Lapkričio 10-ąją Gargždų „Minijos“ kino teatre vyko antrasis Klaipėdos rajono savivaldos ir verslo forumas. Savivaldybė, organizavusi renginį, šįkart pristatyti pranešimus inovacijų ir investicijų tema pakvietė nemažai savo srities ekspertų, tarp kurių – ir žinomas verslininkas, investuotojas Ilja Laurs. Pastarasis moderavo ir patį renginį bei jo metu vykusią diskusiją.

Rajonas sulauks šimtatūksantinių investicijų

Meras Vaclovas Dačkauskas, sveikindamas forumo dalyvius, pateikė informacijos apie rajono savivaldybę. Jis akcentavo teigiamus rodiklius: rajone per 10-metį gyventojų padaugėjo apie 10 tūkst. ir šiemet siekia virš 57 tūkst., nedarbo lygis yra 5 proc., o rajono savivaldybė pagal Laisvosios rinkos instituto indeksą pastaruosius ketverius metus užima vienas pirmaujančių pozicijų tarp kitų Lietuvos savivaldybių. Minėta, kad Klaipėdos rajonas yra 7-tas Lietuvoje pagal verslumo lygį, išduota 2416 verslo liudijimų. Taip pat pagal tiesiogines užsienio investicijas Klaipėdos rajonas 2016 metais užėmė 4 vietą, buvo investuota 257 mln. eurų.

Išvardintos didžiausios kompanijos rajone: UAB „Vlantana“ (1394 darb.), UAB „Mars Lietuva“ (820 darb.) bei UAB „Sakuona“ (666 darb.).

Nors, anot mero, investicinė aplinka rajone yra gera, mažiausiai išvystytas yra prekybos ir maitinimo įmonių tinklas, mažiausias verslumo lygis yra Endriejavo, Veiviržėnų ir Priekulės seniūnijose, o vidutinis darbo užmokestis yra 726 eurai neatskaičius mokesčių (t. y. 11 proc. mažiau nei Lietuvos vidurkis).

Meras pasidžiaugė, kad per artimiausius metus Klaipėdos rajone investuos ne viena didelė įmonė. Dirvupių oro uosto teritorijoje UAB „Vakarų medienos grupė“ žada, pirminiais duomenimis, investuoti nuo 200 iki 350 mln. eurų, o Kiškėnų kaime taip pat planuojamos 10 mln. eurų sieksiančios investicijos.

„Laukiame investitorių privačiame industriniame parke Gargžduose bei UAB „Neogruop“ detaliai suplanuotuose sklypuose, kurie įeina į Klaipėdos miesto LEZ. Turiu vilties, kad šis verslo forumas prisidės prie verslumo skatinimo, investicinės aplinkos gerinimo ir ekonominės laisvės plėtros mūsų rajone“, – 120-iai forumo dalyvių sakė rajono vadovas.

Sveikinimo žodžius susirinkusiesiems tarė ir rajone tądien lankęsi žemės ūkio ministras, Seimo narys Bronius Markauskas ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, taip pat Seimo narys Petras Gražulis, Tarybos narė, Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros komisijai vadovaujanti Andžela Šakinienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Ilja Laurs atskleidė liūdną žiniasklaidos situaciją

Verslininkas, inovatorius, investuotojas I. Laurs savo prezentacijoje apžvelgė galimybes ir problemas, su kuriomis inovacijų srityje susiduria Lietuva. Jis akcentavo, kad žmonija kuria pridėtinę vertę tik per inovacijas, nes jos skatina tobulesnius procesus, o našesni procesai sukuria daugiau ekonominės gerovės. Pavyzdžiui, kompiuterio išradimas 10 tūkst. kartų padidino žmogaus galimybes, o dirbtinis intelektas, anot I. Laurs, žmogaus galimybes padidins net kelis milijonus kartų.

Verslininkas minėjo, kad inovacijų kūrimas yra visos Europos problema, jis pateikė skaičius, atskleidžiančius inovacijas kuriančių įmonių finansinius rodiklius. Pavyzdžiui, JAV kompanijos sukuria pusę visos vertės, Azijos – 30 proc., o Europa – tik 13 proc.  

I. Laurs manymu, tokie rodikliai daro tiesioginę įtaką kiekvienam iš mūsų. Kadangi didžiosios JAV kompanijos „Google“ ir „Facebook“ „suvalgo“ pusę visos reklamos pinigų, tai lemia kokybiškos žiniasklaidos Lietuvoje nebuvimą.

