Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva, nuo 2016 metų balandžio 24-ąją Lietuvoje minima Šuns diena. Ji skirta keisti visuomenės požiūrį į šunis, akcentuojant jų svarbą mūsų gyvenime ir šeimininkų atsakomybę.

Prieš įsigyjant šunį, dažnai kalbama tik apie tai, kiek laimės ir džiaugsmo jis suteiks, tačiau labai retai apsvarstoma, kiek atsakomybės, ištvermės ir kokių gyvenimo pokyčių pareikalaus šis sprendimas. Nepaisant gyvūnų apsaugos programų, nuolatinių kontrolės priemonių, visuomenės švietimo apie tai, kas yra atsakomybė priimant naują narį į šeimą ir kad ši atsakomybė – visam gyvenimui, vis dar aktualios gyvūnų atsisakymo ar nepriežiūros problemos.

Įsigijęs augintinį, savininkas prisiima ilgalaikį ir nepigų įsipareigojimą, nesvarbu, šuo priglaustas iš prieglaudos ar įsigytas iš veislyno. Šuo turi būti ženklinamas, vakcinuojamas, bent kartą per metus jo sveikatos būklė turi būti įvertinama veterinarijos gydytojo. Šuo taip pat gali susirgti ir jam privalo būti suteikta reikiama specialisto pagalba. Susidūrus su rimtomis sveikatos problemomis, tai gali kainuoti labai brangiai. Kiekvienas šuns savininkas taip pat turi užtikrinti, kad visada turės pašaro atsargų savo augintiniui, kad pašaras bus subalansuotas atsižvelgiant į šuns amžių, sveikatos būklę, fiziologinius poreikius. Ir, žinoma, jam reikia antkaklio, pavadėlio, žaislų.

Įsigyti jauną šunį, o ypač nežinomų tėvų, – tai lyg loterija. Užaugęs šuo gali būti ne toks, kaip tikėtasi, galbūt didesnis, ilgesnio plauko, ne tokiomis ausimis, sunkiai pasiduodantis dresūrai ir pan., o šeimininkas nebeturi pakankamai laiko po darbų užsiimti jo auklėjimu. Jaunam šuniui keičiasi dantys – todėl jis ima viską graužti. Šuo pasižymi jam būdingu kvapu, nepaisant to, kiek dažnai jis maudomas. Šuo lakdamas vandenį dažnai pritaško aplink. Visi šunys šeriasi, tik vieni daugiau, kiti mažiau. Būtina įsitikinti ir dėl galimų šeimos narių alergijų šunų plaukams, prieš jį įsigyjant. Jei alergija – ne problema ir nusprendžiama auginti ilgaplaukį šunį, reikia nepamiršti, kad jį reikės dažnai šukuoti, galbūt vesti į kirpyklą ar kirpti pačiam.

Visų šunų charakteriai ir temperamentai yra skirtingi. Vienoje vadoje gimę šuniukai užaugę gali būti labai skirtingi. Todėl tikintis, kad šuo bus toks, kaip buvo rašoma knygoje ar kažkas pasakojo, labai greitai galima nusivilti. Jis gali užaugti aktyvesnis ar ramesnis, ar sunkiau dresuojamas, tačiau turint daug noro ir kantrybės, visada galima pasiekti norimų rezultatų.

Įsigijus šunį, reikia prisiminti: visą savo gyvenimą šuo priklausys tik nuo Jūsų. Tik jūs būsite atsakingas, kad jis būtų pašertas, pagirdytas, kad su juo būtų žaidžiama ir užsiimama jo auklėjimu, kad jam bus suteikta reikiama veterinarinė priežiūra ir pagalba. Tai įsipareigojimas vidutiniškai 10–15 metų, be atostogų ar išeiginių. Tad privalome būti atsakingi už savo augintinį ne tik Šuns dieną, bet visą jo gyvenimą.