Klaipėdos rajono politikai vėl lipa ant to paties grėblio ir siekdami pakeisti rajono pavadinimą į Gargždų nori supriešinti dviejų etnografinių regionų Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos gyventojus. Tačiau, kai kurie rajono gyventojai kur kas kategoriškesni, jie tvirtina, kad tai tėra valdančiųjų noras bet kokia kaina išsaugoti savo kėdes ir darbo vietas.

Siūlo pradėti diskusiją

Vasario 22 d. vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas nupūtė dulkes nuo dviejų dešimtmečių senumo idėjos ir paskelbė informaciją, kad pribrendo būtinybė keisti rajono pavadinimą.

„Savivaldybės tarybą yra pasiekusios žinios apie tai, kad Klaipėdos miesto politikai daro žygius dėl priemiestinių Klaipėdos rajono gyvenviečių galimo prijungimo prie Klaipėdos miesto savivaldybės. Šiuo laišku noriu pradėti diskusiją Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje dėl rajono Savivaldybės pavadinimo keitimo. Ši idėja nėra nauja. Mano turimomis žiniomis, Savivaldybės tarybos nariai, priklausantys įvairioms politinėms partijoms, palankiai žiūri į Savivaldybės pavadinimo keitimą“, – tarybos posėdyje kalbėjo V. Dačkauskas.

Jis taip pat siūlė paskaityti ir jo interviu, kuris paskelbtas rajono savivaldybės interneto svetainėje, kurioje meras pučia pavojaus trimitu: „Vyriausybė planuoja ateityje naikinti žiedines savivaldybes bei žodį „rajonas“ savivaldybių pavadinimuose, kuris, mokslininkų manymu, yra sovietinis palikimas. Nubraukus žodį „rajonas“ lieka Klaipėda, tačiau mes – ne uostamiestis, mūsų rajono centras – Gargždai. Tuo mes skiriamės nuo kitų žiedinių savivaldybių, kurių centrai yra didžiuosiuose miestuose. Daugelį metų ieškome savo identiteto, kurį galėtume plėtoti pakeitę pavadinimą. Taip nustotume būti tapatinami su Klaipėdos miesto savivaldybe.“

Tegu pagerina susisiekimą

Dalis rajono gyventojų, ypač priklausančių istoriniam Mažosios Lietuvos regionui, kategoriškai nepritaria tokiai iniciatyvai.

Priekulės gyventojas Vidmantas Matutis nepritariančius net ragina pasirašyti po peticija. Kovo 5 d. peticiją buvo pasirašę per 200 gyventojų.

Pasak V. Matučio, pavadinimas turėtų likti toks, koks jis yra: „Gargždų rajono pavadinimas maždaug pusei rajono būtų svetimas, nes tai yra Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto dalis su besiskiriančia istorija ir kultūra. Tai būtų neteisybė, jei seną istoriją turintis regionas, šimtus metų tapatintas su Klaipėdos kraštu, būtų prijungtas prie Gargždų. Kita vertus, naujasis pavadinimas turėtų kur kas menkesnę vertę ir stotų į tą pačią gretą su Pagėgiais, Rietavu – tomis naujai sukurtomis savivaldybėmis.“

Be to, V. Matutis pridūrė, kad „Klaipėdos pavadinimas yra susietas su uostu, ir yra geresnis reklaminis ženklas pritraukiant investicijas, nei Gargždai. Maždaug pusei rajono geresnis susisiekimas yra su Klaipėdos miestu nei Gargždais, todėl būtų tikslinga Klaipėdos rajono centrą iš Gargždų perkelti į Klaipėdą“.

