Nuo šių metų sausio 1 dienos socialinės pašalpos teikimas perduodamas savivaldybėms kaip savarankiška funkcija. Tad visos savivaldybės turės daugiau atsakomybės skiriant socialinę pašalpą. Ši nauja tvarka visoje šalyje sukėlė daugybę diskusijų, nebylių kaltinimų socialiniams darbuotojams. Netgi teigiama, kad nauja savivaldybių funkcija lietuvius pavers skundikų tauta. Įstatymo pakeitimas sukėlė nerimo visiems, kuriems tenka kreiptis į socialinės paramos skyrius. Šio skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje vedėja Dalia Gumuliauskienė ramina – kardinalių permainų nebus.

Socialinės pašalpos teikimą perdavus savivaldybėms pašalpos skyrimas bus taiklesnis, veiksmingesnis, bus sudarytos geresnės sąlygos užkirsti kelią piktnaudžiavimui pinigine socialine parama, kad socialinės pašalpos nesikreiptų asmenys, oficialiai nurodantys mažesnes gaunamas pajamas, negu yra iš tikrųjų. Taip teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Manoma, jog vietos bendruomenės nariai vieni kitus geriau pažįsta ir žino, kam iš tikrųjų reikia padėti, o kas tik naudojasi įstatymų spragomis.

Be to, ir pačios savivaldybės nuo šiol bus labiau suinteresuotos, kad parama pasiektų tik tuos, kam ji išties yra reikalinga, nes socialinės pašalpos teikimui skirtų finansuoti nepanaudotų lėšų savivaldybės neturės grąžinti į valstybės biudžetą, kaip buvo iki šiol, todėl nepanaudotas lėšas galės panaudoti viešiesiems poreikiams tenkinti.

Turės daugiau pagalbininkų

Pasak D. Gumuliauskienės, žiniasklaidoje plačiai eskaluojamos mintys, jog nuo šiol socialinių pašalpų mokėjimas bus efektyvesnis ir jas gaus tik tie, kuriems pašalpos reikia iš tiesų, šiek tiek žeidžia.

„Galima pasakyti, kad esu truputį įsižeidusi. Taip atrodytų, jog iki pakeitimų socialinės paramos darbuotojai menkai dirbo ir nematė, kam reikia pašalpos, o kam ne. Savivaldybėms perėmus funkciją dėl pašalpos teikimo, bent jau Klaipėdos rajone niekas kardinaliai nesikeis. Tai galbūt aktualiau savivaldybėms, kuriose yra didelių miestų. Mūsų savivaldybėje daug kaimų, mažų miestelių – ir iki šiol labai gerai žinojome, kam reikalingos pašalpos. Gaudavome signalų, jog kažkas piktnaudžiauja – tai visada patikrindavome ir atsižvelgdavome. Ir seniūnijos, ir socialiniai darbuotojai visada dirbo savo darbą. Jį dirbs ir toliau – niekas nesikeičia“, - tikino D. Gumuliauskienė.

Vienintelis pasikeitimas bus tas, kad Socialinės paramos skyrius turės daugiau pagalbininkų seniūnijose. Jose ketinama sudaryti specialias komisijas. Jas burs seniūnai. Pagalbininkų, padedančių išsiaiškinti, ar iš tiesų reikalinga pašalpa, atliks visuomenėje gerbiami žmonės, kurie pažįsta savo bendruomenę.

Įžvelgia tautos nusižeminimą

Ir su nacionaline žiniasklaida bendravusi D. Gumuliauskienė stebisi, kaip įstatymo pakeitimas privertė elgtis kai kuriuos miestus.

„Viena laimė, kad gyvename glaudžioje visuomenėje, esame apsupti kaimiškųjų vietovių, bendruomenių. Tai reiškia, kad žmonės vieni kitus pažįsta ir mums niekada nekildavo problemų dėl pašalpų mokėjimo. O štai Vilniui net prireikė steigti „Pasitikėjimo telefoną“. Skambindami žmonės galės pranešti apie tuos, kurie iš tiesų gyvena pasiturinčiai, bet pajamas slepia ir pretenduoja į pašalpą. Liūdna darosi klausantis tokių dalykų. Kur eina mūsų tauta, turinti tokią garbingą praeitį? Iš esmės kyla pavojus tapti skundikų tauta“, - apgailestavo D. Gumuliauskienė.

Anot specialistės, sunku suvokti, kaip normalias pajamas gaunantis žmogus dar drįsta pretenduoti į tuos varganus pusketvirto šimto litų.

„Mes patys labai atidžiai stebime savo rajono žmones. Užtenka gauti ir menkiausią signalą, iš karto tikriname. Jei atvažiuoja dėl pašalpos nauju automobiliu – gal padėtis nebėra tokia bloga. Jei neateina į susitikimą – gal išvyko į užsienį ir jau turi pajamų. Tikriname kiekvieną faktais ir argumentais, bet ne apkalbomis pagrįstą pranešimą“, - sakė D. Gumuliauskienė.

Nauja tvarka palies tik socialinių pašalpų gavėjus

D. Gumuliauskienė portalui manogargzdai.lt papasakojo, kad kartais tenka sulaukti ir pavydžių skundikų skambučių.

„Paskambina ir sako – va, mano kaimynė pardavė žemes, turi pinigų, atimkite iš jos invalidumą. Tačiau pajamos ir invalidumas nėra susijęs. Kiekvienas iš mūsų gali rimtai susirgti. Tas pats ir su gimdymu – ir milijonierius, ir vargšas turi teisę gauti išmoką už vaiką“, - tvirtino D. Gumuliauskienė.

Ji akcentavo, jog pasikeitusi tvarka palies tik tuos, kurie gauna socialinę pašalpą.

„Ne visa socialinė parama bus skirstoma pagal naująją tvarką. Mes mokame daugiau negu 20 rūšių išmokų. Tik vienintelė socialinė pašalpa bus mokama remiantis naująją tvarka. Visos kitos bus mokamos taip, kaip ir buvo – nereikia nerimauti motinoms, neįgaliesiems ir taip toliau“, - vardino D. Gumuliauskienė.

Į socialinę pašalpą, kurios išmokėjimas perduotas savivaldybėms, pretenduoti galės žmonės, kurių pajamos yra nuo 0 iki 350 litų. Bus žiūrima turto normatyvo, statuso.

„Socialinę pašalpą norintis gauti žmogus turi įrodyti, kad jis tikrai nepiktnaudžiauja valstybę ir nori dirbti. Tai reiškia, kad būtina kreiptis į Darbo biržą. Jei žmogus niekur neina, darbo neieško, jis parodo, kad nenori dirbti“, - kalbėjo D. Gumuliauskienė.

Ji užtikrino – kas iš tiesų skursta, nepiktnaudžiauja valstybe, tas ir gaus socialinę pašalpą. Lygiai taip pat, kaip buvo iki šiol.  

D. Gumuliauskienė pastebėjo, kad lyginant praėjusius ir užpraėjusius metus, skurstančių pamažu mažėja.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Klaipėdos rajone socialinės pašalpos buvo išmokėtos 1 tūkst. 720 – iai asmenų.

2013-ųjų sausio mėnesį pašalpas gavo 2 tūkst. 433 asmenys. 2011 metų pradžioje pašalpą gavo 2884 asmenys, tų pačių metų kovą – 3 tūkst. 165 gyventojai.

„Gaunančių socialines pašalpas tikrai mažėja. Tam įtakos turi ekonomikos kilimas, pamažu atsiranda daugiau darbo vietų“, - sakė D. Gumuliauskienė.