Logo
 Spausdinti šį puslapį

Savivaldos ir verslo popietėje – didelis susidomėjimas, bet menkos diskusijos

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Į popietę užsiregistravo virš 20 verslo atstovų. Ernestos Strakšytės/Klaipėdos r. sav. nuotr. Į popietę užsiregistravo virš 20 verslo atstovų. Ernestos Strakšytės/Klaipėdos r. sav. nuotr.

Spalio 4-ąją Klaipėdos rajono savivaldybė pakvietė vietos verslininkus į pirmąją savivaldos ir verslo popietę. Renginys sudomino apie 20 rajono verslininkų. Savivaldybės atstovai renginiui parodė išskirtinį dėmesį – dalyvavo visi aukščiausi Savivaldybės vadovai, taip pat Administracijos skyrių vedėjai bei keletas Tarybos narių. Po pristatymo apie Klaipėdos rajoną, laukė diskusija, o po jos verslininkai buvo pakviesti neformaliam bendravimui prie kavos puodelio.

 

Kvietė bendradarbiauti

Popietę pradėjęs meras Vaclovas Dačkauskas prisiminė, kad poreikis bendrauti su savivalda buvo išsakytas verslininkų dar praėjusiais metais pavasarį vykusiame Savivaldos ir verslo forume. Jis pristatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje yra įsteigtas naujas etatas – Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Virbauskas, kuris yra atsakingas už savivaldos ir verslo ryšių plėtojimą ir palaikymą, teikia konsultacijas verslininkams. Meras akcentavo, kad tai tik pirmas susitikimas, tačiau analogiškus planuojama rengti kas mėnesį, vis kitoje rajono seniūnijoje.

Kad verslui ir savivaldai trūksta bendradarbiavimo teigė Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, paraginęs verslininkus nebijoti peržengti Savivaldybės slenksčio, išsakyti savo problemas, kurias, anot jo, dažnai galima išspręsti ir be papildomų resursų.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė taip pat priminė verslininkams, kad jiems nebūtina laukti kitos tokios popietės, jie gali bet kurią dieną kreiptis į savivaldos atstovus.

 

Pristatė rajono verslo situaciją

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė susirinkusiems pristatė informaciją apie Klaipėdos rajoną. Ji pasidžiaugė, kad rajone daugėja ūkio subjektų (2017 m. – 1702, +126), informavo, kad didžiąją dalį jų sudaro smulkios ir vidutinės įmonės (1036). Lietuvos mastu Klaipėdos rajonas užima aukštą poziciją pagal verslumo lygį, 2016 metais rajonas buvo 7-oje vietoje, o verslumo lygis 20 proc. lenkė šalies vidurkį. Verslumo lygis buvo matuojamas vertinant ūkio objektų, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdytojų skaičių. Tiesa, Klaipėdos rajonas pagal vidutinį darbo užmokestį atsilieka ir nuo regiono, ir nuo šalies vidurkio, tačiau, anot R. Kučinskaitės, tai esą gali būti palanku užsienio įmonėms.

Trumpai buvo apžvelgtas Savivaldybės biudžetas, ES parama, strategiškai svarbūs objektai, Savivaldybės vizija ir kt. Išsamiai pristatytas Lietuvos savivaldybių indeksas, pagal kurį Klaipėdos rajonas 2016 metais užėmė antrąją vietą šalyje.

R. Kučinskaitė išskyrė ir verslininkų pageidavimus, ir pasiūlymus, gautus Savivaldos ir verslo forumo metu. Anot jos, verslininkai prašė Savivaldybės išsamiau pasidomėti smulkių įmonių problemomis ir veikla, organizuoti mokymus ir seminarus, dalintis informacija naudinga verslui, kurti investicinius infrastruktūros planus, paremti, įsigyjant įrangą ir pan.

 

Rajono verslo atstovai. Ernestos Strakšytės/Klaipėdos r. sav. nuotr.

 

Pasigedo bendruomeniškumo

Po pristatymo verslininkai buvo kviečiami diskutuoti, išsakyti problemas. UAB „Hortivita“ vadovas Martynas Klevinis pastebėjo, kad Gargžduose trūksta bendruomeniškumo, kaip pavyzdį jis pateikė, kad greta esančiuose miestuose į šventes susirenka žymiai daugiau žmonių, nei į Gargždų miesto gimtadienį.

„Atrodo, kad nesuburiate žmonių, tai turėtų būti vienas iš savivaldybės prioritetų“, – nuomonę išsakė verslininkas.

