Penktadienį Gargžduose lankėsi LR žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Muzikos mokyklos salėje susitikęs su vietos ūkininkais, ministras su gausia komanda pristatė esamą situaciją žemės ūkio sektoriuje, dalinosi įžvalgomis bei naujovėmis. Gyventojai svečiams uždavė juos neraminančius klausimus.

Ragino naudotis visomis galimybėmis

Pristatydamas svečią, meras Bronius Markauskas neslėpė, kad su G. Surpliu yra puikiai pažįstami dar iš tų laikų, kai pačiam teko vadovauti ministerijai, tad tikisi ir ateityje palaikyti glaudų ryšį. G. Surplys prisipažino, kad sunku būti ministru šalia B. Markausko.

„Aš į šį susitikimą važiavau su didžiausiu nerimu, nes Bronius turi daug patirties ir kompetencijos, – atviravo G. Surplys. – Tačiau kalbant rimtai, jūsų savivaldybei labai pasisekė, kad turite vadovą, puikiai išmanantį žemės ūkį. Tad būkite aktyvūs ir pasinaudokite visomis galimybėmis.“

Kartu su ministru į susitikimą atvyko ir patarėjas Jonas Pupius, Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis, Ministerijos vyresnioji patarėja Goda Vainienė, Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Kranauskas, Ministerijos finansų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Dobkevičienė, Nacionalinės mokėjimo agentūros Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro direktorius Sigitas Puodžiukas, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Antanas Bauža ir Nacionalinės žemės tarnybos Žemės naudojimo valstybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Lingienė.

Nukentėję nuo sausros gaus išmokas

Anot G. Surplio, pernai nuo sausros nukentėję ūkininkai artimiausiu metu gali tikėtis valstybės paramos: „Ūkininkai, kurie praėjusią vasarą patyrė nuostolius, sudarančius ne mažiau kaip 30 proc. bendros vidutinės metinės 2015–2017 m. produkcijos vertės, sulauks kompensacijos. Šiuo metu kompensacijų taisyklės derinamos su atsakingomis institucijomis, tačiau tikėtina, kad pinigai ūkininkus galėtų pasiekti antroje vasaros pusėje.“

Pasak jo, svarbu tai, kad kompensacijos bus išmokėtos ne tik augalininkyste, bet ir gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams.

Iš salės sulaukęs klausimo, o kaip įrodyti, kad patirta žala buvo nemažesnė kaip 30 proc., ministras pažymėjo, kad egzistuoja tam tikros metodikos, leidžiančios pamatyti ūkininkų finansinius rodiklius.

„Norintys gauti paramą, turės užpildyti paraišką. Ieškome techninių ir praktinių sprendimų, kad pareiškėjai, kuriems priklauso kompensacijos, automatiškai būtų identifikuoti ir jiems tik reikėtų prie Pasėlių deklaravimo paraiškos pažymėti „varnelę“, kad norėtų gauti išmoką“,– komentavo svečias.

Nepaisant to, ministras ūkininkus skatino aktyviau draustis, mat pastarųjų metų patirtis rodo, kad klimatas tampa vis ekstremalesnis.

„Aktyviai diskutavome su draudikais, kurie palengvino sąlygas. Padidinome įmokų kompensacijų avanso dydį iki 70 proc. ūkininkams, drausiantiems 2020 m. derlių. Taip pat sumažinome ribą, nuo kurios mes mokame draudimą, kitaip tariant, suteikėme sąlygas, kad ir gauti draudimą būtų lengviau bei patogiau, o patyrus žalą, būtų didesnis šansas gauti išmoką. Ūkininkai turi suprasti, kad draudimas gali padėti suvaldyti klimato padarytų nuostolių riziką. Nebus taip, kad valstybė ir toliau įvykus nelaimei kompensuos nuostolius“, – pažymėjo G. Surplys.

G. Surplys teigė, jog Klaipėdos rajonui pasisekė, kad turi vadovą, išmanantį žemės ūkį. Savivaldybės nuotr.

Planuose – melioracijos sistemos pertvarkymas

Artimiausiu metu ministerija Vyriausybei pateiks svarstyti Rizikos valdymo fondo kūrimo įstatymo projektą. Pasak G. Surplio, šis fondas turėtų veikti kaip pajamų stabilizavimo priemonė, pagal kurią, norą pareiškę ūkininkai į tarpusavio pagalbos fondą skirs tam tikrą finansinį įnašą, iš kurio, įvykus nelaimei (liūčių ar sausros, kiaulių maro atveju ir t.t.), bus skiriamos kompensacijos.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos lėšas, ministras nuramino ūkininkus: „Jei, kas sakė, kad 2021–2027 m. laikotarpiu europinių lėšų žemės ūkiui bus mažiau – netikėkite. Net esant pačiam blogiausiam scenarijui, kurį pasiūlė Europos Komisija praėjusiais metais, Lietuvai turėtų būti skirta 600 mln. eurų daugiau, nei turime 2014–2020 metų laikotarpiui“.

