Ketvirtadienį, vasario 8-ąją, nepaisant spaudžiančio 12 laipsnių šalčio, į Klaipėdos rajono savivaldybę atskubėjo beveik visi 27 Tarybos nariai, nedalyvavo tik Albinas Klizas. Neeiliniame posėdyje svarstyti svarbiausi metų dokumentai – Klaipėdos rajono savivaldybės 2018 metų biudžetas ir 2018–2020 m. Strateginis veiklos planas. Kadangi jau ne kartą buvo renkamasi tiek į komitetų, tiek į strateginio planavimo komisijų posėdžius, ilgų diskusijų tarp politikų nebūta. Dokumentams patvirtinti prireikė pusvalandžio – už balsavo 16, 10 Tarybos narių susilaikė.

Džiugino ženkliai didėjančios pajamos

Šiemet Savivaldybės vadovai ir politikai turėjo kuo pasidžiaugti: planuojamos 2018 m. Savivaldybės biudžeto pajamos – 52,3 mln. eurų – lyginant su 2017 m. patvirtintomis pajamomis (42,7 mln.), jos didėja 9,6 mln. eurų.

Didžiausią pokytį lemia gyventojų pajamų mokesčio didėjimas – 5,3 mln. eurų, dotacijos, planuojama, didės 3,7 mln. eurų, pajamos už prekes ir paslaugas – 0,5 mln. eurų, turto pajamos – 0,1 mln. eurų. Lyginant su 2017 m. įvykdytomis pajamomis (44,2 mln.), planuojamos biudžeto pajamos didėja 8,1 mln. eurų.

2018 m. pajamų struktūroje didžiausią dalį – 48,8 proc. (25,5 mln. eurų) – sudaro gyventojų pajamų mokestis, dotacijos sudaro 37,7 proc. (19,7 mln. eurų), turto, prekių ir paslaugų mokesčiai – 3,8 proc. (2 mln. eurų), pajamos už prekes ir paslaugas – 8,6 proc. (4,6 mln. eurų), turto pajamos – 1 proc., kitos pajamos – 0,1 proc.

Patvirtintame 2018 m. biudžete didesnės lėšos skiriamos daugelio Savivaldybės įstaigų veikloms ir funkcijoms vykdyti.

Biudžeto pajamų struktūra. Klaipėdos r. sav. diagrama.

Modernizuos kelias švietimo ir sveikatos įstaigas

Švietimui, kaip ir kasmet, tenka didžiausia biudžeto dalis – 42,4 proc. Planuojama išleisti 22,2 mln. eurų, (pernai – 21,8 mln. eurų). Strateginiame veiklos plane matyti, kad rekonstrukcijos šiemet sulauks kelios švietimo įstaigos. 82 tūkst. eurų iš Europos sąjungos (ES) struktūrinių fondų bus skirta projekto „Gargždų muzikos mokyklos infrastruktūros tobulinimas“ įgyvendinimui, dar 50 tūkst. numatyta 2019-aisiais m. Taip pat toliau bus tęsiami Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriaus pastato modernizavimo darbai – šiemet Savivaldybės biudžete tam numatyta 57 tūkst. eurų, dar 164 tūkst. eurų skolinamasi. Džiugios nuotaikos turėtų būti ir Lapiuose – strateginio plano eilutėje – 50 tūkst. eurų Lapių pagrindinės mokyklos bendrabučio pastato rekonstrukcijos pradžiai, dar po 230 tūkst. eurų šis projektas turėtų sulaukti 2019 ir 2020 m.

Ateityje turėtų pagražėti Agluonėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“ (šiemet – 10 tūkst. eurų, 2019 m. – 150 tūkst. eurų), Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos specialiojo ugdymo skyrius (šiemet – 15,4 tūkst. eurų, 2019 m. – 174 tūkst. eurų), Gargždų „Minijos“ progimnazijos Jakų skyrius (šiemet – 20 tūkst. eurų, 2019 m. – 150 tūkst. eurų).

2019 m. investicijų turėtų sulaukti Dituvos pagrindinės mokyklos antrasis pastatas (477 tūkst. eurų) bei Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos bendrabučio pastatas (50 tūkst. eurų).