Meras ir Administracijos direktorius sutiko, kad Gargžduose bendruomeniškumo išties trūksta. S. Karbausko nuomone, jis padidėtų, jeigu gyventojai patys daugiau galėtų prisidėti prie organizacinio proceso. Jo teigimu, mažesnėse rajono gyvenvietėse – Vėžačiuose, Veiviržėnuose, Priekulėje – vyksta puikios šventės ir žmonės geba susiburti bendram tikslui, įsijungia nemažai gyventojų.

Mero teigimu, galbūt bendruomeniškumą padidins tai, kad kitais metais Gargždų miesto gimtadienis bus organizuojamas Minijos slėnyje.

Tarybos nario Vaclovo Macijausko įsitikinimu, bendruomeniškumą net ir pačioje Gargždų miesto bendruomenėje stabdo politinės priklausomybės: „Ten – karas. Jeigu vieni eina, kiti ne.“

UAB „Prisilietimas“ vadovės Laimos Pabrėžienės nuomone, Savivaldybė per mažai dėmesio skiria reklamai, jos manymu, mieste galėtų atsirasti informacinių lentų, kuriose galėtų būti pateikiama informacija apie renginius ir pan.

 

Svarstė dėl traukos objekto

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius pademonstravo verslininkams, kur yra prieinami įvairūs Savivaldybės žemėlapiai, kvietė kreiptis teritorijų planavimo klausimais. Taip pat informavo, kad prie „Norfos“ prekybos centro yra valstybiniai sklypai, kurie bus pardavinėjami aukcione. R. Kučinskaitė taip pat parodė, kaip internetinėje svetainėje rasti ir kitą verslui aktualią informaciją, strateginio planavimo dokumentus.

G. Kasperavičius teiravosi verslininkų, ko trūksta Gargžduose, kad tai galėtų generuoti lankytojų srautus, tapti traukos objektu. Jis kvietė diskutuoti, gal gyventojų srautus padidinti padėtų Gargždų stoties perkėlimas arčiau centro.

Verslininko M. Klevinio nuomone, Gargžduose nėra pėsčiųjų alėjos, aplink kurią galėtų kurtis kavinės, kitos paslaugų įmonės. Taip pat buvo pastebėta, kad šiuolaikinio verslo standartų nebeatitinka ir Gargždų miesto turgaus teritorija.

Meras pristatė, kokie planai yra rengiami Gargžduose. Jis atskleidė, kad Savivaldybė turėjo minčių nupirkti pašto pastatą ir jį nugriauti, kad atsivertų Rinkos aikštės vaizdas. Taip pat prisiminė ir kitą miesto skaudulį – garažus P. Cvirkos gatvėje. V. Dačkausko teigimu, juos taip pat buvo svarstyta išpirkti, bet tai padaryti esą sudėtinga, nes yra daugiau nei 200 skirtingų savininkų.

Vėžaičių seniūnijos seniūno pavaduotojas Alvydas Mockus išsakė miestelio verslininkų poreikį patalpų nuomai ir klausė, ar Vėžaičių miestelyje esantis Lietuvos žemdirbystės mokslinių tyrimų instituto filialas negalėtų virsti erdvėmis verslui. Meras pasidžiaugė idėja, jo manymu, trečiasis pastato aukštas puikiai tam tiktų, esą ten galėtų būti įkurtas verslo inkubatorius. Jis priminė, kad į kitus aukštus svarstoma perkelti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) apskrities padalinius bei Nacionalinę mokėjimų agentūrą (NMA).

 

Rajono verslo atstovai. Ernestos Strakšytės/Klaipėdos r. sav. nuotr.

 

Renginys pavyko, bet norėjosi didesnio aktyvumo

Renginį organizavęs Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas M. Virbauskas pasidžiaugė, kad į kvietimą atsiliepė nemažai verslininkų. Tai, jo teigimu, įrodo, kad toks bendradarbiavimas yra reikalingas. Specialistas truputį apgailestavo, kad „dėl žemaitiško santūrumo“ trūko aktyvesnio verslininkų įsitraukimo į diskusiją, tačiau buvo įsitikinęs, kad ateityje planuojamuose susitikimuose seniūnijose verslininkai drąsiau išsakys savo siūlymus ir problemas.

M. Virbauskas taip pat teigė susipažinęs su renginyje dalyvavusiais verslo atstovais bei paraginęs kreiptis bet kokiais aktualiais verslui klausimais – jis koordinuos greitesnį informacijos perdavimą atitinkamiems specialistams.

Lapkričio 10 d. organizuojamas Savivaldos ir verslo forumas, į kurį kviečiami visi rajono verslininkai.

 

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas M. Virbauskas (antras iš kairės) – atsakingas už savivaldos ir verslo bendradarbiavimą. Ernestos Strakšytės/Klaipėdos r. sav. nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,