Apie Klaipėdos rajono kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo ir rekonstrukcijos projektus pasakoja  Administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius.

Savivaldybė, pasinaudodama Kelių plėtros programos tikslinėmis lėšomis, kurias skiria Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, planuoja ir įgyvendina svarbius kelių ir gatvių tinklo plėtros projektus. Kokie projektavimo darbai numatyti šiais metais?

Džiaugiamės, kad šiais metais galime skirti nemažai dėmesio įvairių seniūnijų gyvenviečių keliams ir gatvėms. Projektuojamos Pašto ir Mėtų gatvės Jakuose, Sodo ir Vingio gatvės Judrėnuose, Lenkviečių gatvė Aukštkiemiuose. Šias gatves planuojama rekonstruoti: asfaltuoti, įrengti pėsčiųjų takus, privažiavimo kelius ir t. t.

Kokie svarbiausi darbai yra vykdomi dabar ar baigiami?

Netrukus naujais infrastruktūros pokyčiais galės pasidžiaugti dviračių mėgėjai. Šiais metais planuojame užbaigti dviračių taką Gargždai−Dovilai, pėsčiųjų-dviračių taką nuo Pajūrio regioninio parko direkcijos jūros link. Gargžduose, Kvietinių gatvėje iki Parko gatvės taip pat bus tiesiamas dviračių takas, pakloti nauji šaligatviai ir sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo metu taip pat užbaigiami Durpyno gatvės rekonstravimo darbai Dauparuose.

Vienas iš didesnių pradėtų projektų – kelio Kiškėnai−Lėbartai−Ketvergiai (Hugo Šojaus gatvės) rekonstrukcija. Šiemet tikimės baigti Karklės kaime pėsčųjų-dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelių palei valstybinės reikšmės kelią Klaipėda−Karklė−Dargužiai projektą.

Kiek Kelių plėtros programos lėšų numatyta minėtiems projektavimo ir rekonstrukcijos darbams?

Iš Kelių plėtros programos lėšų yra numatyta 1 mln. 445 eurų, − iš jų 874 tūkst. eurų ir yra numatyta minėtiems projektams, likusios lėšos paskirstytos seniūnijoms einamiesiems kelių priežiūros darbams: žvyravimui, lyginimui greideriu, asfalto duobių užtaisymui ir kitiems darbams. 

Ar pakanka lėšų iš Kelių plėtros programos?

Šių lėšų niekad nepakanka, todėl visada iš anksto planuojame ir skiriame jų papildomai ir iš Savivaldybės biudžeto. Visiems minėtiems darbams papildomai skirsime 550 tūkst. eurų. Iš Kelių plėtros programos tikėjomės gauti dar papildomo finansavimo.

Ar daug skundų yra gaunama iš gyventojų dėl kelių būklės?

Iš tiesų yra gaunama gana daug skundų. Dėl žvyrkelių – kad duobėti ir per daug dulka, kai išasfaltuojame – dėl to, kad per greitai laksto mašinos (tuomet reikalaujama įrengti kalnelius) ir taip pat dėl duobių, ypač pavasarį. Iš tiesų gyventojų norime paprašyti, kad būtų kantresni, nes keliuose darbai atliekami pagal turimas lėšas ir planus. Jau trečius metus iš Kelių direkcijos gaunamos lėšos sudaro apie 2 mln. eurų. Iš Savivaldybės taip pat skiriame apie pusę milijono. Lyginant su kitomis savivaldybėmis tai yra nemaža suma. Visas šias lėšas stengiamės tikslingai panaudoti. Jei gyventojų skundų būtų mažiau, mūsų Statybos ir kelių priežiūros skyriaus darbuotojai turėtų daugiau laiko tiesioginėms užduotims vykdyti, kurių iš tiesų yra daug.

Dar 2015 m. buvo priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas, kad gyvenvietėse 50 procentų prie asfaltavimo darbų prisideda patys gyventojai. Kaip sekasi šį sprendimą įgyvendinti?

Pernai buvo pateiktos pirmosios paraiškos, pasirašytos sutartys ir šiemet jau planuojama pradėti gatvių asfaltavimo darbus, prisidedant gyventojams. Kartu su kelių tvarkymo darbais tuo pačiu finansavimo principu vykdomi ir kiemų tvarkymo darbai.

Kiek kilometrų ir kokių kelių šiuo metu yra rajone?

Turime iš viso apie 1100 kilometrų kelių, iš jų – apie 900 – su žvyro danga. Vieno kilometro kelio asfaltavimo kaina – apie 300−500 tūkst. eurų. Todėl iš tiesų esame labai dėkingi gyventojams, kad jie prisideda prie asfaltavimo darbų.

Kita vertus, šiais laikais ir žvyras yra aukštesnės kokybės, ir žvyravimo bei žvyrkelių tvarkymo darbai yra atliekami kokybiškiau. Nuolat stebima žvyrkelių būklė, žvyro sudėtis yra tikrinama laboratorijose. Be to, mūsų rajonas („Gargždų švara“) turi išskirtinę galimybę žvyrkelius laistyti vandeniu iš geologinių gręžinių, todėl jie ženkliai mažiau dulka, − jau pernai vasarą tai darėme, šiemet taip pat bus laistoma.

Klaipėdos miesto iniciatyva rengiama kapinių plėtros studija mūsų rajone. Jei rajone dar bus plečiamos kapinių teritorijos, tikriausiai didesnių lėšų reikės ir privažiuojamųjų kelių bei gretimų teritorijų priežiūrai?

Be abejo. Jau dabar turime nemažų rūpesčių dėl žvyrkelių priežiūros šalia Lėbartų kapinių. Pagrindinį kelią prižiūri VĮ „Regiono keliai“, tačiau ypač per lapkričio šventes aplinkiniai žvyrkeliai labai nukenčia nuo didžiulio automobilių srauto. Jiems tvarkyti lėšų skiriame tik mes, − Klaipėdos miesto savivaldybė neprisideda.

Dėl kapinių plėtros Klaipėdos rajone dar spręs abiejų savivaldybių politikai, tikimės, kad bus priimtas optimalus sprendimas, − kad ir mūsų rajono gyventojai turėtų erdvesnes kapines, ir keliai į jas būtų tvarkomi iš abiejų savivaldybių lėšų.

Kokius paminėtumėte svarbiausius viešųjų darbų tvarkymo darbus artimiausiu metu?

Šiemet bus tvarkoma Klaipėdos gatvės centrinės dalies skveras prie knygyno. Tam numatyta 65 tūkst. eurų. Taigi, dar viena jauki, šiuolaikiška erdvė rajono centre džiugins mūsų akis. 

Tad kokius dar lūkesčius galėtume išsakyti artėjant vasarai? Ko dar gali tikėtis gyventojai ir mes iš jų?

Norėtųsi kuo daugiau savitarpio supratimo, pakantumo. Žinoma, ir toliau laukiame gyventojų pasiūlymų, pageidavimų, suprantame, kad neišvengsime ir skundų, tačiau tikimės, kad visiems kartu pavyks išspręsti problemas.

Taip pat tikimės, kad rangovai laiku pabaigs visus numatytus darbus ir kad nauji keliai, šaligatviai ir dviračių takai bus kokybiški, kad atvers dar daugiau galimybių pažinti mūsų kraštą.

Manau, pagrįstai galime tikėtis ir to, kad artėjantis vasaros sezonas pritrauks kuo daugiau svečių ir į mūsų kraštą, ypač į Dreverną, kur vasaros sezono atidarymas numatomas jau gegužės 27-ąją.