Visgi, anot ministro, lietuviai iš ES gauna kone 3 kartus mažesnes išmokas, nei, pavyzdžiui, Vokietijos, Danijos, Graikijos ar Maltos ūkininkai, todėl ir toliau aktyviai ieškoma argumentų, įrodančių, kodėl Lietuva su kitomis Baltijos šalimis turėtų gauti sąžiningas tiesiogines išmokas. Taip pat, pasak G. Surplio, dirbama ir ties tuo, kad išmokos ūkininkus pasiektų kuo skubiau, skaidriau ir paprasčiau.

„Vis pažymime, kad neįmanoma turint tris ar keturias karves gauti tiek pat eurų centų už pieną, kiek tas, kuris turi tūkstantį karvių, visą modernią šaldymo įrangą ir dar pristatantis į pieninę pieną. Dėl to raginame ir skatiname smulkiuosius ūkininkus modernizuotis, gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, kaip, pavyzdžiui, sūrį, varškę ir pan., arba kooperuotis ir kartu įsigyti bei dalintis tam tikra įranga, technika. Galų gale, bendradarbiaujant auga ir derybinės galios“, – kalbėjo ministras.

Ministerijos planuose – per 15 metų pertvarkyti visą melioracijos sistemą. Anot G. Surplio, laukia nemenkas iššūkis sukaupti tam reikalingą pinigų sumą.

„Esame parengę įstatymo projektą, kuris numato du pasirinkimus. Pirmuoju atveju lėšos būtų gaunamos paskatinus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procesus, padidinus žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestį iki 1,5 proc. bei skyrus daugiau pinigų iš biudžeto. Kitas variantas – melioracijai skirti daugiau ES lėšų“, – teigė G. Surplys.

Įteikė padėkas

Susitikimo metu kalbėta ir apie krentančią pieno kainą. Anot ministro, šiuo metu yra ruošiamos naujos įstatymo pataisos, kuriomis bus panaikintos grupės, lemiančios parduodamo pieno kainą. Taip pat žadama sukurti internetinį puslapį, kuriame bus galima pasižiūrėti, kiek visi pieno perdirbėjai faktiškai moka už vieną kiekį pieno.

„Dar kartą prie vieno stalo norime susodinti gamintojus, perdirbėjus ir prekybininkus bei pabandyti pasiekti trišalį susitarimą, kuris galbūt leistų įtvirtinti nuostatą, kad liktų du pasirinkimai – ar tu pieną pristatai tiesiai į perdirbimo įmones, ar jį iš tavęs paima“, – aiškino ministras.

Taip pat buvo išsakyta informacija ir kiaulių augintojams. Pasak G. Surplio, kovojant su afrikinio kiaulių maro užkratu, stambiems kiaulių augintojams bus skirta lėšų biologinei saugai užtikrinti.

Susitikimo metu ministras ir jo komanda sulaukė ir nemažai klausimų. Skųstasi šernų padaroma žala, teirautasi, ar neplanuojama peržiūrėti išmokų už šienaujamas pievas, domėtasi aplinkosaugos, kvapų, mėšlo ir srutų tvarkymo, žemės grąžinimo, susietąja parama už pienines karves klausimais. Klausta, kokia laukia Vėžaičių buvusio Žemdirbystės mokslinio instituto filialo pastatų ateitis ir vizija.

Susitikimo pabaigoje žemės ūkio ministras G. Surplys įteikė padėkos raštus savo veikla pasižymėjusiems rajono žemdirbiams:

– Mindaugui Žąsyčiui – už pažangų ir sėkmingą pienininkystės ūkio vystymą (Veiviržėnų sen.).

– Vidmantui Buivydui – už pažangų ir sėkmingą ekologinio gyvulininkystės ūkio vystymą (Dovilų sen.).

– Linui Ruškiui – už pažangų ir sėkmingą ekologinio gyvulininkystės ūkio vystymą (Judrėnų sen.).

– Giedriui Lapinskui – už pažangų ir sėkmingą ūkininkavimą bei arimo tradicijų puoselėjimą (Vėžaičių sen.).

– Petrui Vasiliauskui – už pažangų ir sėkmingą ūkininkavimą bei indėlį į melioracijos sistemų atnaujinimą (Priekulės sen.).

Už gerą, sąžiningą ir atsakingą darbą padėka įteikta Dovilų seniūnijos specialistei Vilijai Jurgutienei.