Artėjant savivaldybių tarybų ir Respublikos Prezidento rinkimams, Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sulaukia nemažai klausimų, ar valstybės tarnautojams, norintiems dirbti rinkimų komisijose, reikalingas į pareigas priimančio asmens leidimas.

Valstybės tarnybos įstatymas leidžia valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą. Norėdamas dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, tarnautojas turi pateikti prašymą į pareigas priimančiam asmeniui ir gauti jo leidimą.

Todėl valstybės tarnautojams, kurie ketina dirbti rinkimų komisijos nariais, nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą, nes, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, rinkimų komisijos nariai yra skiriami šių įstatymų nustatyta tvarka ir su jais darbo sutartys nesudaromos.

Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad valstybės tarnautojai turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose).

Taip pat primename, kad tarnautojui pradėjus eiti rinkimų komisijos nario pareigas būtina papildyti privačių interesų deklaraciją, kurios yra pildomos ir teikiamos per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemą. Jeigu pasikeitė deklaracijoje nurodyti duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio privačius interesus, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos. Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo.​