1 073 objektai 167 šalyse. Tiek užsibrėžę aplankyti UNESCO pasaulio paveldo vertybių lankytojai entuziastai, savo kelionių įspūdžiais besidalinantys specialioje svetainėje. Jų taikiklyje – ir keturios Lietuvos kultūros paveldo vertybės, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ar pakankamai gerai patys jas žinome ir išnaudojame, stiprindami šalies turizmo konkurencingumą pasaulyje?

Išleido specialų leidinį

Kultūros ir gamtos paveldas gali būti įdomus ne tik užsieniečiams: vietiniai turistai galbūt atmintinai žino, kad UNESCO pripažinimo sulaukė Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė ar Kuršių nerija, tačiau jiems atradimu gali tapti Vilniaus ir Rokiškio rajonuose jų dėmesio laukiantys Struvės geodezinio lanko punktai, padėję išmatuoti Žemės dydį.

„UNESCO paveldas yra kultūrinio turizmo kokybės ženklas, kuris gali ir turi būti tikslingai išnaudojamas turistų pritraukimui bei šalies įvaizdžio gerinimui. Pagal atliktus tyrimus, pasaulio paveldo vertybių kuriama pridėtinė vertė gali sugeneruoti iki 10 proc. daugiau turistų. Šiandieną Lietuvoje turime net 11 į UNESCO tarptautinius sąrašus įrašytų vertybių, Estijoje ir Latvijoje – po 7 (pastaba: Estijoje: 2 materialaus paveldo, 4 nematerialaus paveldo, 1 dokumentinio paveldo. Latvijoje: 2 materialaus paveldo, 2 nematerialaus paveldo ir 3 dokumentinio paveldo), tad UNESCO pripažintas ir tinkamai saugomas tarptautinės svarbos paveldas gali padėti mūsų šaliai tapti regiono lydere kultūrinio turizmo srityje. Dėl šių priežasčių išleidome specialų leidinį dešimčia kalbų „Lietuva. UNESCO pasaulio paveldas“ ir organizuojame pažintinį turą Lietuvos kelionių organizatoriams „UNESCO pasaulio paveldas Lietuvoje“. Tikimės, po turo Lietuvos vertybių, turinčių tarptautinį UNESCO pripažinimą, lankymas bus įtrauktas tiek į vietinių, tiek į užsienio turistų keliones po Lietuvą“, – tvirtina laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Leidinys – patrauklus turistams

Šiuo metu vykstančio pažintinio turo, kuriame dalyvauja daugiau nei dvi dešimtys kelionių operatorių, programa apima ekskursiją po modernizmo architektūra alsuojantį Kauną, Žuvinto biosferos rezervatą, ekskursiją „Už pilių gynybinės sienos“ Vilniaus istoriniame centre. Atsižvelgiant į gana ribotas galimybes pažinti nematerialųjį kultūros paveldą Lietuvoje, į programą buvo įtrauktos daugiabalsės lietuvių liaudies polifoninės dainos, kurias Liaudies instrumentų muziejuje Kaune giedos ir edukacinę programą pristatys folkloro ansamblis „Kadujo“. O su kryždirbystė ir jos simbolika supažindins dzūkai, kur kryždirbystės amatą etnografiniame Zervynų kaime savo dirbtuvėse pristatys meistras Algirdas Svirnelis.

UNESCO Pasaulio paveldo sąraše yra įrašytas Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas, UNESCO reprezentatyvaus nematerialaus kultūros paveldo sąraše - kryždirbystė ir kryžių simbolika, Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse bei sutartinės. Kaunas 2015 m. papildė UNESCO kūrybinių miestų tinklą, o jo (ne)atrasta modernizmo architektūra 2017 m. įrašyta į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos šalių Preliminarųjį sąrašą. UNESCO tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“ yra įrašyti Nesvyžiaus Radvilų archyvai, akcijos „Baltijos kelias“ dokumentai bei, kartu su Lenkija, Liublino unija. Žuvinto biosferos rezervatas yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvos vietovė pasauliniame UNESCO Biosferos rezervatų tinkle.

Turizmo departamento išleistame leidinyje „Lietuva. UNESCO pasaulio paveldas“ ne tik patraukliai turistams aprašytos šios vietos, objektai, bet ir pateikti maršrutai su žemėlapiais, muziejais, vykstantys tradiciniai renginiai, nuorodos, nuotraukos. Leidinį parsisiųsti galima ČIA (spausti norimos kalbos ikoną).