Spalio 6-ąją Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo bandoma iš sąstingio išjudinti klausimą dėl Gargždų stoties perspektyvų – vyko darbo grupės posėdis. Jame be Savivaldybės administracijos atstovų dalyvavo Tarybos nariai Jonas Dromantas, Regina Kernagienė, Vaclovas Macijauskas ir Aivaras Vasylius. Savo poziciją išdėstė UAB „Stotis“ ir „Plungupė“ vadovas Modestas Grumblys bei „Plungupės“ akcijas valdančios UAB „Baltisches haus“ atstovas Audrius Masionis.

Siūlė privatizuoti

51,85 proc. UAB „Stotis“ akcijų valdo Klaipėdos rajono savivaldybė, antrasis pagal dydį akcininkas – UAB „Plungupė“, kurios vienintelis akcininkas yra UAB „Baltisches haus“.

Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas darbo grupės posėdyje kreipėsi į akcininką su prašymu „bendromis pastangomis išjudinti situaciją“. Jis priminė, kad susidomėjimas sklypu yra, esant poreikiui, UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ yra pasiruošusios parduoti savo dalį, kad tik būtų didesnė teritorija.

Nekilnojamo turto vystymo vadovas A. Masionis, atsakingas už plėtros projektus, priminė, kad pagrindinė UAB „Baltisches haus“ veikla jau daugiau nei 20 metų yra prekybos centrų statyba. Didžiojoje dalyje įmonės pastatytų centrų yra įsikūrusios „IKI“ parduotuvės.

„Dvidešimt kelis metus pagrindinės srities nekeičiame ir mūsų plėtros kryptį diktuoja pagrindinis įmonės partneris: ten kur jis save mato, ten mes siūlome pagalbą“, – veiklą pristatė kompanijos atstovas.

Jis pridūrė, kad Gargžduose įmonė investavo jau labai seniai, o konkurencinė aplinka itin sparčiai keičiasi. Anot A. Masionio, šiandien Gargžduose yra visi pagrindiniai prekybos tinklai, išskyrus „Lidl“.

„Tokio tipo objektų plėtra tokiuose miesteliuose yra išsisėmusi. Žinote, kad vyksta „IKI“ ir „Rimi“ sandoris, tikėkimės, kad jis bus sėkmingai baigtas iki šių metų pabaigos. Tiems tinklams susijungus, bus kompleksiškai peržiūrima visa šalies teritorija ir suplanuoti plėtros etapai. Mes laukiame, norime kartu susėsti su naujais šeimininkais ir pažiūrėti, kur jie save mato“, – apie galimybes investuoti į stoties teritoriją kalbėjo UAB „Baltisches haus“ atstovas.

Verslininkas siūlė Savivaldybei imtis radikalaus sprendimo ir privatizuoti savo akcijų dalį. Jis pridūrė, kad tokiu būdu atsirastų vienas savininkas, kuris galėtų lengviau nuspręsti, ką toliau daryti. A. Masionio teigimu, Savivaldybė nėra palankus partneris verslui, nes sunkiai prognozuojamas dėl įvairių politinių rizikų: „Mūsų požiūriu, tai nebaigta koncentruoti teritorija, kur mes labai toli į priekį negalime žiūrėti neišsprendę nuosavybės koncentracijos klausimo.“

Jis akcentavo, kad kituose miestuose, kuriuose prekybos centrai buvo pastatyti bendradarbiaujant su savivaldybėmis, taip buvo daroma tik todėl, kad nebūdavo kitos tinkamos teritorijos. Esą Gargždų atvejis – kitoks.

Akcijas sutiktų parduoti „Lidl“

S. Karbauskas teiravosi, ar privatizuojant kitas akcininkas turėtų pirmenybę įsigyti akcijas. Jis akcentavo, kad privatizacijos atveju nėra garantijos, kad naujas savininkas investuos, o šioje vietoje atsiras patrauklus objektas.

„Jeigu nusipirks akcininkas ir pasikeis konkurencinė rinka, grius viskas? Tada Savivaldybė nebeturės jokios teisės. Atiduosime tą sklypą kažkam už dyką ir dar nieko ten nedarys“, – rizikas įžvelgė Savivaldybės administracijos vadovas.

UAB „Baltisches haus“ atstovas patikino, kad Savivaldybei privatizuojant objektą nėra taikytina pirmenybės teisė kitam akcininkui, objektas parduodamas aukciono keliu – pasiūliusiam didžiausią kainą. Jis pridūrė, kad siekdama išvengti rizikų, Savivaldybė į privatizacijos sąlygas gali įrašyti tam tikrus įpareigojimus naujam savininkui, pavyzdžiui, išlaikyti stoties veiklą, investuoti tam tikrą sumą ar pan.

„Realus operatorius, kuris galėtų ateiti – „Lidl“. Gargžduose nėra tiek daug prekybinių vietų, o ši – viena geriausių. Mes pasiruošę pasitraukti iš šio projekto, jeigu „Lidl“ rimtai svarstys, bet pirmiausia turi būti susitarimas su Savivaldybe. Tikiuosi pasiūlymo iš „Lidl“ dėl mūsų dalies akcijų įsigijimo ir tada mes tiesiog priimsime sprendimą, jei pasiūlymas tenkins“, – galimybes sulaukti pokyčių Gargždų stoties teritorijoje atskleidė A. Masionis.