Girkalių medicinos punkto atnaujinimui, Plikių slaugos skyriaus išorės apšiltinimui ir rekonstrukcijai, siekiant didinti lovų skaičių, šiemet numatyta 50 tūkst. eurų, kitąmet – 125 tūkst. eurų. Taip pat 25 tūkst. bus išleisti Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) greitosios medicinos pagalbos skyriaus modernizavimui, 12 tūkst. eurų – sanitarinių mazgų pritaikymui neįgaliesiems Gargždų ligoninėje. 9,8 tūkst. eurų bus skiriami Drevernos medicinos punkto patalpų remontui, o 10 tūkst. numatyta Paupių PSPC Paupių skyriaus ir Kretingalės ambulatorijos medicininės įrangos, baldų įsigijimui ir aplinkos neįgaliesiems pritaikymui.

Viliaus Gaigalaičio globos namų teritorijos sutvarkymo ir apželdinimo projekto įgyvendinimui šiemet numatyta 84 tūkst. eurų, kitąmet – dar 135 tūkst. Taip pat bus pradėtas projekto „Priekulės socialinių paslaugų centro infrastruktūros plėtra“ įgyvendinimas – šiemet skiriama 15 tūkst. eurų, kitąmet – 314 tūkst. eurų, dar 380 tūkst. 2019 m. prisidės ES.

Bus tęsiami Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriaus pastato modernizavimo darbai. Redakcijos archyvo nuotr.

Skęs mažiau gatvių?

Aplinkos apsaugai numatoma 4,9 mln. eurų arba 9,4 proc. visų biudžeto asignavimų. 2017 m. išleista 2,9 mln. eurų. Didžioji dalis išlaidų tenka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimui (pernai buvo 1,57 mln. eurų, šiemet – 1,6 mln. eurų). Kaip ir kasmet, ES lėšomis bus modernizuojamos vandens tiekimo ir nuotekų sistemos Klaipėdos rajone. Šiam tikslui 2018 m. numatyta daugiau – 5,22 mln. eurų, pernai – 2,6 mln. eurų.

Turėtų skęsti ir mažiau gatvių. 180 tūkst. eurų šiemet numatyta lietaus vandens nuvedimo sistemos nuo teismo pastato iki Minijos upės projektavimui ir darbams. 21 tūkst. eurų bus skiriama paviršinių lietaus vandens surinkimo sistemų projektavimui ir įrengimui Gargždų mieste Parko ir Žemaičių gatvėse (kitąmet –221 tūkst. eurų), taip pat 31,9 tūkst. eurų Vėžaičių miestelyje, prie pagrindinės mokyklos, 75 tūkst. – Girkalių kaime.

Paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklų įrengimui Jūreivių ir Bajorų gatvėse Jakų kaime šiemet suplanuota skirti 20 tūkst. eurų, o Aukštųjų g., Agluonėnuose – 10 tūkst. eurų. Lietaus vandens surinkimo sistemos įrengimui Jakų kaime, Jubiliejaus, Pavasario ir Austėjos g. 2019 m. numatyta 373,8 tūkst. eurų Savivaldybės lėšų. Nuo 27,3 iki 50 tūkst. eurų didėja Klaipėdos rajono lietaus kanalizacijos tinklų remontui ir priežiūrai skiriamos lėšos.

Planuojamas ir laistymo sistemos įrengimas Gargždų senosiose kapinėse – tam prireiks 9,2 tūkst. eurų.

Tęsiamas kartu su Europos Sąjungos lėšomis projekto „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos rajone“ įgyvendinimas (1,5 mln. eurų). Taip pat bus pradedamas įgyvendinti kartu su ES lėšomis finansuojamas projektas „Klaipėdos rajono kraštovaizdžio gerinimas“ (šiemet – 138 tūkst. eurų, kitąmet – 1,16 mln. eurų).

Karklės kelias. M. Milinio nuotr.

Kokie keliai, gatvės, šaligatviai sulauks dėmesio?

Vienas didžiausių Savivaldybės infrastruktūros projektų – Gargždų miesto 176 gyvenamųjų namų kvartalo elektros sistemos tvarkymas ir privažiavimo kelių įrengimas. Šiam tikslui šiemet numatyta 600 tūkst. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, kitąmet – dar 530 tūkst. eurų.

