Perspėjimas. Šis tekstas yra apie Klaipėdos rajono savivaldybės situaciją, tad nebūtinai čia surašyti faktai turi savo atitikmenis kitose savivaldybėse. Visgi, žinant klasikinį posakį „trys lietuviai – penkios partijos“, yra tikimybė, kad ir kitose savivaldybėse galime aptikti panašių dalykų.

Šiame tekste pateikiami tik faktai, be vertinimo, kas yra gerai, o kas – blogai. Taip pat ir be rekomendacijų, ką rinktis, o ko – ne. Tai – kiekvieno piliečio asmeninis sprendimas.

Kadaise „Foje“ dainavo, kad „judam aukštyn žemyn – tai amžinas judesys“, tačiau pažiūrėjus į savivaldybių tarybų rinkimų sąrašus atrodo, kad tas amžinas judesys – tai judėjimas iš sąrašo į sąrašą.

Tikriausiai retas Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) gyventojas pamena, kaip klostėsi kai kurių dabartinių pretendentų į merus karjeros. Pavyzdžiui, šiemet su visuomeniniu rinkimų komitetu kandidatuojantis Vaclovas Macijauskas 2015 metais mero posto siekė su Žemaičių partija, o 2000 ir 2002 metais į Tarybos nario vietą pretendavo Naujosios sąjungos pirmosiose pozicijose; socialdemokratų kandidatė Ligita Liutikienė 2007 metų rinkimuose buvo įrašyta Liberalų ir centro sąjungos sąraše; kito rinkimų komiteto lyderis – Sigitas Karbauskas – 2015 metais buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše, 2007 metais – Lietuvos centro partijos, o 1995 metais – Lietuvos demokratinės darbo partijos gretose.

2019 metais, lyginant su 2015 metų rinkimais, Savivaldybėje įvyko didžiuliai pokyčiai rinkiminiame lauke. Jei 2015 metais kandidatų sąrašus kėlė tik 7 partijos, tai šiemet dalyvių skaičius išaugo iki 10, o greta partijų susiformavo ir trys visuomeniniai komitetai. Beje, ir pačių partijų sąrašas pasikeitė. Šiemet rinkimuose nebematome Darbo ir Žemaičių partijų, tačiau po ilgesnės pertraukos sugrįžta Lietuvos centro partija ir debiutuoja neseniai sukurta Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Iš 284 praėjusių rinkimų kandidatų 2019 metais sąrašuose neberasime 152 pavardžių. T. y., 53,5 procentai tų, kurie 2015 metais norėjo patekti į Savivaldybės tarybą, šiemet tokių ambicijų neturi. Be abejo, dalis nedalyvauja ne dėl ambicijų stokos, o dėl kitų priežasčių (mirtis, persikėlimas į kitą savivaldybę ar šalį ir pan.). Juos pakeitė 251 „naujas“ kandidatas (žodis „naujas” neatsitiktinai kabutėse – dalis sugrįžta į rinkimus po trumpesnės ar ilgesnės pertraukos). Tad šiemet į 27 vietas pretenduoja 383 kandidatai (vienas iš jų pretenduoja tik į mero poziciją).

Minėti pokyčiai rinkiminiame lauke nulėmė ir nemenką kandidatų migraciją. Vienokį ar kitokį judesį padarė 61 kandidatas, buvęs ir 2015 metų partijų sąrašuose. Lentelėje Nr. 1 galite pamatyti kaip suformuoti 2019 metais rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų sąrašai.

Daugiausiai kandidatų iš ankstesnių rinkimų išsaugojo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija. Didžiausius pokyčius iš dalyvavusių 2015 metais ir dalyvaujančių 2019 metais patyrė partija „Tvarka ir teisingumas“ ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Tiesa, pokyčių pobūdis skirtingas – jei didelė dalis 2015 metais buvusių „Tvarkos ir teisingumo“ sąraše dalyvauja kitame rinkiminiame darinyje, tai 39 kandidatų, buvusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše, šiemet rinkimuose nebematome.

Įdomūs judesiai vyko ir toje kandidatų dalyje, kuriuos galėtume įvardyti Savivaldybės politiniu elitu – t. y., 2015–2019 metų Tarybos narius ir politinio-asmeninio pasitikėjimo administracijos vadovus. Iš 30 politikų (27 Tarybos nariai ir 3 administracijos vadovai) vienas nusprendė nebedalyvauti rinkimuose, o iš likusių net 14 į Tarybą pretenduoja su kitu sąrašu nei tai darė 2015 metais (žr. schemą Nr.1).

Galima sakyti, kad rimtesnių sukrėtimų nepatyrė tik dvi politinės jėgos. Visi šeši Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovai dabartinėje taryboje ir vėl kandidatuoja su ta pačia politine partija. Tą patį daro ir vienintelis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas taryboje.

Tuo tarpu 2019 metų partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše nėra nei vieno Tarybos ir Administracijos nario, nors nuo 2015 metų valdančiojoje koalicijoje buvo 5 politikai su partijos sąrašu tapę Tarybos nariais, o partijos skyriaus lyderis užėmė Administracijos direktoriaus poziciją. Trys su Žemaičių partija į Tarybą patekę politikai pasuko į visuomeninius rinkimų komitetus. Beje, į tris skirtingus. Tris metus valdančiojoje koalicijoje buvę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai 2019 metais kandidatuoja su trimis skirtingomis politinėmis jėgomis. Sukrėtimų patyrė ir ilgametė valdančiosios koalicijos dalyvė Lietuvos socialdemokratų partija. Meras ir vienas iš ilgamečių Tarybos narių 2019 metų rinkimuose dalyvauja su nauja politine partija-Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Štai tokį rinkiminį paveikslą fiksuojame Klaipėdos rajone. O vietoje apibendrinimų ir didingų išvadų raginame kiekvieną Lietuvos gyventoją (ne tik gyvenantį Klaipėdos rajone) kovo 3 dieną dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose!

Valdysena.lt