Logo
 Spausdinti šį puslapį

Rasų šventė Gargžduose – žvilgsnis į baltų tradicijas

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi Sandros Vaičienės nuotr. Asociatyvi Sandros Vaičienės nuotr.

Ateinantį sekmadienį (birželio 23 d.) Gargždų kultūros centras kvies pasitikti Rasas, prisimenant ir pagerbiant senąsias baltų tradicijas.

 

Šventė – naujoje erdvėje

Šiemet šventė „Vasarvidžio virsmas“, kurioje nėra žiūrovų – visi įtraukiami į veiklas, vyks naujoje vietoje – iš piliakalnio persikels į Minijos upės pakrantėje esantį pliažą, kuris atsiveria nusileidus senaisiais parko laipteliais. Tokį vietos pasirinkimą lėmė šventei reikalingi elementai – upė ar kalnas.

„Minijos slėnis yra per didelis šiai jaukiai šventei, o piliakalnis, kaip žinome, šiuo metu tvarkomas, todėl suradome naują vietą, prie upės. Čia labai graži aplinka – uždara, kamerinė erdvė“, – sakė Gargždų kultūros centro renginių ir teatro režisierė Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė, rekomendavusi vyresnio amžiaus žmonėms į renginio vietą ateiti aplinkiniais keliukais, nes senųjų laiptelių būklė – kritinė.

Atvykti į šventę prašoma pasipuošus gėlių, žolynų vainikais ir apsirengus baltai. Rasos naktis – lyg sielos valymas, žmogaus nuskaistėjimas, dvasinis apsišvarinimas, todėl ir rūbai turi būti šviesūs.

„Galima pasipuošti tautiniais ar etnologiniais rūbais, tik reikėtų nepamiršti, kad tąnakt moterims nederėtų dėvėti kelnių – didelė nepagarba“, – teigė režisierė.

Rekomenduojama atsinešti ir pledus, lengvų užkandžių, nes po oficialiosios dalies organizatoriai kvies maudytis upėje ir laukti saulės patekėjimo.

 

Pagerbs senuosius dievus

Nusileidus laiptukais, į šventės erdvę patekti bus galima pro apeiginius, apsivalymo ciklą atveriančius vartus, kurie bus papuošti spalvotai – moterys žengs per raudoną, vyrai – per mėlyną puses. Žengus pro vartus reikės nusiplauti ir rankas.

Organizatoriai atvykusiuosius kvies atsigręžti į senąsias baltų tradicijas, tikėjimą, papročius, bus stengiamasi kuo konkrečiau, tiksliau atkartoti baltų ritualus. Bus kuriamas aukuras, aukojama dievams – Gabijai, Perkūnui ir kitiems. Vyks ir apeiginiai duonos aukojimo, dalinimosi ritualai. Duoną dovanos Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Latakienė, kuruojanti etninę kultūrą ir daug dėmesio skirianti medžiagos rinkimui, teikianti konsultacijas kultūros darbuotojams.

Nebus pamirštos ir tradicinės Rasos šventės veiklos – kupoliavimas, žolynų ieškojimas laukuose, jų metimas ant kupolės, vainikėlių plukdymas, laužo uždegimas.

„Šios apeigos pažaidžiant naudojamos ir per Jonines, bet Rasų šventės metu bus konkrečiai išaiškintos ir ne edukaciniu principu – mes patys būsime senieji baltai, persikelsime į labai senus laikus ir „pasimatuosime“ tą tikėjimą“, – pasakojo K. Kazlauskaitė-Kažukauskienė.

Visi žmonės bus kviečiami šokti bei dainuoti kartu su Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansambliu „Minija“, Dauparų skyriaus kaimo kapela „Šešios bačkos“ bei folkloro ansambliu „Cyrulelis“.

 

Akcentu taps šiaudinė skulptūra

Kaip pasakojo režisierė, 23 val., paleidus į upę vainikėlius, planuojama vandenyje uždegti didelę šiaudinę skulptūrą, kurią ne pirmus metus Rasų šventei kurs skulptorius Darius Vilius.

„Rasos – priešingybių vestuvės: moters ir vyro, žmonių ir dievų, vandens ir ugnies. Gražu, kad šventė persikels prie upės – bus galima sujungti du elementus – vandenį ir ugnį“, – džiaugėsi pašnekovė.

Kadangi Rasų naktis – trumpiausia metuose, organizatoriai siūlys jos nepramiegoti, o išsivalyti – šokant per laužą nudeginti tai, kas nereikalinga, o likusias tuščias vietas nusimaudžius vandenyje užpildyti gyvybe.

Anot režisierės, sutikus saulę ir nusiprausus ryto rasa, kita diena bus pradėta būnant dvasiškai nauju žmogumi: „Šis renginys – visiška Joninių priešingybė, bet būtent taip švęsdavo protėviai. Kiekvienas veiksmas, ritualas, daiktas, paimamas į rankas, turi daugybę gilių prasmių, kurios ir bus primintos bei daugeliui suteiks naują prasmę. Gilinsimės į dvasinius dalykus, o ne linksmybes.“

Šventė šiemet atsieis 500 eurų. Didžiąją dalį – 300 eurų – kainuos simbolinė šiaudinė skulptūra. UAB „Litimbera“ dovanos malkų laužams bei sūpuokles, kurias Kultūros centras kabins medžiuose. Kelią į šventę nušvies fakelai, organizatoriai vaišins sūriais bei arbata. Konsultacijas teiks ir žiniomis dalinsis žolininkės.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,