Judrėnų seniūnijos Sodų ir Vingio gatvių techninio-darbo projekto parengimui ir rangos darbams šiemet numatyta 80 tūkst. eurų, Sendvario seniūnijos Trušelių k. Danės gatvei – 20 tūkst. eurų šiemet ir 100 tūkst. eurų kitąmet, 9 tūkst. eurų bus skiriama Gargždų miesto Laukų g. skersgatvio ir Parko g. skersgatvio kelio dangų remontui, 10 tūkst. eurų – Sendvario sen., Gindulių k., Daržų gatvės projektiniams pasiūlymams.

Išgražės Gargždų ir Priekulės miesto viešosios erdvės. Gargždų miesto Klaipėdos g. centrinės dalies viešųjų erdvių tvarkymo darbams šiemet numatyta 150 tūkst. eurų, Priekulės erdvėms šiemet – 20 tūkst. eurų, 2019 m. – 291,5 tūkst. eurų. Taip pat už 32 tūkst. tikimasi šiemet įrengti Klaipėdos g. atitvarus Gargžduose.

Projekto „Vėžaičių dvaro parko teritorijos pritaikymas viešiesiems poreikiams“ įgyvendinimui 2019 m. numatyta 72 tūkst. eurų Savivaldybės lėšų, dar virš 680 tūkst. skirs ES.

50 tūkst. skiriama tilto Veiviržėnų seniūnijoje Pašlūžmio kaime per Šlūžmės upę techninio projekto rengimui ir statybai, 15 tūkst. elektros stulpų ir priešgaisrinio hidranto, esančių Gėlynų g., Jonušų kaime, kelio zonoje, pašalinimui.

150 tūkst. eurų KPPP lėšų 2019–2020 m. turėtų atitekti Sendvario sen. Jakų k. Mėtų gatvės techninio projekto parengimui.

Planuojama šiemet KPPP lėšomis tęsti ir vykdyti kelių modernizacijos darbus. 160 tūkst. eurų bus skirta privažiuojamojo kelio (Lenkviečių g.) prie Aukštkiemių projektavimui ir rangos darbams (2019 m. – 200 tūkst. eurų), 100 tūkst. – Priekulės seniūnijos kelio Mickai–Traubiai statybai (2019 m. – 100 tūkst. eurų). Bus tęsiami kelių Klaipėda–Karklė–Dargužiai (410 tūkst. eurų) ir Kiškėnai–Lėbartai–Ketvergiai (570 tūkst. eurų) rekonstrukcijos darbai.

Taip pat bus atnaujinti ir kai kurie šaligatviai. Gindulių kaime Liepų g. šaligatvių tiesimo techninio-darbo projekto parengimui ir rangos darbų vykdymui per dvejus metus numatyta 200 tūkst. eurų, 25 tūkst. skirti šaligatvių įrengimui Alyvų g. Gargžduose (nuo Vasario 16-osios g. iki Treniotos g.). Taip pat ES ir Valstybės biudžeto lėšomis bus įgyvendinamas projektas „Pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas Užuovėjos gatvėje ir palei Kretingos plentą Gargždų mieste“ – šiam tikslui numatyta per 300 tūkst. eurų.

Nauja ir tai, kad nuo šiemet Savivaldybė nusprendė vykdyti automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo Gargždų mieste programą (60 tūkst. eurų), tokia pat suma numatyta ir apšvietimo įrengimui Gargžduose, užtikrinant saugumo priemones gatvėse ir kiemuose. 10 tūkst. eurų planuojama skirti suoliukų įrengimui Gargždų mieste pagal universalaus dizaino principus.

Šiemet daugiau prireiks Gargždų miesto šviesoforų techninei priežiūrai (išlaidos auga nuo 2,7 iki 10 tūkst. eurų). 30 tūkst. bus skiriama autobusų stotelių įrengimui Klaipėdos rajone bei 170 tūkst. per 2018–2019 m. ketinama išleisti kolumbariumo infrastruktūros įrengimui Laugalių kapinėse Lėbartų kaime.

Šiemet Gargždų kultūros centro kino teatro „Minija" veiklos organizavimui lėšų iš biudžeto nereikės. Redakcijos archyvo nuotr.

Kino teatro išlaikymui lėšų nebereikės

Analizuojant kultūros reikmėms numatytas lėšas Strateginiame 2018–2020 m. veiklos plane, matyti, kad šiemet Gargždų kultūros centro kino teatro „Minija“ veiklos organizavimui lėšų iš biudžeto nereikės, pernai buvo skirta 32,7 tūkst. eurų.

