Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokiniai visus šiuos mokslo metus dalyvavo Erasmus+ programos strateginių mokyklų partnerysčių tarptautinio projekto „Daugiakultūrinis bendravimas: stereotipų laužymas“ veikloje.

„Ei, tu, emigrante, eik lauk...“; „Šiame paveiksle aš matau tik negrą...“; „Koks čia „babajus“ nuotraukoje?“ Tai tik nuotrupos iš mokinių komentarų vadovėlio iliustracijoms ar pasikeitimai replikomis tarpusavyje.

Iš kur tokį žodyną jie ima? Iš namų, iš suaugusių? Pripažinkime, išankstinės nuomonės, nuostatos, stereotipai pasyviai glūdi kiekviename iš mūsų. Juk taip malonu būna kartais ką nors pašiepti pavadinant „zirgo galva“, „Vasiliausko dūda“, „...kaip žydas atbulai“. Ir nereikia jokių komentarų: metei repliką ir tavo nuomonė apie žmogų aiški. Tik ar tikrai taip yra?

Šiandieninės žiniasklaidos priemonių įtaka ksenofobijai atsirasti labai stipri. Vieši jaunimo „ikonų“ pasisakymai, blizgių žurnalų ar netgi vadovėlių tekstai ir iliustracijos vienaip ar kitaip veikia jaunų žmonių nuomonę, požiūrį į kitus, ypač į kitų kultūrų, tautybių žmones.

Gargždų „Minijos“ progimnazijos moksleiviai tarptautinio projekto metu ieškojo atsakymų į šiuos klausimus: ar reikia žmogų mokyti būti tolerantišku? Ar lietuviai tampa vis tolerantiškesni?

Tikslinė projekto veiklos grupė yra 11–14 metų moksleiviai iš Graikijos, Turkijos, Lietuvos, Bulgarijos, Lenkijos, Italijos, Rumunijos, Ispanijos ir Portugalijos mokyklų, kurios veiklos tikslas yra skatinti toleranciją, supratingumą ir pagarbą kitai kultūrai, kovojant su iš anksto nusistovėjusiais stereotipais. Šiuo metu, kai žmonės palieka savo gimtąsias vietas bėgdami nuo karo, skurdo, nepriteklių ar persekiojimų už pažiūras ir bando pritapti kitoje aplinkoje – projekto tema yra kaip niekad aktuali. Svarbu jaunam žmogui įteigti mintį, kad jeigu jūs su kaimynu nesate tos pačios tautybės, išpažįstate skirtingas religijas ar priklausote skirtingoms etninėms grupėms, dar nereiškia, kad jis yra blogesnis už tave.

Vienas pagrindinių projekto veiklos darbų buvo tarptautinis tyrimas apie stereotipus, jų paplitimą, atsiradimo priežastis ir įtaką bendravimui. Prieš atlikdami tyrimą susipažinome su apklausos duomenimis apie diskriminaciją Lietuvoje, kurį buvo užsakiusi Europos Komisija. Sužinojome, kad net 95 procentai Lietuvos gyventojų palankiai vertintų darbą kartu su baltaodžiu, tautinės mažumos atstovu, o 67 proc. jaustųsi gerai dirbdami drauge su tamsiaodžiu, 68 proc. – su azijietiškos kilmės asmenimis ir tik 49 proc. teigiamai vertintų kolegą romą. Tyrimo duomenimis, didžiausia tolerancija pasižymi jauni ir didesnį išsilavinimą turintys asmenys. Taip pat tie, kurių aplinkoje jau yra draugų, priklausančių tautinėms mažumoms.

Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokinių nuomone, mes turime išankstinę nuomonę apie žmogų tada, kai nežinome, kaip elgtis su kitataučiu, kai bijome visko, kas nauja ir nepažįstama, nežinoma, kai ko nors nesuprantame ar nenorime gilintis į tai. Išankstinis neigiamas nusistatymas padeda jaustis viršesniam, įtakingesniam už kitus. Daugiau nei pusė respondentų pripažino nekartą „apdovanoję“ stereotipu savo aplinkos žmones ir taip pat daugiau nei pusė apklaustųjų buvo kitų neteisingai vertinami. Labiausiai paauglius žeidžia aplinkinių nuostata, kad jie visi būtinai yra maištingos asmenybės, keliančios problemas tiek tėvams, tiek mokytojams.

Tad ką daryti? Laužyti stereotipus! Žmonės tampa pakantesni, tolerantiškesni, kai susipažįsta su nežinomu ar nesuprantamu jiems dalyku iš arčiau. Kuo daugiau žinosime apie kitas kultūras, kuo platesnis taps mūsų akiratis, tuo lengviau mums bus atsikratyti nepagrįstų baimių. Gal vieną dieną jų neliks visai? Taigi, mokiniai ne tik atliko tiriamąjį darbą, bet ir pristatė savo šalį, jos papročius, tradicijas bei dalyvavo įvairiose veiklose, taip susipažindami su kitomis kultūromis.

Projekto akimirkos – Gargždų „Minijos“ progimnazijos projektų koordinatorės Stefanijos Piaulokienės nuotraukose: