Gegužės 20 d. Klaipėdos koncertų salėje – reto grožio istorija, nepaliksianti abejingų ne tik tarp komedijos žanro gerbėjų, bet ir tarp pačių tikriausių snobų.

Britų autorės Pem Valentain (Pam Valentine) teatro pjesė, pirmą kartą parodyta Kanadoje 2010 m., pasakoja jausmingą istoriją apie dvi šeimas, kurių likimai ne tik persipina, bet ir priklauso viena nuo kitos sprendimų. Taikliu humoru, ironiškomis ir dviprasmiškomis situacijomis ši pjesė atskleidžia vertingiausias gyvenimo pamokas, kurias išmoksta dvi šio pasakojimo šeimos – kad meilė niekada nemiršta ir nesibaigia, kad į meilę atsakyti įmanoma tik meile, kad tikros ar netikros meilės nebūna.

Džekas Kameronas – vienas garsiausių rašytojų pasaulyje. Jis ne tik labai talentingas, bet, kaip kartais pasitaiko, yra gan pasipūtusi, pašaipi ir kandų humorą mėgstanti asmenybė. Žodžiu, viename kambaryje su juo ištvertų tikrai ne kiekvienas. Visgi, jo niekada nepalieka išmintinga ir kilni žmona Siuzė – nei gyvenime, nei po mirties, kai už Džeko įžūlumą jų abiejų šventasis Petras neįleidžia pro dangaus vartus.

Rašytojo ir jo žmonos dvasios, besiblaškydamos tarp šio ir anapusinio pasaulio, gerokai nuobodžiauja: vienintelė jų pramoga – vaidentis, šaipytis ir gąsdinti gyvuosius, išdrįstančius išsinuomoti ir apsigyventi jų buvusiame vasarnamyje.

Galiausiai į vasarnamį atsikelia jauna, ką tik susituokusi pora – Saimonas ir Merė, visiškai sujaukusi tiek dangaus, tiek žemės gyventojų įsitikinimus, principus ir nuostatas. Ieškodami kelio į šeimyninę santarvę, tarpusavio supratimą ir meilę, Saimonas ir Merė išgyvena virtinę komiškų, o taip pat ir labai skaudžių akimirkų. Jaunoji šeima, pati atsidūrusi akistatoje su mirtimi, visgi išlaiko jiems siųstą išbandymą.

Ar prie to galėjo prisidėti užkietėjusio snobo Džeko dvasia? Ar už parodytą pasiaukojimą šventasis Petras pagaliau atvers jam dangaus vartus? Ir kažin, ar angelas sargas, visai nusiplūkęs per šią istoriją, gaus bent vieną laisvadienį?