Lapkričio 23 d. Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma perteklinių ir neproporcingais  pripažintų profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams.

Įstatymo pataisos buvo parengtos siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos (EK) pradėtą pažeidimo procedūrą dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančių nuostatų, nustatančių kvalifikacinius reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, nesuderinamumo su Europos Sąjungos (ES) įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais. Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos nacionalines ir ES nuostatas, taip pat išvengti teisminių ginčų Europos Teisingumo Teisme ir finansinių pasekmių, priimtame įstatymo projekte atsižvelgta į visus EK reikalavimus.

Iki šiol galiojusios nuostatos, nustatančios profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, buvo nesuderinamos su ES įsisteigimo ir laisvo kapitalo judėjimo principais. Todėl Seimui priėmus įstatymo pakeitimo projektą,  atsisakyta reikalavimo žemės pirkėjui (kai žemė perkama ne pirmumo teise) turėti 3 metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo, 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo.

Taip pat palikta teisė žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems prieš visus kitus asmenis įsigyti parduodamą žemę. Tačiau siūloma šiems asmenims sumažinti kvalifikacinius reikalavimus, siekiant pasinaudoti pirmumo teise – fiziniams asmenims būtų keliamas registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims – 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos reikalavimas.

Iki šiol galioję kvalifikaciniai reikalavimai stipriai apribojo žmonių teisę pasirinkti veiklos dydį, formą ar sritį, taip pat apribojo ir žemės savininką, nes jis žemę galėjo parduoti tik tam asmeniui, kuris atitinka įtvirtintus reikalavimus. Todėl siekiant gauti papildomų pajamų ar, pavyzdžiui, bankroto atveju siekiant padengti įsiskolinimus, sprendimas parduoti žemės ūkio paskirties žemes buvo labai apsunkintas ar net neįmanomas.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejų asmenys pageidavo pasinaudoti pirmumo teise.