„Žurnalistas, negavęs adekvataus atlyginimo, negali investuoti laiko į kokybišką turinį, faktų tikrinimą“, – aiškino pranešėjas, prognozavęs, kad situacija ir toliau keisis tik į blogąją pusę, nes vis daugiau ir daugiau verslininkų savo reklamą užsakinės didžiųjų korporacijų kuriamuose produktuose.

I. Laurs atkreipė dėmesį ir į šalių skiriamas išlaidas inovacijoms. Pavyzdžiui, JAV kasmet skiriami 3 proc. nuo BVP, Lietuvoje – 1 proc. Tai reiškia, kad amerikietis per metus vidutiniškai inovacijų plėtrai skiria 1500 dolerių, o lietuvis 15 kartų mažiau – 100 dolerių. Anot specialisto, tai ateityje lems didžiulį atotrūkį – „skaitmeninę vergovę“.

Klaipėdos r. sav. nuotr.

Problemų kuriant inovacijoms palankią aplinką – aibė

Žinomas investuotojas pranešime išdėstė argumentus, kodėl Lietuva nėra inovacijų šalis. Vienas pagrindinių – Lietuvos švietimo institucijų orientacija į akademinius pasiekimus (publikacijų kiekis, akademinės valandos, patentai ir t.t.), bet ne į ekonominius rodiklius (pavyzdžiui, universitetą baigusiųjų atlyginimas, pritrauktos investicijos ir t.t.).

„Inovacijos turi ateiti iš švietimo, universiteto studentų ir jaunimo. Per 10 metų Stenfordo universiteto studentai sukuria virš 100 kompanijų, į kurias pritraukia 22,6 mlrd. dol. investicijų. Tai universitetas per du metus priimantis apie 7000 studentų. Jeigu našumas Vilniaus ir Kauno universitetų būtų toks pats, Lietuva būtų kitokia šalis“, – kalbėjo I. Laurs.

Jis atkreipė dėmesį ne tik į švietimo institucijas, bet ir valdžią. Jo manymu, itin neteisinga inovacijas remti tiesioginiu finansavimu, ES parama, tai esą neduoda našumo: „Iki 85 proc. projektų sukuriami pinigų įsisavinimui.“ Užsiminta ir apie ilgus procesus dėl nepriimtino biurokratijos lygio, galimą korupciją ir t.t.

„Valstybės įstaigos neleidžia veikti kitaip, jos sukurtos priežiūrai. Bet koks kitoks yra draudžiamas, neleidžiamas, o inovacijos yra kitokios“, – apie valdžios reguliacinius mechanizmus kalbėjo inovatorius.

Pranešėjas pateikė pavyzdį, kad netgi Briuselyje neįsileistas „Uber“, mat tam prieštaravo taksi kompanijų profsąjunga. Apgailestauta ir dėl to, kad valdžios institucijos taiko dvigubus standartus: vietinis verslas yra akylai kontroliuojamas, o į užsienio kapitalų įmonių reguliavimą žiūrima pro pirštus.

Anot I. Laurs, inovacijos yra „pilkosiose zonose“, įstatymai jų niekaip nereglamentuoja. Būtent todėl inovacijas dažnai kuria ne didžiosios kompanijos, o startuoliai: „Paauglys kartais laimi, ne todėl, kad drąsus, o todėl, kad kvailas ir nežino, kad negalima.“

Verslininkas apibendrino, kad yra dešimtys dalykų, kuriuos Lietuvoje būtina padaryti, norint sukurti palankesnę inovacinę aplinką. Pirmiausia, privaloma apsibrėžti, kokiose srityse norima inovuoti ir tose srityse kurti palankią aplinką. Būtina švietimo sritį keisti link ekonominės grąžos, pavyzdžiui, kaip rodiklį apsibrėžti, kiek studentai pritraukia investicijų, o kompanijos turi atrasti inovacijų partnerystę su akademine, startuolių, investuotojų bendruomene.

Netrūko pranešimų, renginys baigėsi diskusija

Renginyje pranešimus skaitė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus, UAB „Kofinansavimas“ direktorė Daiva Gerulytė, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Vidas Patackas, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) marketingo skyriaus vadovė Asta Slapšienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė, Kauno technologijos universiteto Strateginio valdymo katedros profesorius Robertas Jucevičius. Trumpuose pranešimuose plačiau pristatytos įstaigų siūlomos galimybės.

