Po penkerių metų vadovavimo su Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopa atsisveikino jos vadas kpt. Gintautas Razma. Trečiadienio rytą jis pakvietė visus, su kuriais teko bendradarbiauti, į savo veiklos ataskaitą. Apibendrindamas darbus, kariškis pasidžiaugė, kad kuopa dukart buvo pripažinta geriausia šalyje, o jaunuolių savanorių skaičius išaugo iki 5 kartų.

Svarbus visuomenės sutelkimas

Savo pristatymą kpt. G. Razma pradėjo, atskleisdamas filosofiją, kuria vadovavosi ir kurią siekė perduoti kuopos nariams. Vadas pastebėjo, kad šiandien riba tarp karo ir taikos yra praktiškai išnykusi. Anot jo, šiuolaikinėje karyboje itin didelį vaidmenį vaidina visuomenė, o valstybės gynyba nebėra tik kariuomenės klausimas.

„Visuomenė susitelkusi gali padaryti be ką: nugalėti kariuomenę, netinkamą valdymo sistemą, identitetą. Kartais nesuvokiame, kaip tai svarbu. Manau, kad pavyko sutelkti visuomenę, kuopos bendruomenę bendram tikslui“, – sakė kpt. G. Razma.

Kariškis atskleidė, kad visada bandė ne kurti savo taisykles, bet apibrėžti ribas, kaip kas turi veikti: „Sistema turi dirbti kariui, o ne atvirkščiai“. Jis akcentavo, kad vadas neturi būti hierarchijos viršūnėje, o kuopoje pakeitus vieną žmogų kitu sistema turi veikti toliau. Vadas pripažino kuopoje stengęsis kurti šeimos, išskirtinumo, pasitikėjimo ir rezultato kultūrą. Jis siekė ugdyti tokius karius, kurie gebėtų racionaliai spręsti kylančias problemas.

„Kai kuriems kartais atrodo, kad žaidžiame karo žaidimus, nes mums patinka, bet iš tiesų, tai yra reikalinga. Suvokiame, kad realaus konflikto atveju būtume pirmieji kurie pajustų fizinę grėsmę. Norint, kad tai neįvyktų, reikia stengtis“, – mintis dėstė kariškis.

Siekė atrasti kiekvieno kario gabumus

Kuopos vado įsitikinimu, savanorių kuopa yra visuomeninė organizacija, turinti verslo organizacijai būdingų bruožų. Vienas svarbiausių aspektų, padedančių vykdyti sėkmingą veiklą, yra rūpestis žmogumi, bendravimas.

„Labai daug dėmesio savo darbe skyriau bendravimui. Jeigu karys grįžta iš Estijos su žmona, aš turiu jiems skirti laiko, pabendrauti. Kai tu rūpiniesi žmogumi, jis irgi tavimi pasirūpins“, – įsitikinęs kpt. G. Razma.

Vienas vado uždavinių kuopoje buvo rasti kiekvieno kario gabumus.

„Visada ieškojau žmogaus stipriųjų pusių. Pavyzdžiui, Mantas 4 metus buvo šešėlyje, o dabar yra savo srities asas ir turi didelę reikšmę kariuomenėje, jis yra geras IT specialistas“, – apie tai, kad kiekvienam žmogui reikia rasti jo vietą, kalbėjo kpt. G. Razma.

„Kiekvienas yra genijus. Bet jei apie žuvį spręsite pagal jos gebėjimą įlipti į medį, ji visą gyvenimą galvos esanti kvaila“, – A. Einšteiną citavo kariškis.

Į kuopos vado veiklos ataskaitos pristatymą susirinko savanoriai, įstaigų, su kuriomis bendradarbiauta atstovai. A. Rimkuvienės nuotr.

Džiaugėsi veikla ir partneryste

Kpt. G. Razma pasidžiaugė, kad penkerius metus nuveikta daug prasmingų darbų.

„Karių rengimą ištempėme iš poligonų į gatves. Esame pirmieji, kurie nuėjome pas gyventojus ir apsistojome nakties metu per pratybas. Aišku, kariams buvo daug streso. Vieną kartą jie tai padarė, bet dabar jiems tai tapo įprasta“, –  apie pratybas ir bendros patirties formavimą kalbėjo kuopos vadas.

Jis didžiavosi, kad kuopos nariai karinę parengtį patikrino ir realybėje – vyko gesinti Kuršių Nerijoje kilusio gaisro. Vadas neslėpė, kad per darbo metus džiugino glaudus bendradarbiavimas su įvairiomis įstaigomis: J. Lankučio viešąja biblioteka, žiniasklaida, Savivaldybe, Gargždų jaunimo ir laisvalaikio centru, ugdymo įstaigomis ir kt.

Per darbo metus dalyvauta daugybėje bendruomenių renginių, veikla pristatyta virš 100 ugdymo įstaigų, jaunimo ugdymui padėjo ir dalyvavimas stovyklose. Vienas įsimintiniausių renginių – Kariuomenės diena Gargžduose.

Kuopa – dukart geriausia šalyje

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 lengvosios pėstininkų kuopa dukart iš eilės pripažinta geriausia Lietuvoje.

„Visą pridėtinę vertę vienareikšmiškai sukuria kariai“, – pristatyme kalbėjo kpt. G. Razma.

Karių savanorių skaičius 2016 metais buvo 106.

 „Iki 2016 m. mes padidėjome 3,5 karto, bet dabar turėtų būti iki 5 kartų. Tai yra riba, labai rimtai svarstoma apie galimybę steigti kitą kuopą. Džiugina karių pasirengimo lygis. Po metų turėsime 60 visiškai parengtų karių“, – rezultatus vardijo kuopos vadas.

Rugpjūčio 25 d. – paskutinė kpt. G. Razmos, kaip Gargždų savanorių kuopos vado, diena. Kariuomenės vado sprendimu jis perkeliamas į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Taktikos sekcijos vyr. instruktoriaus pareigas.

Po veiklos pristatymo, jis apsikeitė simbolinėmis dovanomis su Klaipėdos rajono savivaldybės vicemere Violeta Riaukiene, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktore Vilija Butkuvienė, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro vadove Skaidra Karaliene.