Tačiau, priekuliškio manymu, svarbiausia priežastis kur kas buitiškesnė. „Kai tik Vilniuje ėmė svarstyti projektus naikinti žiedines savivaldybes, Klaipėdos rajone suskumbama daryti kažkokius žingsnius. Tai atrodo nelabai gražiai, nes panašu ne į rūpinimąsi rajono gyventojais, ne, kad jiems būtų geriau, o tik siekiama išsaugoti savo kėdes. Juk panaikinus rajono administravimą iš Gargždų ir perkėlus jį į Klaipėdą, neliks grupei asmenų, kuri sėdi jau ne vieną dešimtmetį tuose pačiuose savivaldybės rūmuose, darbo“, – tiesiai šviesiai rėžia V. Matutis.

Taip pat jis akcentavo ir susisiekimo problemas su Gargždais: „Dabar beveik pusei rajono gyventojų susisiekimas su Gargždais yra labai blogas. Priekulės, Agluonėnų, Sendvario seniūnijos, Kretingalės gyventojams reikalų tvarkyti patogiau važiuoti į Klaipėdą. Ypač žiemą. Iš Priekulės nuvažiuoti į Gargždus yra vienas vargas, nes keliai nenuvalyti. Vis tiek reikia važiuoti iki Klaipėdos, iki Jakų žiedo.“

Gyventojams pavadinimas nėra reikalingas

Žemaičių partijos atstovą Vaclovą Macijauską pavadinimo keitimo iniciatyva taip pat nustebino. Politikas teigė, kad pavadinimo keitimą dažniausiai inicijuodavo opozicinių partijų atstovai, tikėdamiesi dėmesio ir rinkėjų palankumo.

„Juos buvo galima suprasti, nes valdančioji dauguma yra uzurpavusi visus gerus darbus Savivaldybėje, o čia – vis naujiena, vis iniciatyva. Tačiau šiandien, kai administracijos direktorius paskelbė karą merui, kai meras išėjo iš savo partijos, kai kilusi sumaištis ir valdantieji neberanda gerų darbų arsenalo rinkimams, tokios iniciatyvos nusprendė imtis valdančioji dauguma.

Noriu pakartoti tai, ką sakiau Tarybos posėdyje. Visų pirma, Savivaldybės pavadinimo keitimas turi kelias blogas tendencijas – blogai, kad tai vyksta rinkimų išvakarėse, nukreipiamas dėmesys nuo pagrindinių rajono problemų. Taip pat blogai, kad politikai nesupranta gilesnių etninių rajono šaknų. Rajonas susideda iš dviejų etninių grupių – Mažosios Lietuvos ir žemaičių. Bet koks šių santykių perkonstravimas gali baigtis rajono padalinimu ir silpninimu. Iki šiol takoskyros nebuvo – Mažosios Lietuvos gyventojai buvo patenkinti Klaipėdos rajono pavadinimu, nes tai – jų dalis. Kita – žemaitiškoji rajono dalis – irgi didžiavosi, kad Klaipėdos rajono centras yra Gargždai.

2002 metais, ir pats buvau siūlęs tokią idėją. Tačiau savo komandos jėgomis pravedę apklausą supratome, kad toks keitimas nėra reikalingas. Galima apie tai diskutuoti, tačiau ne šiandien ir ne prieš rinkimus, antrosios blogybės akivaizdoje, neturėdami etninio klausimo sprendimo“, – tvirtino V. Macijauskas.

Niekas nepasikeis

Sendvario seniūnijos gyventojas Valdas Žalpys, kelerius metus dirbęs seniūnaičiu, sakė, kad pavadinimo kaitimas yra pinigų išmetimas į balą.

„Niekas nepasikeis. Paprastiems gyventojams tikrai geriau nebus. Kol buvau seniūnaičiu į posėdžius važinėdavau 20 km į Gargždus. Į Klaipėdą arčiau važinėti. O ar kas nors į mus kreipia dėmesį? Gyvenamąją vietą Sendvario seniūnijoje yra deklaravę 8 tūkst. žmonių. Realiai gyvena – 16 tūkst. Daugiau nei pačiuose Gargžduose. Tačiau mūsų sumokami mokesčiai keliauja į Gargždus, o kokia mums nauda? Jokios“, – konstatavo V. Žalpys.