Turistų traukos centru tampanti Dreverna jau nuo praėjusios savaitės vidurio kvietė švęsti. J. Gižo 150-osios gimimo metinės tapo proga prisiminti garsų krašto laivadirbį. Jo garbei suorganizuotas minėjimas, dedikuota tradicinės Drevernos kaimo ir žvejų šventės „Ant marių kraštelio“ programa.

Atvykstančiuosius pasitiks vėtrungė

Šeštadienio rytą prie modernizuotų Drevernos kultūros namų iškilo naujas simbolis – vėtrungė. Šios idėjos sumanytoja Drevernos kultūrinio gyvenimo siela ir renginių organizatorė Virgina Asnauskienė atviravo, kad norėjosi padovanoti gyvenvietei ką nors puošnaus, turėsiančio išliekamąją vertę. Anot jos, Jono Gižo 150-osios gimimo metinės buvo puiki proga. Idėją įgyvendino iš Vilkyčių, Šilutės rajono, kilęs menininkas Darius Vilius.

„Nepaprastai dvasingas, nuostabus ir šiltas žmogus. Su didžiule šiluma ir meile pagamino, padėjo energetiškai geriausią vietą parinkti“, – meistrui komplimentų negailėjo V. Asnauskienė, dėkodama ir vietiniams dreverniškiams, padėjusiems padaryti pamatą.

Vėtrungės atidengimo ceremonijoje skambėjo Drevernos „Žvejyčių“ bei Klaipėdos „Vorusnėlės“ folkloro ansamblių dainos, o šventės dalyviai rašė linkėjimus ant lėkštės šukių, kurios simboliškai buvo užkastos stiebo pamate. Naująjį statinį pašventino Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas Viktoras Ačas.

Vėtrungės atidengimo ceremonijoje dalyvavo vicemerė Violeta Riaukienė. Klaipėdos r. sav. nuotr.

Finansiškai prie šio simbolio gamybos prisidėjo mažoji kultūros sostinė 2017 – Priekulė, kurios renginių programoje buvo įtraukta ir J. Gižo stotis, skirta garsiam krašto laivadirbiui.

Vėliau susirinkusieji dalyvavo konferencijoje, kurios pranešėjai pristatė įdomias temas: nuo vėtrungių iki krašto tautinio kostiumo, dainų ir muzikos ypatybių.

Atskleista, kad vėtrungės buvo sugalvotos 1844 m., valdžiai paskelbus įsakymą dėl laivų ženklinimo. Jų tikslas – kontroliuoti žvejybą Kuršių mariose. Kiekvieno kaimo vėtrungės skyrėsi spalvomis: juodą ir baltą spalvas gavo vakarinis marių krantas, Klaipėda, geltoną ir mėlyną – pietinis (dabartinė Kaliningrado sritis), o raudoną ir baltą – rytinis žemyno krantas. Taip ant laivo stiebo iškeltos vėtrungės prižiūrėtojui padėdavo identifikuoti gyvenvietę, iš kurios yra laivas.

Konferencijos dalyvius sudomino Arvydo Baryso filmas apie brolius Sakučius „Išbarstyti žodžiai“, kurie kalba jau išnykusia – kuršių kalba.

„Pati nebuvau girdėjusi, kažkas tarp lietuvių ir latvių“, – prisipažino V. Asnauskienė, sugebėjusi išgirsti ir keletą šišioniškių kalbos žodžių.

Buvo ir žvejiškų akcentų

Šventei persikėlus į Drevernos prieplauką, atidaryme negausiai susirinkusiuosius sveikino meras Vaclovas Dačkauskas, Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė. Tradiciškai gintariniais padėkos karšiais buvo apdovanoti Drevernai nusipelnę asmenys: Irena Paulauskienė ir Eleonora Piklapienė – už smalsumą ir geranorišką bei aktyvų dalyvavimą Drevernos kultūriniame gyvenime; Vaidas Vasiulis – už geranorišką nuoširdžią draugystę ir skambias dainas; Joana Katkuvienė – už rūpestingumą, pagalbą ir globą bei gražiai užaugintą Drevernos dainininkę Aušrą; Kazimieras Jurgelevičis su šeima – už nuoširdžią altruistinę pagalbą, rengiant kultūrinius renginius.

Šventėje buvo galima pasisukioti ir įsigyti dirbinių veikiančioje mugėje, pasiilgę žvejiškų gėrybių galėjo paskanauti šviežiai rūkytos žuvies ar žuvienės.

„Kad ir nebėra tų žvejų, dreverniškiai prisirišę prie to žodžio „žvejų šventė“. To kvapo, dvasios žvejo yra, ir turbūt visą laiką išliks. Marios yra, laivukai yra. Žvejų energetika virš Drevernos plevena ir plevens ilgai“, – kalbėjo V. Asnauskienė, prisiminusi, kad kadaise bandymas pakeisti kaimo šventės pavadinimą, panaikinant žodį „žvejų“, vietinių buvo sutiktas itin nepalankiai.

Anot renginių organizatorės, būta ir daugiau žvejų šventės akcentų: Atminties vainiko įteikimas iš Klaipėdos jūrų muziejaus atplaukusiam kurėnui, tradicinis šventės personažas Bangpūtys.

Koncertinė programa buvo skirta įvairaus skonio klausytojams: scenoje pasirodė Klaipėdos Žvejų rūmų kaimo kapela „Bangelė“, Vilniaus studentų stilizuota folkloro grupė „Ritingo“, Drevernos meno kolektyvai, Indrė Grikšelytė – popgrupės „Dar“ dalyvė, Jūratė Miliauskaitė, Anatolijus Olejnik  – TV projektų „Kelias žvaigždes 3“, „Mes vieno kraujo“ nugalėtojas. Renginį vainikavo šventinis fejerverkas.

Pagyvėjimas Drevernoje – ne tik per šventę

Aktyvi kultūrinio gyvenimo Drevernoje palaikytoja teigė, kad praėjusį savaitgalį Dreverna tapo tiesiog nepravažiuojama, nors judėjimas, atsiradus naujam uostelio valdytojui – UAB „Hotivita“, jaučiamas ir ne švenčių metu.

V. Asnauskienė pasakojo, kad suaktyvėjus turizmui, padaugėjo darbo ir kultūros darbuotojams.

„Per birželio mėnesį pristatėme 13 folkloro edukacijų, per liepą – jau 7 edukacijas turistams“, – apie dalyvavimą programoje „Žuvies keliu“ kalbėjo renginių organizatorė, kuri pasakojo, kad turistai  atkeliauja ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio.

Moteris pasidžiaugė, kad net vasarą pavyksta pritraukti jaunimą dalyvauti šioje edukacinėje folkloro programoje. Dabar joje dalyvauja 7 moksleivės, į pagalbą atvažiuoja ir dainininkės iš Priekulės.

V. Asnauskienė itin dėkojo geranoriškoms mergaičių mamoms, kurios padeda paruošti dukras pasirodymams.

„Kaimas yra įsijungęs į turistų priėmimą. Ir be mūsų viskas suktųsi, bet smagu, kad mes sukamės kartu“, – reziumavo pašnekovė.

Šventės akimirkos – Drevernos kultūros skyriaus ir Simos Ulvikienės nuotraukose: