padidinti šrifto dydį
Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.
1253 metais balandžio 4 dieną pirmą kartą sutartyje su Kuršo vyskupu paminėta vietovė Drivene bei Drevernos upė. Dreverna yra viena seniausių pamario gyvenviečių švenčianti jau 766 metų gimtadienį.
Kuršiškas vietovardis kildinamas nuo latvių driva (pieva, lanka) arba drava (laukinių bičių avilys). Drevernos upės žiotys buvo natūralus uostas, šalia jo kūrėsi žvejų sodybos. Čia gyvavo savarankiška žvejų bendruomenė, kurią pati gamta gynė ne tik nuo įsibrovėlių, bet ir nuo įkyrios valdžios. Istorinių įvykių kronikose rašyta, kad artėjant grėsmei iš sausumos pusės dreverniškiai sušokdavo į valtis ir plūduriuodavo mariose, kol praeidavo pavojus. Vietovės atskirtis skatino savitus verslus: čia statytos valtys, megzti tinklai, klestėjo žvejyba. Plokščiadugnes burvaltes statė garsiausias pamario laivadirbys Jonas Gižas (1867–1940), savo darbais garsėjęs ne tik pamaryje, bet ir už jo ribų.
Drevernos kaimas suklestėjo XIX a. pabaigoje, iškasus karaliaus Vilhelmo kanalą, kuris sujungė Minijos upę su Klaipėdos uostu. Tai vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje.
Šiandien Drevernoje įrengtas modernus mažųjų laivų uostas, rekonstruota laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba, ant Kuršių marių kranto pastatytas apžvalgos bokštas, vasarą siūlomos įvairios pramogos turistams.
