Logo
 Spausdinti šį puslapį

Abiturientai: lietuvių kalbos egzaminas – loterija

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Birželio 1-oji liks įsimintina data šiųmetiniams dvyliktokams. Vasaros pradžią abiturientai pasitiko mokyklų suoluose, rašydami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

 

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, šiais metais egzaminą laikyti pasirinko apie 29 000 abiturientų. Vieni jų laikė valstybinį, kiti – mokyklinį. Valstybiniame egzamine baigiantieji gimnaziją šiemet turėjo galimybę pasirinkti vieną iš šių temų: literatūros rašinių „Motinos paveikslas literatūroje“, „Kelionės prasmė literatūroje“ ir samprotavimų temų: „Ar klaidos padeda tobulėti?“, „Ar kvaileliai būtinai kvaili?“. Apklausėme Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinius, laikiusius valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

Abiturientė Aistė Vengalytė pasakojo, kad ruoštis egzaminui pradėjo vienuoliktoje klasėje ir vis naujino žinias. Ji rinkosi literatūrinį rašinį „Motinos paveikslas literatūroje“, o rėmėsi Šatrijos Raganos kūriniu „Sename dvare“ ir Antano Škėmos romanu „Balta drobulė“. Paklausta, ar jautė nerimą, ji nedvejodama atsakė, kad viskas buvo įprasta: tas pats mokyklos suolas, panašios temos, tik rezultatas jau nebe pažymys, o rimtas įvertinimas.

„Raminau save, žinau, kad kiekvienais metais lietuvių kalbos egzaminas – tarsi loterija ir tikiuosi, kad mano darbas bus įvertintas tinkamai“, – sakė pašnekovė.

Visai kitaip apie savo pasiruošimą egzaminui pasakojo Saulė Rimkevičiūtė.

„Pradėjau ruoštis likus dviem dienos iki egzamino“, – prisipažino pašnekovė, pasirinkusi pirmąją samprotavimo temą „Ar klaidos padeda tobulėti?“ ir pasirėmusi literatūriniu kūriniu – Vinco Mykolaičio Putino romanu „Altorių šešėly“ bei kultūriniu amerikiečių atlikėjo Brendon Urie biografija.

„Temos tikrai nebuvo sunkios“, – sakė ji, paatviravusi, kad lietuvių kalba niekada nebuvo jos geriausia draugė, tačiau yra užtikrinta savo darbu, nes egzamino metu mintys sklandžiai sekė viena po kitos, todėl viliasi gauti gerą balą.

S. Rimkevičiūtei antrino ir Vytautas Valaitis, kuris, kaip pats sako, niekada nebuvo mokinys, mėgstantis skaityti.

„Žinoma, perskaičiau kai kurių kūrinių ištraukas ar trumpas noveles, tačiau, kaip ir didelė dalis laikiusiųjų egzaminą, daugiausiai pasinaudojau savo dvyliktos klasės lietuvių kalbėjimo dalimi, – sakė abiturientas. – Atėjau į egzaminą gerai išnagrinėjęs 6 autorius, 4 romanus ir 5 noveles, kuriais remsiuosi, kad ir kokią temą gaučiau. Tikriausiai, kaip ir daugelis abiturientų, rašiau samprotavimo rašinį tema „Ar klaidos padeda tobulėti?“, o rėmiausi Jonu Biliūnu ir Baliu Sruoga.“

Paklaustas, kaip vertina savo rašinį, V. Valaitis nepasimetė ir atsakė, jog visiškai nesijaudino, todėl į savo darbą sudėjo visas žinias ir tikisi geriausių rezultatų.

Norėjusi likti anonimu abiturientė pasakojo, kad jaudulys neleido susikaupti, nors ir buvo pasiruošusi, tačiau nusiramino lietuvių kalbos egzamine pamačiusi autorius, kuriuos buvo nagrinėjusi savo dvyliktos klasės kalbėjimo dalyje: „Gimnazijoje daugiausia mokėmės, kaip rašyti literatūrinį rašinį, todėl pasirinkau sau artimiausią literatūrinio rašinio temą – „Motinos paveikslas literatūroje“, pasirėmiau Šatrijos Raganos ir Jurgio Savickio kūriniais.“

Mergina labai džiaugėsi ir sakė, jog ruoštis kalbėjimui yra verta, nes jį gali panaudoti savo rašinyje.

„Pavadinčiau tai stebuklu“, – pasakojo pašnekovė, kuriai nusišypsojo sėkmė.

Pasak abiturientų, valstybinis lietuvių kalbos egzaminas kasmet vis sunkesnė užduotis, tačiau nuosekliai mokantis bei nagrinėjant autorius ir jų kūrinius, – įveikiama.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,