Klaipėdos rajone veikia daugiau kaip 60 įvairių sporto organizacijų, tačiau iki šiol pinigai iš Savivaldybės biudžeto pastarosioms buvo skiriami principu „tam davė, o tam – nebeliko“. Vakar prie bendro stalo susėdę valdžios atstovai bei sporto klubų, komandų vadovai neeiliniame Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje pripažino, kad ilgus metus finansavimo sistemoje tvyrojusiam chaosui turi ateiti galas.

Trūksta bendradarbiavimo

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė pristatė pranešimą, kuriame apžvelgė rajono kūno kultūros, sporto ir gyventojų fizinio aktyvumo plėtros strategijas ir įgyvendinimą, tą numatančius teisės aktus.

Anot L. Kaveckienės, Savivaldybėje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta apie 320 gyventojų, t.y. 57 proc. visų mirusiųjų. Nepaisant to, tiek šalyje, tiek ir rajone daugiausia dėmesio yra skiriama profesionaliam sportui ir labai mažai laisvalaikiu sportuojantiems gyventojams bei sveikatos rodiklių gerinimui.

„Mūsų pagrindinė užduotis – skirti daugiau dėmesio visų amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių sportuojančių žmonių poreikiams. Galime galvoti apie tai užtikrinsiančių sporto klubų, organizacijų, ugdančių talentingus jaunus sportininkus, rėmimą. Žinoma, dalis turi atitekti ir profesionaliam sportui, tačiau mūsų Savivaldybėje jo yra gana nedaug“, – teigė L. Kaveckienė.

Pasak specialistės, realizuojant Savivaldybės sporto strategiją, geriausiai įgyvendinta infrastruktūros plėtra (lauko sporto aikštelių įrengimas, salių rekonstrukcijų darbai), tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti dviračių takų vystymui.

L. Kaveckienė pabrėžė, jog šiuo metu rajone nėra bendradarbiavimo tarp Savivaldybės ir sporto klubų. Be to, neturima tikslios informacijos apie sporto klubų skaičių, jų veiklą, finansus. Savo ruožtu, sporto organizacijos Savivaldybei ir Registrų centrui neteikia jokių ataskaitų. Dauguma sporto klubų neturi savo internetinės svetainės, o esančiose trūksta informacijos. Savivaldybėje neegzistuoja aiškūs sporto klubų rėmimo principai, nėra konkrečių kriterijų, kokiais būdais finansavimas turėtų būti vykdomas (pačių sporto klubų ar gyventojų rėmimas). Šiuo metu daugiausia finansuojama klubų veikla. Kitos organizacijos pinigų gaudavo per biudžetines įstaigas, sporto programas.

Pagrindinė užduotis – skirti daugiau dėmesio visų amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių sportuojančių žmonių poreikiams. K. Abromavičiūtės nuotr.

Situacija – liūdna

Dabar svarstoma apie programinį finansavimo modelį. Anot L. Kaveckienės, rėmimą gauti norintys sporto klubai turėtų Savivaldybei pateikti tam tikro laikotarpio programas su aiškiai nustatytais tikslais bei priemonėmis.

„Turi būti aiškiai nurodoma, kam bus naudojami skiriami pinigai, ar tai bus transporto išlaidos, startiniai varžybų mokesčiai ar maitinimas. Visa tai taptų atskaitos tašku, kuo remiantis galėtume visiems vienodai skirti lėšas. O jei sporto klubas neturi aukštų pasiekimų, nedalyvauja varžybose, tuomet ir rėmimo tokia organizacija negaus“, – vieną iš finansavimo modelių paaiškino L. Kaveckienė.

Prieš kelis metus Gargžduose motokroso klubą įkūręs Darius Šakurskis pripažino, kad situacija – liūdna.

„Viską darome už savo lėšas, už jas organizavome ir pirmąsias motokroso varžybas. Šiais metais mums finansiškai gerokai pagelbėjo Sporto centras. Visgi apie 80 procentų viską darome iš savo pinigų: lyginame trasą, geriname sportinės bazės būklę. Ir mes net negalime kalbėti apie sportininkų paruošimą aukštesnio lygio varžyboms ar vaikų, jaunimo ugdymą. Tam – nėra sąlygų. Vaikams būtini motociklai, juk nesodinsiu ant savo, skirto suaugusiajam“, – situaciją nupasakojo D. Šakurskis.

Jog padėtis sunki pritarė ir Endriejavo sportinio-techninio klubo „Stumbras“ vadovas Petras Puidokas. Anot jo, sporto klube dirba treneriai, kurie jokio atlygio negauna jau 30 metų.

„Gabūs sportininkai išvyksta. Kadaise mūsų klubas vienijo apie 70 sportininkų, dabar treniruojasi apie 20–30. Žinoma, žmones kol kas surenkame, dalyvaujame įvairiose sporto šakose, o kaip bus toliai – nežinau“, – kalbėjo sporto klubo vadovas.

Svarbiausia – entuziazmas

Dviem Gargždų kultūrizmo ir fitneso klubams vadovaujantis Viktoras Kura pažymėjo, kad fitnesą, kultūrizmą, rankų lenkimo ir trikovės sportą kultivuoja daugiau kaip 200 žmonių, tarp jų apie 60–80 vaikų.

„Kultūrizmas ir fitnesas Lietuvoje yra vienintelės sporto šakos, kurios išsilaiko savaime, jos nėra finansuojamos. Mes turime savo bazę Gargžduose, ją išlaikome praktiškai savomis lėšomis. Savivaldybė turėtų atkreipti daugiau dėmesio į ne olimpines sporto šakas“, – teigė V. Kura.

