tyrimus dėl legionelių nustatymo. Jei vandens mėginiai imami prevencijos tikslais, kad įsitikinti ar nėra legionelių vandenyje, tai vandens mėginius reikia imti praėjus ne mažiau kaip 10 d. po terminės vandens dezinfekcijos.

Įrengiant vandens sistemas, karšto vandens vamzdynai turi būti izoliuoti nuo šalto vandens vamzdynų. Jei vamzdynai lygiagretūs, tai šalto vandens vamzdynas turi eiti žemiau karšto vandens vamzdyno ir su oro tarpu tarp jų.

Daugiau informacijos galite rasti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje adresu: www.nvsc.lrv.lt.