Į stoties teritoriją, pasak jos vadovo M. Grumblio, per pastaruosius metus investuota beveik 10 tūkst. eurų. A. Rimkuvienės nuotr.

Pasiūlymas – po pusmečio

Tarybos narys Vaclovas Macijauskas prisiminė, kad prieš 10-metį, kuomet Savivaldybė pardavė akcijas UAB „Plungupė“, jis taip pat buvo Tarybos nariu ir puikiai pamena duotą pažadą, kad ši vieta sulauks investicijų.

„Šiandien šnekama, kad rinka pasikeitė, bet žodis nepasikeitė“, – emocingai kalbėjo Tarybos narys.

A. Masionis atsakė, kad, įsigiję akcijas, tikrai neturėjo tikslo išmesti pinigų į balą ir planavo įgyvendinti realų projektą.

„Procesas, kuris vyko rengiant detalųjį planą ir kalbantis su Savivaldybe, ne dėl mūsų kaltės buvo toks ilgas. Žodžio laikytasi, bet buvo tam tikros ribos ir kantrybė. Jeigu pasikeitė situacija, pasikeitė ir sprendimai“, – į puolimą atsakė UAB „Stotis“ akcininkas.

M. Grumblys taip pat priminė, kad tuomet, perkant akcijas, UAB „Plungupė“ akcininkas buvo kitas žmogus.

V. Macijauskas teigė, kad kažkada buvo siūlyta Savivaldybei pirkti kitą dalį akcijų už 2 mln. litų, to tarpu Savivaldybės pradinė privatizacijos kaina buvo vos 12 tūkst. eurų. Ši kaina, Turto valdymo skyriaus vedėjo Audriaus Kampo teigimu, yra likutinė vertė. Vykdant privatizacijos procesą būtų samdomi turto vertintojai, todėl kaina galėtų dar išaugti.

„Jeigu mes esame du akcininkai, mes galime kalbėti, kaip mums sėkmingiau realizuoti savo tikslus. Gal darome kartu, pardavinėjame kartu? Mes parduodame akcijas už tam tikrą sumą, pasirašę susitarimą. Jeigu parduodame už 1 mln.: 510 tūkst. eurų – mūsų, 490 tūkst. eurų – jūsų. Tai būtų normalus tarpusavio bendravimas, gal Savivaldybė galėtų iš jūsų nupirkti dalį? Pardavinėti visą?“ – klausimų pažėrė Tarybos narys V. Macijauskas.

M. Grumblys nurodė, kad susitarimas galėtų vykti paprasčiau, jei savivaldybė būtų ne biudžetinė įstaiga: „Šiuo atveju biudžetinei įstaigai galioja aukciono metodas: kas pasiūlys didesnę kainą, tas turės“.

Tarybos narys Aivaras Vasylius paprašė oficialaus pasiūlymo, už kiek UAB „Plungupė“ sutiktų parduoti savo dalį akcijų.

„Mes bet kuriuo atveju lauksime, kol pasibaigs sandoris, peržiūrėsime visą Lietuvos teritoriją, susiplanuosime taškus ir kai žinosime pagrindinio partnerio poziciją, tada mes pakartotinai apsvarstysime galimybę teikti pasiūlymą. Iki metų pabaigos turi įvykti pats sandoris, tai manau per pusmetį tai galėtų įvykti“, – žadėjo siūlymą pateikti UAB „Baltisches haus“ atstovas.

Yra ir kitų variantų?

Darbo grupės nariai teigė, kad yra ir daugiau variantų kaip „išjudinti“ Gargždų stoties klausimą. V. Macijausko manymu, galima turtą padalinti pagal akcijų kiekį, tuomet Savivaldybė savo pusėje galėtų statyti naują stotį. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius atskleidė siūlymą, kad šioje teritorijoje buvo pamąstymų statyti naują pastatą, o stotį perkelti arčiau centro. Esą į naują pastatą būtų galima iškelti paštą, įrengti biurus.

Daugelis vienareikšmiškai teigė, kad jeigu stoties funkcijų išlaikymas būtų trukdis investicijoms, šią kliūtį Savivaldybė pasirengusi pašalinti.

V. Macijauskas pabrėžė, kad Savivaldybė be problemų pastatytų naują stotį, bet tai turėtų būti daroma iš pinigų, gautų už akcijų pardavimą: „Kaip Tarybos narys aš būsiu už pardavimą tik tada, kai gausime tokią sumą už kurią šitai funkcijai galėsime sukurti materialų turtą.“

UAB „Stotis“ vadovas M. Grumblys darbo grupės narius informavo, kad per paskutinius metus stotis iš savo sukauptų lėšų investavo apie 10 tūkst. eurų. Buvo nupirktas kompiuteris, nugriautas avarinės būklės stogelis, pakeista virš 400 kv. m trinkelių aplink stotį, sumažintas autobusų įvažiavimo vietų skaičius nuo 8 iki 4.

Jo teigimu, valdyba yra numačiusi ir ateities darbus, vienas iš planų – sutvarkyti duobes ir aptvarkyti patį pastatą, pagerinti jo išorinę būklę.