VšĮ Baidarių sporto klubo „Angelai“ steigėjas ir vadovas Sigitas Bulovas sakė, jog klubas vienija apie 30 įvairaus amžiaus vandens sporto mėgėjų. Jauniausiam atstovui 25-eri, vyriausiam – 66.

„Visa veikla vykdoma visuomeniniais pagrindais, jokių darbuotojų neturime. Nuo 2012 metų esame Lietuvos sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ nariai. Mūsų tikslas – FINA pasaulio meistrų čempionatai. 2012 metais dalyvavome čempionate, vykusiame Italijos Turino mieste, iš kur parsivežėme 3 aukso bei 2 sidabro medalius, o pernai iš Naujosios Zelandijos – 6 aukso ir 2 bronzos. Kitos Pasaulio meistrų žaidynės, į kurias ketiname siųsti savo sportininkus, įvyks 2021 metais Japonijoje. Taip pat dalyvaujame ir daugelyje kitų čempionatų, – aukštus pasiekimus vardijo S. Bulovas. – Mus finansuoja viena kita organizacija, gyventojai, skirdami 2 proc. pajamų mokesčio, dėkingi esame Sporto centrui bei Savivaldybei. Galima organizacijai skirti nors ir milijoną eurų, tačiau jei nebus motyvacijos, noro, entuziazmo – nieko nebus. Nors mūsų finansavimas yra labai kuklus, palyginus su kitomis sporto šakomis, tačiau atotrūkis sporto meistriškume – didelis.“

Posėdyje sporto klubų atstovai išsakė savo lūkesčius ir pasiūlymus. K. Abromavičiūtės nuotr.

Siūlė remti sportininkus

Stepono Dariaus vaikų skraidymo mokyklos vadovas Mėčislovas Raštikis pažymėjo, jog aviacinis sportas, kaip ir kitos techninės sporto šakos, reikalauja daug lėšų. Anot jo, finansavimas turėtų būti vykdomas pagal programinį modelį. Iki šiol mokykla Savivaldybės paramą skirdavo nuvykimui į varžybas.

Tačiau Gargždų sunkiosios atletikos klubo „Samsonas“ vadovas Edvardas Šauklys siūlė remti sportininkus bei jų trenerius: „Mano nuomone, klubus turi finansuoti rėmėjai, kaip ir daugelyje užsienio valstybėse. Būkime teisingi – rajono valdžia neturės tiek pinigų, kad pajėgtų finansuoti visus klubus. O Savivaldybė visgi turėtų skirti pinigų sportininkams, už jų aukštus pasiekimus bei treneriams.“

Automobilių sporto klubas „Žaibas“ vadovas Leonidas Ivanovas atkreipė dėmesį, jog valdžia turėtų labiau atsižvelgti į sporto bazes, plėtoti infrastruktūrą.

Posėdžio metu siūlyta remti ne tik profesionalius sportininkus, bet ir masinius sporto renginius, kurie taptų stimulu ir patiems sportininkams bei pritrauktų gyventojus.

Sporto centro direktorius Vaidas Liutikas atkreipė dėmesį, kad padėtis nėra jau tokia prasta. Sutinkama, kad vienoms sporto šakoms skiriama daugiau lėšų, kitoms – mažiau, tačiau rajone stengiamasi palaikyti įvairų sportą, įvyksta nemažai masinių renginių.

„Sporto centro bendradarbiavimas su remiamais klubais paremtas abipuse kontrole. Norite tikėkite, norite – ne, tačiau aiškiai nusimatome, kiek ir kokiam klubui skirsime bei kas už tas lėšas bus padaryta. Kalbant apie finansavimą, manau, kad rėmimo dydis turėtų priklausyti nuo to, kokioje lygoje bei kur dalyvauja klubo sportininkai. Savivaldybei jau esu pateikęs Sporto centro viziją, raštą, kuriame nurodėme, kaip turi būti finansuojamas sportas, tiesa, dar jame būtina padaryti nemažai pataisymų“, – sakė V. Liutikas.

Būtina išgryninti kriterijus

Komiteto posėdyje pasisakiusi vicemerė Violeta Riaukienė teigė, jog kiekvienam klubui ketinama pateikti anketą, kurioje bus galima dar kartą išdėstyti savo pageidavimus.

„Mano nuomone, turėtų būti programinis finansavimas su aiškiais kriterijais. Visas finansavimo krepšelis galėtų būti sudarytas iš trijų dalių. Viena finansavimo dalis priklausytų nuo narių skaičiaus, antroji – nuo dalyvavimo aukščiausio lygio varžybose, trečioji būtų skirta remti sportininkus, pasiekusius aukščiausius rezultatus. Kokias konkrečias sumas galėtume skirti, dar turime svarstyti“, – aiškino V. Riaukienė.

Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Dainius Šatkus taip pat pasigedo aiškių kriterijų, kuriais remiamasi finansuojami sporto klubai. Anot jo, turi būti atsižvelgiama į skirtingų sporto šakų veiklas, jų specifiką: „Tik gerosios ir blogosios praktikos pavyzdžiais galime išgryninti šiuos dalykus ir priimti sprendimus. Dar turėtume šiuo klausimu dirbti su specialistais ir pasitvirtinę kriterijus, juos pristatyti.“

Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pažymėjo, jog Savivaldybės vienas iš pagrindinių tikslų – kreipti dėmesį į visuomenės sveikatinimą, organizuoti aktyvų gyventojų laisvalaikį. Jis tai pat pasidžiaugė, jog panaikinta iki šiol veikusi neaiški sporto finansavimui skirta programa, kuri numatė bendrą lėšų skyrimą tiek sporto klubams, tiek ir bendruomenėms.