Antradienio vakarą, tradiciškai, minint Ievos Simonaitytės gimimą, Agluonėnuose įteikta 22-oji rašytojos vardo premija. Šį kartą ji iškeliavo į Veiviržėnus – Lietuvos ir Pamario krašto kūrėjai, Rašytojų sąjungos narei, poetei Elenai Skaudvilaitei, kurios meilė ir pažintis su Klaipėdos rajonu prasidėjo būtent Ėvikės kūrinių dėka.

Šildė muzikos ir poezijos kokteiliu

Muzika ir poezija. Kaip gi kitaip būtų buvę galima įprasminti šių metų premijos laureatės kelionę link iškilmingo momento – oficialaus premijos įteikimo ir padėkų už poetės eilėraščiuose nuolat girdimą ir jaučiamą meilę gimtinei, už paprastus, bet gyvasties pilnus sakinius.

Tad nenuostabu, kad visą vakarą skambėjo dainos ir eilės. Priekulės kultūros centro teatro režisieriaus Domininko Malajavo lūpomis aidėjo Vytauto Mačernio ir kitų Lietuvos poetų kurti eilėraščiai. Taip pat – ir šiek tiek moderniosios „slemo” poezijos iš geriausia metų knyga pretenduojančios tapti Gyčio Norvilo „Grimzdimas”.

Muzikos šiluma renginio „Tau, Didžioji Ieva – 121” metu dalijosi muzikinis trio: vokalistė Rasa Serra, fortepijonistas Saulius Šiaučiulis ir saksofonistas Laimonas Urbikas.

Įvertino poezijos skleidžiamą žinią

Tardamas 22-osios premijos laureatės vardą, Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis neslėpė, kad jam didelė garbė būti čia ir prisiminti prieš daugiau nei dvidešimtmetį įsteigtos I. Simonaitytės vardo premijos prasmę – pagerbti žmogų. Ir kad per visus tuos dešimtmečius nei karto nenutiko taip, jog nebūtų pretendentų.

„Kai prieš daug metų atsikrausčiau į Agluonėnus, žinojau tik Jūsų vardą. Šiemet, svarstant kandidatūrą, perskaičiau nemažai Jūsų kūrybos. Tai – šilta, gera, jauku, Jūsų paprasta meilė ir dorovinės vertybės mums be galo artimos. Ir toliau rašykite, rašykite“, – linkėjo Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė.

Savo padėką ir pagarbą laureatei išreiškė ir mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, gražių žodžių negailėjo poetės draugė, taip pat rašytoja Edita Barauskienė, Gargždų krašto muziejaus kolektyvas, Priekulės I. Simonaitytės memorialinio muziejaus vadovė Laima Lemežienė, Klaipėdos rajono amatų centro direktorė Valė Krauleidienė bei Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas ir pavaduotoja Diana Ciparienė.

„Visuomet, kai bendraujame su Elena, jauti, kad tai žmogus su didele siela ir dvasia. Ji yra tikrosios inteligencijos ir kuklumo pavyzdys”, – džiaugėsi D. Ciparienė.

Gavo rašytojos bučinį

Ir išties – tardama žodį laureatė kuklinosi, pripažindama, kad toks įvertinimas jai be galo svarbus – lyg brangūs širdies žiedai.

„Ačiū, kas užtarėte mane. Neturiu tokių žodžių padėkoti už jūsų meilę”, – kalbėjo E. Skaudvilaitė.

Poetė papasakojo, kad literatūrinę pažintį su savamoksle, bet Dievo apdovanota Ieva Simonaityte pradėjo studijuodama. Perskaitė visus jos kūrinius, ir stebėjosi josios vidiniu pasauliu – sala, su savita gyvensena, mąstysena ir kalbėsena.

„Stebėjausi, kad vienas ligotas žmogus taip mylėjo kitus žmones, juos pažino ir neužmirštamai įamžino”, – sakė poetė.

E. Skaudvilaitė prisiminė ir pirmąjį bei vienintelį gyvą susitikimą su rašytoja. Tai nutikę 1972 ar 1973 metais, kuomet Elena drauge su kitais lituanistais, nepaisant I. Simonaitytės nenoro priimti svečių, autobusu vis tiek buvo atvežti iki rašytojos namų Priekulėje.

„Tai tie banditai vis tiek atvažiavo”, – tuomet tarusi I. Simonaitytė, bet svečius visgi priėmusi. Elenai teko garbė paskaityti vieną eilėraštį – rašytoja paprašiusi palikti jį jai, ir atsidėkojusi bučiniu.

Biografija:

Elena Skaudvilaitė – poetė.

Gimė 1935 05 12 Jautakiškiuose, Kelmės rajone.

1955 m. baigė Kražių vidurinę mokyklą. 1961 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Rašyti pradėjo dar mokykloje, pasirašinėjo Aušrinės slapyvardžiu. Studijų metais ir vėliau dėl kūrybos ne kartą buvo tardoma ir apklausiama sovietinės valdžios tarnybų. 1961–1997 m. mokytojavo Rietavo, Kaltinėnų, Laukuvos, Darbėnų, Veiviržėnų ir kitose vidurinėse mokyklose, buvo dažnai perkeliama iš vienos vietos į kitą. Nuo 1960 m. priklausė pogrindžio organizacijai, prisidėjo prie pogrindžio spaudos platinimo. Iki 1989 m. priklausė Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijai, vėliau – Žemaitijos rašytojų bendrijai. Ilgą laiką bendradarbiavo įvairiuose periodiniuose leidiniuose, publikavo apybraižų, recenzijų, straipsnių.

Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.

I. Simonaitytės premijos įteikimo akimirkos – Sandros Vaičienės nuotraukose: