Klaipėdos rajono policijos komisariatas informuoja, kad pradėjo plisti melagingi laiškai, pasirašyti Šiaulių banko vardu (siuntėjai ; ir kt.).

Juose pranešama apie neva neteisingus bandymus prisijungti prie interneto banko ir užblokuotą paskyrą. Laiškuose kviečiama paspausti nuorodą ir taip apsaugoti savo interneto banko paskyrą. Atkreipiame dėmesį, kad Šiaulių bankas tokių laiškų nesiunčia. Prašome jokiu būdu nespausti laiškuose pateiktos nuorodos.

Šiaulių bankas informuoja, kad pastarosiomis dienomis masiškai pradėjo plisti melagingi laiškai, kuriuose pranešama apie tariamai neteisingus bandymus prisijungti prie interneto banko ir užblokuotą paskyrą. Melaginguose laiškuose gyventojai raginami nedelsiant prisijungti prie savo el. bankininkystės paskyros ir pateikti savo mokėjimo kortelių duomenis. Pateikiama prisijungimo nuoroda į banko veiklą imituojančią svetainę.

Be to, gyventojai sulaukia skambučių iš asmenų, kurie apsimeta FNTT atstovais ir praneša apie neva užblokuotas banko sąskaitas.

Neaiškiems asmenims atskleisdami asmeninę informaciją ir prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis, gyventojai rizikuoja prarasti lėšas.

Jei įtariate, kad sukčiams banko veiklą imituojančioje svetainėje atskleidėte savo duomenis, nedelsiant kreipkitės į Šiaulių banką. Taip pat praneškite banko ir policijos atstovams apie bandymus išgauti banko prisijungimo duomenis.

Šiaulių bankas apie incidentą pranešė ir bendradarbiauja su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos.

Raginame klientus nepasitikėti įtartinais el. laiškais ir skambučiais bei susipažinti su patarimais, kaip nepakliūti į sukčių pinkles.

Rekomendacijos el. bankininkystės naudotojams dėl melagingų banko veiklą imituojančių laiškų:

Atkreipkite dėmesį, kad bankas nesiunčia klientams laiškų apie neteisingus bandymus prisijungti prie interneto banko, paskyros ar sąskaitų blokavimą.

Banko darbuotojai niekada neskambina klientams telefonu, siekdami sužinoti asmeninę ar prisijungimo prie interneto banko informaciją.

Atidžiai patikrinkite siuntėjo el. pašto adresą. Sukčiai imituodami siuntėją susikuria panašias į banko el. pašto dėžutes, pavyzdžiui, šiuo atveju: ; .

Dažnai sukčius išduoda laiškai, kuriuose yra gramatinių ar stiliaus klaidų.

Prie interneto banko visada junkitės per banko svetainę. Jokiu būdu nespauskite ant laiškuose pateiktų nuorodų, kurios gali nukreipti į apgaulingą svetainę ar užkrėsti jūsų kompiuterį virusine programa.

Siekdami išgauti prisijungimo duomenis ar išvilioti pinigus, dažnai sukčiai apsimeta valstybės institucijų atstovais ar teisėsaugos pareigūnais. Atkreipiame dėmesį, kad jokių institucijų atstovai neturi teisės gauti banko duomenų el. paštu ar telefonu.

Nepasitikėkite įtarimą keliančiomis trumposiomis žinutėmis (SMS), nespauskite žinutėse esančių nuorodų.

Apie gaunamus įtartinus el. laiškus ar kitus kibernetinius incidentus visuomet galite pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC): https://www.nksc.lt/pranesti.html

Laiško pavyzdys: