Balandžio 27-osios Tarybos posėdžio darbotvarkė nebuvo įtempta – svarstyti 35 klausimai ir susipažinta su 5 informaciniais pranešimais. Nepaisant to, diskusijų netrūko. Iš 27 Tarybos narių, posėdyje nedalyvavo 3: vicemerė R. Cirtautaitė, J. Dromantas ir R. Petrauskienė. Taip pat nedalyvavo ir pažintinėje stažuotėje Jungtinėje Karalystėje patirties besisemiantis Administracijos direktorius S. Karbauskas. Prieš prasidedant klausimų svarstymui, pasveikinti balandžio mėnesio jubiliatai – Tarybos nariai A. Adomaitis ir E. Skarbalius. Vėliau padėkos raštus už paramą organizuojant pėsčiųjų žygį merui, Administracijos direktoriui ir Tarybos nariui Č. Tarvydui įteikė vienas jo organizatorių – Virgilijus Skuodas.

Atskleidė pavykusius ir nepavykusius darbus

Pirmasis posėdžio klausimas – dėl pritarimo Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2016 m. veiklos ataskaitai – užtruko beveik akademinę valandą. Meras Vaclovas Dačkauskas perskaitė per 2016 metus nuveiktus darbus, su kuriais išsamiai galima susipažinti čia. Vėliau opozicijos atstovai vienas po kito ėmė berti klausimus.

Tarybos narys A. Vasylius domėjosi, kokią naudą iš bendradarbiavimo ir komandiruotės į Gruziją gavo Klaipėdos rajonas. Meras aiškino, kad į ES norinčiai įstoti Gruzijai teigiamą patirtį ir žinias perdavė būtent Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai, taip pat šių metų biudžete yra numatyta 10 tūkst. eurų parama poilsio zonos įrengimui Gruzijos Akhmetos savivaldybėje.

Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas N. Galvanauskas paprašė mero įvardinti po tris svarbiausius pavykusius, nepavykusius ir planuojamus įgyvendinti darbus. V. Dačkausko teigimu, sėkmingais darbais gali būti laikomi patvirtintas 2017 metų biudžetas, rastas finansavimas daugiafunkcio centro statybai Gargžduose, šiemet pradėtos darželio statybos prie Slengių daugiafunkcio centro, parengta galimybių studija dėl daugiafunkcio centro statybos Slengiuose. Taip pat kaip pavykusio darbo pavyzdį meras pateikė priimtą sprendimą remti tėvus, kurių vaikai negali patekti į valstybinius darželius, dėl to sėkmingai veikia privatus darželis Gargžduose. Mero nuomone, nesėkmingi darbai: laiku nespėtas įgyvendinti atviro jaunimo centro projektas, dėl viešųjų pirkimo sistemos netobulumų neįgyvendintos Dovilų etninės kultūros centro ir Žadeikių kultūros namų renovacijos.

„Šiemet konkursai yra įvykę ir tie objektai, manau, bus sėkmingai užbaigti“, – kolegoms sakė V. Dačkauskas. Jo teigimu, svarbiausias šios kadencijos tikslas ir svajonė – pradėti įgyvendinti daugiafunkcio centro Gargžduose statybas. Šiam projektui vykdyti tikimasi gauti Valstybės investicijų programos (VIP) finansavimą. Meras nurodė, kad maksimalus noras yra projektą įgyvendinti iškart. Pasak jo, jeigu tai nepavyks, projektas bus įgyvendinamas etapais. Pirmame etape – baseinas, antrame – sporto salė , trečiame – ledo arena.

„Galbūt yra ir trečias kelias, atsiradus privačiam investuotojui“, – apie daugiafunkcio centro statybų finansavimą posėdyje sakė V. Dačkauskas.

Ne vieną klausimą Savivaldybės vadovams turėjo Tarybos narys A. Vasylius. S. Ulvikienės nuotr.

Domėjosi 176 sklypų kvartalu

Tarybos narys A. Liaudanskis mero teiravosi, kada bus įgyvendintos 176 gyvenamųjų namų kvartalo sklypų savininkų svajonės: „Ar Jums ant pečių negula neįgyvendinti pažadai?“

„Projektas užbaigtas, leidimas statybai išimtas, elektra privesta. Suprasdami valstybės įsipareigojimus, jų neatsisakome“, – su esama situacija supažindino meras.

Jo teigimu, vykusiame susitikime su gyventojais buvo pateiktas siūlymas 50 proc. prisidėti prie žvyruotų kelių įrengimo, tačiau daugelis gyventojų nesutinka. Pasak mero, Tarybai teks spręsti, ar skirti šiam kvartalui visą ar dalinį finansavimą. Žvyruotų kelių sąmatinė vertė – 1,2 mln. eurų. V. Dačkauskas priminė, kad taip pat analogiškoje situacijoje yra ir infrastruktūros įrengimo laukia ir 51-o, 130-ies sklypų kvartalų projektai.

„Siūlymas bus toks: tiems, kurie sugebės pirmieji surinkti tuos 50 proc., tikėtina, kad žvyruotos gatvės bus įrenginėjamos pirmiau“, – informavo meras.

A. Liaudanskis replikavo, kad 176 gyvenamųjų namų kvartalui lėšos buvo skirtos prieš trejus metus, tačiau esą nukeliavo politiniams keliams į Dargužius. Meras gynėsi esą lėšas įsisavinti trukdė tuomet dar negautas statybos leidimas.

Rūpinosi Gargždų kultūros centru ir autobusų stotimi

Tarybos narė A. Balnionienė teiravosi mero, kada galima tikėtis Gargždų kultūros centro modernizacijos. Optimistinis variantas, pasak mero, būtų pradėti darbus 2018 metais. Jis taip pat nurodė, kad jeigu nebus gautas finansavimas iš VIP ar kitų fondų, šį projektą siūlys daryti skolintomis lėšomis.

Į V. Macijausko klausimą, kas svarbiau: daugiafunkcis ar kultūros centras, meras atsakė, kad pirma turi būti sutvarkytas Gargždų kultūros centras, po to – daugiafunkcis. Tarybos narys taip pat teiravosi, kokia Gargždų autobusų stoties ateitis.

„Savivaldybė turi 51 proc. akcijų, bet 49 proc. turintys akcininkai nesutinka nei patys investuoti, nei pradėti derybų su tais, kurie norėtų investuoti“, – informavo meras, pridurdamas, kad Administracija tęsia derybas, bet konkretūs terminai, kada reikalai su autobusų stotimi pajudės, dar tikrai neaiškūs.

Tarybos narys V. Macijauskas domėjosi Gargždų kultūros centro ir autobusų stoties ateitimi. S. Ulvikienės nuotr.

Patiko ataskaitos kalbinis parengimas, bet pritrūko darbų

A. Klizas, komentuodamas Klaipėdos rajono mero 2016 metų ataskaitą, pasidžiaugė jos kalbiniu parengimu. Jis taip pat prašė ir linkėjo merui būti reiklesniam Administracijai – kad visi klausimai būtų pabaigti iki galo.

A. Vasylius, domėjosi, kokią investicijų sumą pavyko pritraukti į Klaipėdos rajoną ir kiek buvo sukurta darbo vietų. Meras nurodė, kad iš VIP buvo gauta lėšų Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriaus pastato renovacijai, deja, dėl skundų vykdant viešuosius pirkimus šio projekto nepavyko įgyvendinti. Teigiamas investicijų pritraukimo pavyzdys, anot mero, – Karklės dviračių tako rekonstrukcija, prie kurios 2 mln. sutiko prisidėti Lietuvos automobilių kelių direkcija. Taip pat verslo plėtrai skatinti buvo prisidėta prie žiedinės sankryžos įrengimo Gamyklos gatvėje, Gargžduose. Meras atskleidė planus šiais metais įsteigti Savivaldos, verslo ir mokslo fondą, kuris prisidėtų prie trijų svarbių sričių bendradarbiavimo.

Priekaištus dėl neužtikrinamo sklandaus Etikos komisijos darbo V. Dačkauskui išsakė opozicijos atstovė, šios komisijos pirmininkė A. Norvilienė: „Darbas paralyžiuotas, nėra normalu, kai visi sprendimai tampa asmenine pirmininko problema“.

E. Skarbalius prašė mero atkreipti dėmesį į greitkelio Normantai–Nemirseta įrengimą, užtikrinti saugias sąlygas visiems rajono gyventojams. Meras pristatė ir kitus sprendimus: sutvarkyti atkarpą nuo Ketvergių iki Jakų žiedo, šiais metais planuojamą žiedinės sankryžos įrengimą ties Dituva.

A. Balnionienė replikavo A. Klizui, kad ataskaita – ne romanas ir gražiai be klaidų pateiktos istorijos.

„Labai pasigedau mūsų rinkėjams pažadėtų įgyvendinti darbų ir projektų“, – posėdyje sakė liberalė.

Už mero 2016 metų ataskaitą balsavo 16 Tarybos narių, 7 susilaikė.

Tarybos narys A. Klizas pasidžiaugė, kad mero ataskaita parengta be gramatinių klaidų. S. Ulvikienės nuotr.

Administracijos direktoriui – priemoka

Antru klausimu buvo sprendžiama dėl pritarimo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 metų ataskaitai. Kadangi posėdyje direktorius nedalyvavo, Tarybos nariai A. Liaudanskis, R. Simonavičius ir V. Macijauskas siūlė klausimą atidėti. Mero teigimu, Vyriausybės atstovė jį informavo, kad ataskaitos neprivalo pristatyti pats Administracijos direktorius. Į klausimus buvo pasirengęs atsakyti jo pavaduotojas Č. Banevičius.

N. Galvanauskas prašė paviešinti 3 neigiamų Savivaldybės teismų nutarčių pasekmes, A. Vasylius – mažos vertės pirkimų, Savivaldybės valdomo turto informaciją. Į kai kuriuos klausimus atsakymus pateikė posėdyje dalyvavę skyrių vedėjai, į kitus įsipareigota atsakyti raštu.

Į R. Simonavičiaus klausimą, kodėl Endriejavo seniūnijos seniūno padėjėjui P. Puidokui, kuris su darbo automobiliu buvo sulaikytas neblaivus, išmokėtos išeitinės kompensacijos, Č.Banevičius atsakyti negalėjo.

Visgi, klausimo atidėjimui po Tarybos narių balsavimo pritarta nebuvo.

R. Simonavičius teiravosi, kodėl yra didžiulė nelygybė tarp seniūnijų: išnagrinėtų prašymų skaičius skiriasi dramatiškai, o seniūnų algos – ne. Jis siūlė perskirstyti seniūnijų teritorijas, siekiant suvienodinti darbo krūvį. Č. Banevičius aiškino, kad krūviai skiriasi dėl netolygaus gyventojų skaičiaus seniūnijose, žadėjo perduoti siūlymą direktoriui. Po balsavimo 2016 metų Administracijos direktoriaus ataskaitai pritarta: už balsavo 14 Tarybos narių, 2 buvo prieš ir 7 susilaikė.

Grįžusio iš pažintinės stažuotės Administracijos direktoriaus taip pat lauks malonūs pokyčiai – Taryba balsų dauguma jam patvirtino 60 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. 60 procentų pareiginės algos dydžio priemoka sieks 759,51 Eur. Tam iš Savivaldybės biudžeto per mėnesį reikės 994,81 Eur (iš jų „Sodrai“ – 235,30 Eur). 2017 metų 8 mėnesių lėšų poreikis bus 7958,48 Eur (iš jų „Sodrai“ – 1882,40 Eur).