Logo
 Spausdinti šį puslapį

Aptarta 10 svarbiausių naujojo Darbo kodekso mitų

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Pixabay nuotr. Asociatyvi Pixabay nuotr.

„Darbo kodeksas yra gyvas organizmas, jis yra bene dažniausiai keičiamas teisės aktas šalyje, todėl nereikėtų baimintis, kad jei kuri naujojo Darbo kodekso nuostata pasirodys esanti neveiksminga, negalėsime jos atsisakyti arba pakeisti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Šiandien ministerijoje vyko techninės konsultacijos žiniasklaidos atstovams dėl naujojo Darbo kodekso, kuris turėtų įsigalioti nuo liepos 1 d.

 

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis pabrėžė, kad Trišalėje taryboje pasiekti susitarimai dėl naujojo Darbo kodekso yra naujovė Lietuvoje, nes iki šiol tokių susitarimų pasiekti nepavykdavo, o galutiniai sprendimai persikeldavo į Seimo posėdžių salę, kur socialinių partnerių atstovai bandydavo palenkti parlamentarus į savo pusę. Šį kartą pasiektas istorinis susitarimas, todėl jei Seimas gerbs šiuos susitarimus, tai bus aiški žinia socialiniams partneriams, kad jų darbas ir sėkmingos derybos kažką reiškia. „Seimui priėmus Trišalėje taryboje sutartas Darbo kodekso nuostatas būtų pademonstruotas aukštesnis socialinio dialogo kultūros lygis“, – sako jis.

Šiandien taip pat buvo aptarti 10 svarbiausių naujojo Darbo kodekso mitų. Pasak E. Radišauskienės, netiesa, kad darbdavys galės bet kada atleisti jam nepatikusį darbuotoją – tam nustatyti įvairūs saugikliai, tarp kurių – 6 mėnesių darbo užmokesčio ir daugiau siekianti išeitinė kompensacija, taip pat ribojimai atleisti diskriminaciniu pagrindu ir pan.

Žmonėms nereikėtų nerimauti ir dėl viešojoje erdvėje daug klausimų sukėlusio atostogų skaičiavimo darbo dienomis.

„Iš esmės niekas nesikeičia, šiuo metu atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, tačiau apmokamos darbo dienos, todėl norėdami įvesti daugiau aiškumo, atostogas nuo liepos 1 d. siūlome taip pat skaičiuoti darbo dienomis, o 28 kalendorinės dienos tolygu 20 darbo dienų. Kita vertus, pailgintos ir papildomos atostogos bus nustatomos Vyriausybės nutarimais, o darbuotojai su darbdaviu visada gali tartis dėl dar ilgesnių atostogų. Trišalėje taryboje daug ginčijomės ką daryti, bet socialiniai partneriai susitarė, kad viską skaičiuosime darbo dienomis“, – sako E. Radišauskienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad naujoji nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka yra didelis privalumas žmonėms, kurie draudėsi, mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įvykus draudiminiam įvykiui – netekus darbo – žmogus gautų jam priklausančias išmokas. Daugiau žmonių galės jas gauti, jos bus mokamos ilgiau ir pirmaisiais mėnesiais maksimalios išmokos bus gerokai didesnės nei šiuo metu mokama didžiausia išmoka, net ir pritaikius gyventojų pajamų mokestį. Šiuo metu didžiausia galima išmoka siekia 333,2 Eur, o pagal naująją tvarką – 617,1 Eur. Pritaikius gyventojų pajamų mokestį ji siektų 524,54 Eur, tačiau, jei žmogui pagal gaunamas pajamas priklausytų taikyti neapmokestinamą pajamų dydį, ši suma galėtų siekti 553.25 Eur.