Po pranešimų kantriausių forumo dalyvių laukė diskusija. Joje dalyvavo meras V. Dačkauskas, UAB „Kofinansavimas“ direktorė D. Gerulytė, UAB „Hortivita“ atstovė Liudmila Juknienė, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktoriaus pavaduotojas V. Patackas ir AB „Klaipėdos vanduo“ vadovas Leonas Makūnas.

L. Makūno manymu, rajono valdžia turi sudaryti sąlygas į rajoną ateiti stambiam verslui.

„Smulkiam verslui reikia paklausos, jam neužtenka mokymų, pinigų pradžiai ir t.t. Paklausa gali atsirasti iš stambaus verslo. Viena gamybos įmonė sukuria 2–3 darbo vietas aplinkui“, – apie orientaciją į stambų verslą diskusijoje kalbėjo AB „Klaipėdos vanduo“ direktorius.

Meras V. Dačkauskas teigė, kad tokiam verslui ateiti yra sudarytos visos galimybės, parengti detalieji sklypai, infrastruktūra. Tiesa rajono vadovas užsiminė apie tai, kad dažnai investicijų atėjimui priešinasi visuomenė. Prisimintas Ketvergių krematoriumo atvejis, ir tai, kad į rajoną nebuvo įsileista vėjo energetika.

„Visuomenė turi teigiamai priimti investicijas, neprieštarauti, kur tam nėra pagrindo. Kviečiame pramonės šakas, kurios nekenksmingos žmonių sveikatai ir gerovei“, – sakė V. Dačkauskas.

Į iš salės atskriejusį klausimą, koks verslas būtų palankiausias Klaipėdos rajone, atsakė ir diskusiją apibendrino I. Laurs.

„Geriausias verslas – palanki vieta verslui. Bandyti auginti gerą verslą nedraugiškoje aplinkoje, tas pats kas ananasą Antarktidoje. Verslui nereikia duoti pinigų, bet jam reikia netrukdyti ir sudaryti sąlygas. Tai galioja visoje šalyje ir regionuose“, – forumą užbaigė verslininkas.

Savivaldos ir verslo forumo organizavimui ir reprezentacinėms išlaidoms Klaipėdos rajono savivaldybė išleido 3 350 Eur (su PVM). Forumas, bendradarbiaujant su Jono Lankučio viešąja biblioteka, buvo tiesiogiai transliuojamas internetu.

Antrojo Klaipėdos rajono savivaldos ir verslo forumo įrašą galite rasti čia:

Nuomonės:

Kaip vertinate forumą? Kas patiko? Ar buvo naudingas? Ar jaučiate, kad naujas Savivaldybės įsteigtas etatas darbui su verslu užtikrina glaudesnį verslo ir savivaldos bendradarbiavimą?

Asta Pilipuitienė, žaidimų centro „Kūlverstukų šalis“ įkūrėja

Forumą vertinu teigiamai, faktai pateikti konkrečiai, buvo labai informatyvu. Dabar svarbu turėti programą, ir, jeigu reikės kažko, žinosime į ką kreiptis. Renginys suorganizuotas gerai, patiko ir tai, kad buvo vaišės, organizatorius Mantas laiku pateikė informaciją.

Minusas – nebuvo sužymėtos vietos, kur sėsti svečiams, kur paprastiems „mirtingiesiems“. Atsisėdus ne ten, buvome išvaryti. Dar pastabą galėčiau pasakyti, kad nepatiko, kad atėjo P. Gražulis, pasirodė nuotraukoje ir „ačiū, viso gero“. Ne maži vaikai esame. Kam tas šou?

Dėl naujo etato: įmonės klausimais neteko į jį kreiptis, net nežinojau, kad toks yra.

Žaneta Leketienė, UAB „Simauta“ finansininkė

Mums, kaip iš verslo pusės, buvo naudingas. Informacija apie investuotojus, verslo angelus, „Invegos“ buvo naudinga. Viskas sparčiai keičiasi, mokesčių klausimais vos spėjame „gaudytis“, kuo daugiau tokių renginių reikėtų.

Dėl naujo etato: patys atradome tą verslo forumą, patys užsiregistravome. Nesame kreipęsi į M. Virbauską, nežinojome, kad yra šis etatas.