Tokio intensyvaus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžio būta jau senokai – kovo 30-ąją apsvarstyti net 56 klausimai, išklausyta 12 informacijų. Sausakimšoje salėje netilpo visi norintys, tad gyventojai lūkuriavo ir už durų. Posėdį stebėjo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš ir vyresnioji patarėja Daiva Šačkuvienė.

Saulažolių kaimą prijungs prie Gargždų

Posėdyje Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius supažindino Tarybos narius su rengiamais Klaipėdos rajono teritorijų ribų plano pasikeitimais. Vedėjo teigimu, konfliktinės situacijos kyla dviejose vietose: tarp Dargužių ir Kunkių bei tarp Gargždų ir Saulažolių gyventojų.

Diskutuojant dėl Saulažolių kaimo prijungimo prie Gargždų, Tarybos narė B. Alšauskienė atkreipė dėmesį, kad Saulažolių kaimo gyventojai nenori būti prijungti prie miesto: jie rinko parašus „prieš“, o gyventojų susirinkimo metu už prijungimą prie Gargždų miesto esą balsavo tik Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas ir Gargždų miesto seniūnas, gyvenantys Saulažolių kaime.

Posėdyje pristatyti du administracinių ribų šioje teritorijoje variantai, Tarybos nariams siūlyta apsispręsti, kurio varianto pagrindu kitam Tarybos posėdžiui bus rengiamas sprendimo projektas. Pirmame variante Saulažolių kaimą siūloma prijungti prie Gargždų, teritorijos ribas nustatant pagal gamtinius riboženklius – Minijos upės vingį, autostradą. Antrame variante buvo siūloma viską palikti taip, kaip yra dabar.

„Gargždų miesto plėtros negalima stabdyti“, – posėdyje sakė meras V. Dačkauskas, pridūręs, kad pritarus klausimui, tai bus istorinis sprendimas.

Be ilgesnių diskusijų iš 23 užsiregistravusiųjų, 18 Tarybos narių pasisakė už, 2 prieš ir 2 susilaikė. Balsų dauguma buvo nutarta, kad Saulažolių kaimas turi būti prijungtas prie Gargždų miesto.

Viršuje – esamos Gargždų ir Saulažolių kaimo ribos, apačioje – naujosios ribos. Klaipėdos r. sav. inf.

Nustatė administracinę ribą tarp Dargužių ir Kunkių

Kita diskutuotina informacija buvo dėl Dargužių ir Kunkių kaimų administracinių ribų pokyčių. Čia buvo pristatyti 4 alternatyvūs variantai. Pirmajame siūlyta ribas tarp kaimų atskirti remiantis keliais ir atkuriant istorines kaimo ribas, antrajame buvo siūloma atsižvelgti į Dargužių kaime norinčių likti gyventojų pageidavimus, trečiajame variante – dar labiau išplėsti Dargužių kaimo ribas, o ketvirtasis – Tarybos nario E. Skarbaliaus pasiūlymas buvo sujungti abu kaimus ir suteikti jiems esą istorinį Gerviškių kaimo pavadinimą. Čia Tarybos nariai ėmė juokauti, kad kaimas turėtų būti pavadintas Skarbaliais.

Nuomonę šiuo klausimu išsakė ir Dargužių kaimo bendruomenės atstovas Sergėjus Ivanovas, prašęs palaikyti antrąjį variantą: „Tie kurie nori būti Kunkių gyventojai, tegul gyvena Kunkių kaime, kurie nori Dargužių, tegul gyvena Dargužių. Šis variantas daro visus gyventojus laimingus“. Kaip pavyzdį, kad kaimo su tokia „iškarpyta“ riba nebus sunku administruoti, jis pateikė Valgos miestą, kuris yra padalinta Estijos ir Latvijos valstybių sienos.

Kretingalės seniūnijos seniūnas Tarybos narius ragino palaikyti kompromisinį – pirmąjį variantą, kurį lengviau administruoti ir kuris esą priimtinas ir didžiajai daliai gyventojų. Už seniūno pasiūlytą variantą pasisakė 21 Tarybos narys, 3 šiuo klausimu susilaikė.

Kitame posėdyje Tarybai bus pristatytas bendras viso rajono ribų planas, įtraukiant ir minėtas problemines teritorijas pagal patvirtintas alternatyvas.

Dargužių ir Kunkių kaimų administracinių ribų pirmasis ir Tarybos narių patvirtintas variantas. Klaipėdos r. sav. inf.

Nusprendė dėl Drevernos mokyklos likimo

Vienas iš posėdyje priimtų sprendimų – sutikimas reorganizuoti Drevernos pagrindinę mokyklą prijungiant ją prie Drevernos vaikų darželio. Sprendimo projektas parengtas vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendruoju planu. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Drevernos pagrindinė mokykla yra mažiausia pagrindinė mokykla Klaipėdos apskrityje. Joje mokosi 24 mokiniai: pirma klasė – 3; antra klasė – 3; trečia klasė –  2; ketvirta klasė – 2; penkta klasė – 2; šešta klasė  –  2; aštunta klasė – 4; devinta klasė – 6. Mokykloje dirba 18 mokytojų (1 iš jų – vaiko auginimo atostogose), aštuoni mokytojai dirba pagal terminuotą darbo sutartį – iki šių mokslo metų pabaigos. 

Nuspręsta, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. darželio pavadinimas keisis į Klaipėdos r. Drevernos mokykla-darželis. Pradinių klasių mokiniai tęs mokymąsi Drevernos mokykloje-darželyje. Penktų ir vyresnių klasių mokiniams (5–8 klasių mokiniai dabar mokosi jungtinėse klasėse) būtų sudarytos sąlygos mokytis Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje.

