Lietuvos miškuose siaučiant afrikiniam kiaulių marui (AKM), jau keletą metų taikomos įvairios priemonės šernų populiacijos gausai kontroliuoti ir ligos plitimui pristabdyti. Viena tokių priemonių – išmokos už sumedžiotas vyresnes nei 2 metų amžiaus šernų pateles. 2017 metais medžiotojai pagal šią priemonę pateikė per tūkstantį paraiškų, o bendra išmokų suma siekė daugiau kaip 385 tūkstančius eurų.

Vykdant AKM kontrolę, išmokos medžiotojams mokamos ne tik už sumedžiotas vyresnes nei 2 m. amžiaus šernų pateles ir sumedžiotus AKM užsikrėtusius šernus, bet ir už surastas bei sunaikintas šernų gaišenas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2017 m. už visų šių priemonių įgyvendinimą buvo išmokėta per 470 tūkst. eurų. Visos lėšos skirtos iš Europos Komisijos kofinansuojamos AKM kovos ir prevencijos priemonių programos.

Iš viso per 2017 metus sumedžioti 33 788 šernai (iš jų AKM virusas patvirtintas 310 gyvūnų), be to medžiotojai sunaikino 2 146 nuo šios ligos kritusių šernų gaišenas.

„Nepaisant įvairių skatinimo priemonių, kol kas nepasiekėme Europos Komisijos rekomenduojamo balanso tarp sumedžiojamų šernų patelių ir patinų skaičiaus. Šiuo metu vis dar išlieka tendencijos, kad brandos sulaukusias pateles medžioti vengiama. Gali pasirodyti, kad sumedžiotų gyvūnų ir išmokų statistika įspūdinga, tačiau realiai, vyraujant tokioms medžiojimo praktikoms ir esant ypatingai palankioms klimatinėms sąlygoms, šernų populiacijos skaitlingumas pavasarį ne tik atsistatys, bet gali net ir išaugti. Ligai plisti laukinėje faunoje – tai ypač palanku“, – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

Pasak VMVT direktoriaus, Lietuvai būtina turėti aiškią ir ilgalaikę šernų populiacijos gausos reguliavimo strategiją. Šiuo klausimu VMVT jau kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministeriją, nustatančią laukinės faunos valdymo politiką Lietuvoje.

Vienu minėtos strategijos elementų galėtų tapti ir išmokų medžiotojams tvarka. Mat, išmokos numatytos ir šiais, 2018 metais.  Numatoma, kad už  sumedžiotą vyresnę nei 24 mėn. amžiaus šerno patelę, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo užsikrėtusi AKM, ar ne, numatyta 100 eurų išmoka. Už sumedžiotą AKM užsikrėtusį šerną bus mokama100, už šernų gaišenų suradimą – 30 eurų, o už jų sunaikinimą (užkasimą) – 20 eurų.

Visi šernų mėginiai tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, reikėtų žinoti, kad atlikus laboratorinius tyrimus, mėginiai saugomi dar mėnesį laiko. Per šį laiką dėl tyrimų rezultatų abejojantys ar klausimų turintys asmenys gali kreiptis ir prašyti paaiškinti ar patikslinti tyrimų rezultatus. Tai ypač aktualu tiems medžiotojams, kurie sumedžioję iš pažiūros stambias šernų pateles, negauna išmokų, nes ištyrus gyvūnų amžių pagal jų dantis, nustatoma, kad sumedžiotos šernės buvo jaunesnės nei 2 metų.

Paprastai išmokos medžiotojams išmokamos per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei pateikus paraišką išmokai, pinigai per šį terminą neišmokami ar negaunama atsakymo, kad pristatyti mėginiai neatitiko reikalavimų, apie tai reikėtų informuoti tą teritorinį VMVT padalinį, kuriam buvo pristatyti mėginiai.

„Šiais metais neapsiribosime išmokų mokėjimu. Labai svarbu, kad su AKM atėjusią grėsmę aiškiai suvoktų kiekvienas medžiotojas, todėl sieksime, kad mūsų informacija pasiektų kiek galima platesnį jų ratą. Organizuosime ne tik susitikimus ir dažnesnes patikras medžioklės aikštelėse. Sieksime, kad kiekvienas medžiotojas žinotų reikalavimus ir suprastų jų reikšmę, tad mokymams, žinių įtvirtinimui ir praktiniam pritaikymui šiemet skirsime ypatingą dėmesį“, – pabrėžė D. Remeika.