Klaipėdos rajono savivaldybei 2013-ieji buvo sėkmingi metai. Pagal „Veido“ žurnale rugsėjį paskelbtą reitingą iš rajoninių savivaldybių tapome pirmieji. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą 60 Lietuvos savivaldybių indeksą buvome 6-toje vietoje. Apie prabėgusius metus kalbamės su Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikiene.

Šiemet, kaip ir pernai, rajone daugėjo gyventojų (7,4 proc.). Statistikos departamento duomenimis, savivaldybės teritorijoje gyvena 51 tūkst. 614 žmonių. Šie skaičiai nuteikia optimistiškai?

Taip, išties. Gyventojų skaičiaus augimu pasigirti gali tik dar dvi respublikos savivaldybės – Kauno ir Vilniaus rajonų. Žinoma, tai ne vien gimstamumo rodiklis. Pradedama suprasti, kad deklaruoti gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kur gyveni, yra naudinga – tik surinkus daugiau pinigų į biudžetą yra įmanomas tolesnis infrastruktūros plėtojimas, taip pat ir įvairių poreikių užtikrinimas. Šių metų biudžetas leido kiek lengviau atsikvėpti – planuojame gauti 2 mln. Lt daugiau pajamų negu pernai. Šiemet savivaldybės biudžetas sudaro 103,4 mln. Lt pajamų (iš jų 5,4 mln. Lt paskolų).

Šiuo metu savivaldybėje įgyvendinami 24 infrastruktūros gerinimo projektai, kurių bendra vertė viršija 25 mln. 700 tūkst. Lt. Kokie paminėtini projektai?

Dėmesio verti visi, tačiau ypač didžiuojamės Vėžaičių kultūros centro renovacijos projektu. LR vidaus reikalų ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra tarp 2007–2013 m. Vakarų Lietuvoje įgyvendintų projektų pastarąjį išrinko geriausiu pagal priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“. Šis projektas pelnė ir susirinkusiųjų simpatijų apdovanojimą ir taip pat yra nominuotas „Europos burių“ 2013 apdovanojimui.

Šiemet atsinaujino ir Priekulės miestas – šalia neseniai rekonstruotos sporto salės sutvarkyta Turgaus aikštė. Taigi Priekulėje buvusioje apleistoje teritorijoje atsivėrė nauja erdvė miesto renginiams ir įvairioms originalioms veikloms.

Paminėtinas nuo rajono centro labiausiai nutolusio miestelio Judrėnų bendruomeninės ir viešosios infrastruktūros modernizavimo projektas, kurį įgyvendinant rekonstruotas kultūros namų pastatas, pakloti nauji šaligatviai, sutvarkytos automobilių stovėjimo aikštelės, aptvertas tvenkinys, įrengtas apšvietimas, dvi tinklinio, viena krepšinio, riedutininkų ir vaikų žaidimų aikštelės.

Kuo dar, besibaigiant metams, galėtumėme pasidžiaugti?

Rajono centre Gargžduose vienas iš svarbių įgyvendinamų projektų – kino teatro „Minija“ rekonstravimas. Taip pat bus modernizuotas kitas beveik legendinės Gargždų įstaigos, ugdžiusios ne vieną gargždiškių kartą − Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro pastatas. Daug diskusijų tarp politikų ir spaudoje sukėlė Gargždų socialinių paslaugų centro padalinio – nakvynės namų – steigimas prie V. Gaigalaičio globos namų. Tačiau dabar esame įsitikinę, kad šis sprendimas buvo geras – negalime užmerkti akių ir nematyti pačių skaudžiausių socialinių problemų. Svarbi ir pagalba pagyvenusiems žmonėms ar žmonėms su negalia. Rajone turime du socialinių paslaugų centrus, tačiau atsižvelgiant į šių paslaugų plėtros poreikį šiais metais pateikta paraiška Dienos centro steigimui senyvo amžiaus asmenims Endriejave.

Kokie naujųjų metų lūkesčiai?

Kaip ir kitos šalies savivaldybės, turime vilties, kad jau 2014-aisiais galėsime teikti paraiškas projektų įgyvendinimui iš naujojo finansinio periodo lėšų. Svarbus aspektas yra tai, kad numatoma finansuoti projektus, įtraukiant platesnę aplinkos infrastruktūros sutvarkymo erdvę. Ateityje turėtume džiaugtis ne vien atskirais modernizuotais objektais, bet ir patogiai įrengtais verslo, kultūros, pramogų kvartalais su tam pritaikyta infrastruktūra. Tai yra labai svarbu gyvenimo kokybei užtikrinti – tokiose gyvenvietėse iš karto pagyvėja gyvenimas, nori kurtis jaunos šeimos, žinoma, aktyviau kuriasi ir savo veiklą vysto ir gyventojų bendruomenės, kitos organizacijos. Manau, kad rajone daug kas padaryta, siekiant kuo efektyviau užtikrinti gyvenimo kokybę, teikiamų paslaugų įvairovę, mažinant socialinę atskirtį, tačiau reikia padaryti dar daugiau.

Ko palinkėtumėte rajono gyventojams?

Visų pirma norėčiau padėkoti Savivaldybės administracijos darbuotojams, įstaigoms, gyventojų bendruomenėms, organizacijoms, visų 11-kos seniūnijų seniūnams, veikliems ir versliems žmonėms už jų indėlį, kuriant rajono gerovę. Linkiu sėkmingų, viltingų ir dosnių prasmingais darbais naujųjų metų.