Drevernos pagrindinės mokyklos 2016 m. biudžetas sudarė 173,2 tūkst. eurų, iš jų savivaldybės biudžetas – 67,9 tūkst. eurų. 2017 metams patvirtintas biudžetas sudaro 157,7 tūkst. eurų, iš jų savivaldybės biudžetas 71,7 tūkst. eurų. Vienam mokiniui tenkančios išlaidos metams sudaro 6,5 tūkst. eurų.

Posėdyje taip pat pasiūlyta svarstyti lėšų skyrimą Drevernos mokyklos-darželio infrastruktūros gerinimui. Sprendimo projektas su šiuo siūlymu priimtas vienbalsiai – už balsavo 25 Tarybos nariai iš 25 užsiregistravusių.

Pateikta informacija dėl krematoriumo

Neramiai už durų vienos informacijos laukė Ketvergių kaimo gyventojai, kylantys prieš verslininkų užmojus jų gyvenvietės pašonėje statyti krematoriumą. Žodis buvo suteiktas Ketvergių bendruomenės atstovui Romui Kvaseliui. Vyras prašė Tarybos narių atkreipti dėmesį į tai, kad zona, kurioje planuojama šio naujo objekto statyba ir taip jau yra padidintos taršos.

„Jau yra UAB „Toksika“, Dumpių sąvartynas, UAB „Branda LT“, UAB „Nordema“, AB „Klaipėdos kartonas“, AB „Klaipėdos vanduo“. Tarša per Ketvergių mišką eina į gyvenvietę. 160 ha su didžiausia koncentruota tarša Klaipėdos rajone“ – argumentus, kodėl krematoriumas neturėtų atsirasti šioje teritorijoje vardijo R. Kvaselis.

Meras teigė, kad po atlikto poveikio aplinkai vertinimo (PAV), klausimas bus pateiktas išsamiai nagrinėti Tarybai. Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja R. Bakaitienė informavo, kad šiuo metu dar nėra aišku, ar tokį vertinimą Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) atliks, tačiau Savivaldybės administracija yra paprašiusi persvarstyti atrankos išvadą ir pateikusi pastabas ir klausimus.

„Visi subjektai yra pateikę klausimus ir laukia atsakymo iš AAA, kuri pateiks išvadą dėl PAV. Artėjama prie to, kad bus atliekamas PAV“, – posėdyje situaciją komentavo R. Bakaitienė.

Dėl tarptautinio bendradarbiavimo tarybos – sumaištis

Posėdyje taip pat patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarptautinio bendradarbiavimo tarybos sudėtis ir nuostatai. Siūlyta, kad tarybą sudarytų 5 Savivaldybės aukščiausi vadovai – meras, vicemerės, Administracijos direktorius ir jo pavaduotojai, taip pat Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja R. Kučinskaitė, Tarybos nariai N. Galvanauskas, E. Skarbalius.

N. Galvanauskas prašė į šios tarybos sudėtį įtraukti daugiau angliškai gebančių kalbėti narių, mat daugiausiai siekiama bendradarbiauti su Vakarų šalimis. Tarybos narė A. Balnionienė klausė, ar būtina, kad šioje taryboje būtų visi Administracijos vadovai, kas valdys rajoną, kai visi aukščiausi vadovai bus komandiruotėje ir megs tarptautinius ryšius. Tarybos nario A. Liaudanskio siūlymas – į šią komisiją vietoj Administracijos direktoriaus pavaduotojo Č. Banevičiaus įtraukti Tarybos narį A. Vasylių baigėsi sumaištimi.

Iš 19 užsiregistravusių balsavimui, 10 pasisakė už, 8 prieš ir 1 susilaikė. Kilo nesusipratimas, nes, opozicijos narių nuomone, sprendimas buvo priimtas. Prireikė ir Savivaldybės juristų bei vyriausybės atstovės D. Kerekeš paaiškinimo. Jos teigimu, sprendimas nebuvo priimtas, nes turi būti žiūrima, ar yra dauguma nuo visų posėdyje dalyvaujančių narių, šiuo atveju posėdyje dalyvavo 26 nariai.

„Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma“, – įstatymą citavo D. Kerekeš, pasiūliusi kartoti balsavimą užsiregistruojant visiems Tarybos nariams.

Su tokiu paaiškinimu nesutiko Tarybos narys R.Simonavičius. Jo teigimu, kiekviename klausime yra registruojamasi atskirai ir tai, kad posėdžio pradžioje dalyvavimas yra patvirtinamas balsavimu, nereiškia, kad konkrečiu klausimu Tarybos narys balsavo.

Merui pasiūlius balsuoti antrą kartą dėl A. Vasyliaus įtraukimo į tarybą balsavo 16 narių, iš jų – 14 buvo prieš, 2 susilaikė. Nors opozicija balsavimui nesiregistravo, tačiau klausimas su sprendimo projekte numatyta sudėtimi buvo patvirtintas.

Posėdyje neatsižvelgta į Tarybos etikos komisijos pirmininkės A. Norvilienės prašymą keisti veiklos nuostatus ir patvirtinti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos posėdžiai būtų teisėti jeigu juose dalyvautų daugiau kaip pusė jos narių (dabar yra du trečdaliai). Esą dabar komisija yra neveiksni ir negali vykdyti darbų, nes nėra išrinkti seniūnaičiai, todėl balsuojant nėra kvorumo.

Posėdyje apsvarstyta ir pritarta visoms Klaipėdos rajono savivaldybės įstaigų vadovų veiklos ataskaitoms, patvirtintos bendradarbiavimo sutartys, turto perdavimo ar panaudos klausimai. Taip pat patvirtintas 2017 m. planuojamų tiesti, rekonstruoti, taisyti vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašas. Jį rasite ČIA.