Strasbūre įsikūrusiame Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) didelę dalį bylų pagal Lietuvos piliečių skundus sudaro bylos dėl orumą žeminančių kalinimo sąlygų, nuosavybės teisių ir teisės į teisingą teismą pažeidimų.

Pagal mūsų šalies piliečių skundų Europos Žmogaus Teisių Teismui skaičių Lietuva neišsiskiria iš kaimyninių valstybių: 10 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka maždaug 1,4 peticijos, panašūs skaičiai yra ir Latvijoje bei Estijoje. Tik nedidelė dalis EŽTT pateiktų peticijų perduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybei, daugumą jų Teismas pripažįsta nepriimtinomis. 2016 m. kartu su dar anksčiau pateiktomis peticijomis Teismas išnagrinėjo ir paskelbė nepriimtinomis arba išbraukė iš bylų sąrašo 453 peticijas prieš Lietuvą (2015 m. – 278).

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2016 m. EŽTT Lietuvos Respublikos Vyriausybei perdavė 10 asmenų peticijų dėl suimtųjų ir nuteistųjų įkalinimo sąlygų, 10 peticijų dėl valdžios institucijų klaidų nuosavybės teisės atkūrimo procesuose ir 13 peticijų, kuriose asmenys skundžiasi dėl skirtingų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą problemų. Kaliniai skundžiasi prastomis kalinimo sąlygomis, o nuteistieji iki gyvos galvos – galimybės peržiūrėti jiems skirtą griežčiausią bausmę nebuvimu. Negalintys susigrąžinti dar sovietmečiu nacionalizuotos nuosavybės rašo peticijas Teismui dėl ilgai trunkančių nuosavybės grąžinimo procesų ar mažų kompensacijų už negrąžintą turtą.

Šiemet EŽTT, nagrinėdamas Lietuvos piliečių peticijas, 14-oje bylų pripažino, kad buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija: keturiose bylose skųstasi dėl netinkamų kalinimo sąlygų, trijose – dėl nuosavybės teisių pažeidimo, vienoje – dėl galimybės peržiūrėti iki gyvos galvos paskirtą bausmę nebuvimo, likusiose bylose pripažinti pažeidimai dėl per ilgo suėmimo ar neveiksmingų tyrimų. Daugiau kaip 30 išnagrinėtų bylų iš Lietuvos pažeidimų nebuvo nustatyta arba peticijos bylose pripažintos nepriimtinomis.

Beveik nebeliko atvejų, kai asmenys skundžiasi per ilgai užsitęsusiu bylos nagrinėjimu. Nacionaliniai teismai bylose vis sėkmingiau taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos standartus, esminiai žmogaus teisių pažeidimai išsprendžiami Lietuvos teismuose, nesikreipiant į Strasbūro teismą. Pastaruoju metu mažėja EŽTT sprendimų, kai pripažįstamas Konvencijos pažeidimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Lietuvos administraciniai teismai iš esmės sėkmingai sprendžia žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimus.

Spręsdama įkalinimo įstaigų perpildymo problemą, Teisingumo ministerija parengė, o Seimas priėmė įstatymų pataisas, leidžiančias teismams dažniau skirti alternatyvias bausmes (laisvės apribojimą, pinigines baudas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, viešuosius darbus). Teisingumo ministerija, įgyvendindama EŽTT sprendimus, rengs ir teiks svarstyti įstatymų projektus, užtikrinančius Europos žmogaus teisių principų įgyvendinimą Lietuvoje.