Šiemet 15 tūkst. bus skirta mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimui Dainų šventėse, taip pat 45 tūkst. skirti jubiliejinės Gargždų miesto šventės organizavimui. Planuojama už 50 tūkst. eurų įsigyti „Amber O“ skulptūrą, už 40 tūkst. eurų (per 2 m.) – suremontuoti Gargždų pėsčiųjų viaduką, už 10 tūkst. eurų – parengti Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros kaitos analizę ir kultūros strategiją.

Projekto „Kalniškės piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“ II etapo įgyvendinimui šiemet numatyta 100 tūkst. eurų, dar 176 tūkst. ketinama išleisti 2019 m. Taip pat už 90 tūkst. eurų iš ES lėšų ketinama vykdyti I. Simonaitytės memorialinio muziejaus modernizavimą. Nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio sodybos vietos (Balsėnų k., Veiviržėnų sen.) aplinkos tvarkymo darbams bus skirta 20 tūkst. eurų, Jono Genio malūno ekspozicijos įrengimui – 50 tūkst. eurų.

Bus rengiamas Plikių kultūros namų pastato modernizavimo projektas (šiemet – 12 tūkst., 2019 m. – 56 tūkst. eurų), planuojama pradėti Endriejavo kultūros namų, bibliotekos, seniūnijos pastatų, šildymo sistemų ir pastatų modernizavimo darbus (šiemet – 50 tūkst., 2019 m. – 500 tūkst. eurų). Gargždų kultūros centro pastato modernizavimo darbams šiemet numatyta 50 tūkst. eurų, kiek daugiau nei 1 mln. eurų šiam tikslui iš Savivaldybės biudžeto tikimasi skirti kitąmet.

Dovilų etninės kultūros centro pastato modernizavimo darbams tęsti planuojama 164 tūkst. eurų skolintis iš bankų. Dalį paskolų (718 tūkst. eurų) planuojama grąžinti iš skolintų lėšų.

42 tūkst. skiriami Veiviržėnų šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonijos renovacijos darbų daliniam finansavimui.

Gargždų daugiafunkcio sporto centro vizualizacija

Tikisi finansavimo daugiafunkciam sporto centrui

Šiemet 20 tūkst. eurų didėja suma (iki 75 tūkst. eurų), skiriama prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubų veiklos daliniam finansavimui. Daugiau nei dvigubai lyginant su pernai – 30 tūkst. eurų – bus skiriama lauko treniruoklių aikštelių įrengimui Klaipėdos rajono seniūnijose. Už 20 tūkst. eurų ketinama įrengti stovyklavietę Gargždų karjerų teritorijoje.

Ir toliau bus tęsiami daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statybos techninio projekto parengimo ir įgyvendinimo darbai. Šiemet iš biudžeto tam numatyta 53 tūkst. eurų, kitąmet, planuojama, tam reikės 166 tūkst. eurų, 2019 m. 4 mln. tikimasi gauti iš Valstybės investicijų programos bei 800 tūkst. eurų žadama pasiskolinti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiemet Savivaldybė ketina skirti žymiai daugiau lėšų dokumentacijos rengimo finansavimui iš ES struktūrinių fondų bei kitų programų gauti – pernai 17 tūkst. eurų, šiemet – 42 tūkst. eurų. Taip pat didėja ir informacijos skelbimui visuomenės informavimo priemonėse skiriamos išlaidos – nuo 34,4 tūkst. iki 50 tūkst. eurų. 12 tūkst. numatyta Kretingalės seniūnijos lengvojo automobilio įsigijimui.

Užkliuvo didesnės lėšos viešinimui

Tarybos posėdyje opozicijos atstovai išsakė savo nepasitenkinimą kai kuriais Strateginiame veiklos plane numatytais sprendimais.

„Pusantro karto padidinome viešinimo paslaugas. Kam tos paslaugos, ar prieš rinkimus norime pasireklamuoti?“, – klausė Liberalų sąjūdžio atstovas Nerijus Galvanauskas.

Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas bandė aiškinti, kad sutartys su žiniasklaidos atstovais buvo pasirašytos pernai, jų trukmė – trys metai, tačiau lėšų pakaktų tik pusmečiui: „Lėšos numatomos, kai tvirtinamas biudžetas.“

„Laikmetis toks, kad neaišku kaip viešinti: per spaudą, per feisbuką, patiems stiprinti skyrių, laukiu pasiūlymų. <...> Siūlėme Reglamento komisijai, kad gal nespausdinti visų darbotvarkių, bet jie atsakė, kad jas dar būtina papildyti“, – aiškino S. Karbauskas.

Tarybos nariai Aivaras Vasylius, Vaclovas Macijauskas sakė, kad išlaidos viešinimui sumažėtų, jeigu laikraščiuose nebūtų spausdinamos didžiulės valdžios atstovų nuotraukos, taip pat siūlė atsisakyti popierinio metraščio leidybos. Administracijos vadovas nurodė, kad šiemet metraštis greičiausiai leidžiamas nebus.

Raimondui Simonavičiui parūpo, ar yra kokios nors sąsajos tarp metraščio leidėjų ir naujai Gargžduose įkurtos internetinės svetainės, V. Macijauskas teiravosi, ar Direktoriaus darbo laikas praleidžiamas komentuojant feisbuke taip pat įtrauktas į viešinimo išlaidas.

„Nelabai skaičiuoju darbo laiko. Tai viena iš priemonių šiuo laiku reikalinga, ten gyvenimas verda, domėtis privalu, girdėti, ką žmonės kalba, turime“, – į klausimus atsakinėjo S. Karbauskas.

Kontrolės komiteto pirmininkas Algirdas Liaudanskis siūlė sudaryti darbo grupę, kuri parengtų tvarkos aprašą, kaip turi būti informuojama socialiniuose tinkluose: „Kol tvarkos nebus, bus įvairių improvizacijų, ypač prieš rinkimus.“

2018 m. biudžetas ir 2018–2020 m. Strateginis veiklos planas buvo patvirtintas neeiliniame Tarybos posėdyje. A. Rimkuvienės nuotr.

Pasigedo našumo, piktino eiliniai pakeitimai

N. Galvanauskas posėdyje apgailestavo, kad Gargždų kultūros centro modernizacija greičiausiai taip ir liks neįgyvendinta, šiemet numatyti pinigai tik techninio projekto parengimui, o kitąmet planuojamos lėšos ir vėl gali likti tik eiliniu pažadu.

„Didesnės biudžeto pajamos leidžia nuveikti daugiau darbų. Šis biudžetas lengviau tvirtinasi, nes 4 mln. plius, bet subalansuoti nepavyko. Turime priemonių, kurias atstatysime“, – sakė politikas.

Jis pažėrė priekaištų ir dėl esą per mažai našumui didinti skirtų priemonių. Vienintelė, pasak jo, tokia buvo mokyklų sargų etatų atsisakymas, įrengiant kameras: „Savivaldybė – pats didžiausias darbdavys rajone, samdantis žmones už minimalų atlygį, 30 proc. tokį gauna, našumui nenumatėme – technikos pirkimui, taupymui ir atlyginimų kėlimui. Vienintelė priemonė našumui, kurios irgi negalime pagrįsti, – 245 tūkst. eurų krautuvui, bet nežinome kiek valandų dirbs, ką šienaus.“

Tarybos narys Aivaras Vasylius įžvelgė gerų dalykų, pavyzdžiui, kad nebereikės skirti lėšų kino teatro „Minija“ išlaikymui. Tačiau politikas pasisakė prieš parengtus projektus: „Skiriame subsidijas „Klaipėdos rajono energijai“, lėšos numatytos krepšinio aikštelės statyboms prie V. Gaigalaičio globos namų... Nesuprantu tokių sprendimų.“

„Šiemet, kaip niekada, biudžeto sandara buvo svarstoma dviejuose komitetų posėdžiuose iš eilės, taip pat strateginiame, darbo grupėse. Atėjus į Tarybos posėdį, kaip visada, mes gauname lapą su papildomais perkilnojimais. Nesuprantu, kodėl rinkomės tiek?“, – eilinį kartą daromais paskutinės minutės pakeitimais piktinosi Tarybos narė Audronė Balnionienė.

S. Karbauskas informavo, kad biudžetas visuomenės svarstymui buvo pateiktas iki vasario 6 d., todėl negalima užkirsti kelio paskutinių prašymų įtraukimui.