Pasak E. Radišauskienės, netiesa, kad naujasis Darbo kodeksas yra palankus tik darbdaviams. Nuo liepos 1 d. darbuotojai turės daugiau galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, daugiau galimybių kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų, kvalifikuotiems darbuotojams turės būti mokamas didesnis darbo užmokestis nei minimali mėnesinė alga, taip pat numatoma didesnė apsauga netekus darbo, daugiau galimybių tartis dėl palankesnių darbo sąlygų.

Darbuotojai taip pat turės daugiau galimybių ginti savo teises. Tą jie galės daryti tiek per profesines sąjungas, tiek per dabar jau privalomas darbo darybas (įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 20 darbuotojų), be to, dar labiau palengvinamas nesutarimų sprendimas Darbo ginčų komisijose, o daugiau nei du vidutinius darbo užmokesčius per mėnesį gaunantys darbuotojai su darbdaviu galės tartis ir dėl palankesnių darbo sąlygų.

Daug diskusijų pastaruoju metu sulaukė nuostata, kad minimalią mėnesinę algą galima bus mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, nekvalifikuotas darbas – jokių specialių kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimų nereikalaujantis darbas. Kas yra nekvalifikuotas darbas apibrėžta Ūkio ministerijos patvirtintame profesijų klasifikatoriuje, todėl pamąstymai, esą valytoja, dirbanti su cheminėmis medžiagomis, dirba kvalifikuotą darbą, yra netikslūs.

„Tačiau, jei administratorė, kuri privalo mokėti kelias užsienio programas, dirbti su kompiuterinėmis programomis, galbūt netgi vykdyti apskaitą, gauna minimalią mėnesinę algą, to neturėtų būti“, – sako E. Radišauskienė. Pasak jos, viskas priklauso nuo to, kas surašyta darbuotojo pareigybėje, o darbdaviai tokių dažniausiai neturi iki kol įvyksta darbinis ginčas.

Dar vienas svarbus pakeitimas, turintis įsigalioti nuo liepos 1 d. – privalomos darbo apmokėjimo sistemos. T. Davulio teigimu, būtent jos turėtų parodyti, kokios algos mokamos atskiroms profesinėms grupėms, nes darbdaviai privalės kartą per metus teikti šią informaciją darbo taryboms, o keičiant darbo užmokesčio sistemą, privalės konsultuotis ir informuoti darbuotojus. Darbdaviai taip pat privalės pateikti informaciją apie darbo užmokestį pagal lytį. Siekiama, kad tokiu būdu mažėtų atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, nes šiuo metu moterims dirbant tą patį darbą reikia dirbti bent trimis mėnesiais ilgiau, kad gautų tokį patį darbo užmokestį kaip vyrai.

Viceministrė taip pat patikino, kad darbuotojai nebus verčiami dirbti ilgiau už tokį patį darbo užmokestį. „Darbo kodekse labai griežtai apibrėžiama, kad per savaitę dirbti galima 40 valandų, su viršvalandžiais – ne ilgiau kaip 48 valandas, dirbant pagal suminę apskaitą – ne ilgiau kaip 52 valandas, o maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais – 60 val. per savaitę“, – sako E. Radišauskienė.

Lietuvoje yra tik 1,8 proc. terminuotų sutarčių, todėl siekiant paskatinti jų plėtrą naujajame Darbo kodekse numatyta daugiau galimybių jas taikyti, tačiau kartu yra nubrėžti saugikliai, neleisiantys darbdaviams piktnaudžiauti šiomis sutartimis. Maksimalus terminuotos darbo sutarties, taip pat paeiliui einančių terminuotojų darbo sutarčių terminas vienai sutarčiai – 2 metai, jeigu sutartis sudaroma tai pačiai funkcijai atlikti, maksimalus terminas terminuotų darbo sutarčių tam pačiam darbuotojui skirtingoms darbo funkcijoms atlikti – 5 metai. Šie apribojimai netaikomi, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 proc. nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių.

Darbuotojai taip pat turės daugiau galimybių streikuoti. Streiką galės skelbti profesinė sąjunga, tam reikės 25 proc. profsąjungos narių sutikimo.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,