Ketvirtadienį Klaipėdos rajono politikai pritarė sprendimui padidinti kompensaciją tėvų (globėjų) mokamo mėnesio mokesčio už kiekvieną vaiką, kuris lanko privatų darželį. Nuo 2020 m. sausio 1 dienos kompensacija augs nuo 150 iki 200 eurų.

Toks sprendimas priimtas siekiant skatinti privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų atsiradimą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Siūlant kompensavimo dydžio sumą buvo analizuojamos ikimokyklinių įstaigų išlaidos iš Savivaldybės biudžeto, kurios tenka įstaigoms metams ir vienam vaikui per mėnesį.

Tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius kitose savivaldybėse, kompensacijos suma nekis ir sieks 100 eurų.

Šiuo metu didžiausias darželių poreikis yra Sendvario ir Priekulės seniūnijose. Čia gyvenantiems vaikams Savivaldybė negali užtikrinti galimybės lankyti Savivaldybės įstaigą. Tikimasi, kad didesnė kompensacija iš Savivaldybės biudžeto paskatins privačias iniciatyvas ir Klaipėdos rajone atsiras daugiau privačių darželių. Šiuo metu rajono teritorijoje veikia viena privati ikimokyklinio ugdymo įstaiga – VšĮ „Pasakėlė“, įsikūrusi Gargžduose. Ją lanko 39 vaikai.

Nebereikės gydytojo pažymos

Tarybos posėdyje buvo pritarta ir kitiems švietimo klausimams.

Įsigaliojus naujam Sveikatos apsaugos ministro įsakymui, nuo rugsėjo 1 dienos Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose tėveliams nebereikės pateikti bet kokių dokumentų, siekiant pateisinti nelankytas vaiko dienas įstaigoje. Po ligos vaikai į mokyklas bus priimami nepateikus gydytojo pažymos, įrodančios, kad vaikas sirgo, bet yra sveikas ir gali lankyti ugdymo įstaigą. Tokiu būdu tikimasi, jog sumažės administracinė našta tėvams, medikams, sveikatos priežiūros specialistams bei pedagogams ir didės lėšos iš Mėnesio bei Dienos atlyginimo įnašų.

Visgi, anot Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo skyriaus, tokie pokyčiai gali sulaukti ir neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, tikėtina, jog kai kurie tėvai atves į įstaigas ir sirguliuojančius vaikus, todėl gali didėti vaikų bei personalo darbuotojų sergamumas grupėse. Be to, sumažės lėšos už Maitinimo paslaugas, nes tėvai mokės mokestį už maitinimą tik už kiekvieną lankytą dieną. Šiais mokslo metais tėvai sumoka maitinimo kainą ir tuo atveju, jei nepateisina vaiko neatvykimo į įstaigą dokumentais.

Mažinami klasių komplektai

Kiek daugiau šurmulio kilo sprendžiant klausimą dėl bendrojo ugdymo mokyklų klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių ir mokinių skaičiaus nustatymo pakeitimo, numatančio Vėžaičių pagrindinės mokyklos Girininkų skyriuje panaikinti vieną jungtinę pirmokų, trečiokų ir ketvirtokų klasę, sudarytą iš 4 mokinių (pirma kl. – 2 mok., trečia kl. – 1 mok., ketvirta kl. – 1 mok.), Kvietinių mokykloje-darželyje – jungtinę pirmokų ir trečiokų klasę iš 7 mokinių (pirma kl. – 4 mok., trečia kl. – 3 mok.) bei antrokų ir ketvirtokų iš 8 mokinių (antra kl. – 2 mok., ketvirta kl. – 6 mok.). Taip pat jungtinės septintokų ir aštuntokų klasės su 8 mokiniais (septinta kl. – 4 mok., aštunta kl. – 4 mok.) neteks ir Pašlūžmio mokykla-daugiafunkcis centras.

Nepasitenkinimą naikinamiems klasės komplektams išreiškė opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas. Anot jo, būtina išsaugoti kaimų ir mažesnių mietelių mokyklas bei užtikrinti vaikų ugdymą arčiau namų.

„Kaip rodo praktika, kaimo pradinės mokyklos išnykimas – kaimo nykimo pradžia. Garbės reikalas turėti pradinę mokyklą kaime, kuriame dirbtų savo darbą mylintis pedagogas, kuriame kiekvienas vaikas matomas, mylimas, ugdomas. Esu įsitikinęs, kad užtikrinti tinkamą ugdymą ir jungtinėse klasėse yra įmanoma. Prisiminkime, kaip buvo Venckuose – pirmiausia, buvo uždarytos pradinės klasės, paliktos priešmokyklinės klasės, o jau kitąmet mokyklos neliko. Neužtenka suskaičiuoti mokinius, skiriamas lėšas ir priimti sprendimą uždaryti. Galima skaičiuoti, kiek kaime yra pradinių klasių mokinių, kur ir kaip jie ugdomi, kiek tai kainuoja biudžetui? Būtina įvertinti, kaip mokyklos uždarymas atsilieps kaimo perspektyvoms“,– sakė S. Karbauskas.

Tarybos nariui prieštaravo Alfredas Šiaulys: „Šiandien Lankupių ir Venckų mokyklų vaikai vedami į Priekulės mokyklą. Kiek man žinoma, tėveliai yra patenkinti, vaikams užtikrinamas geras ugdymas, netrūksta popamokinių užsiėmimų.“

Rajono mokyklose liks mažiau klasių komplektų. Asociatyvi Pexels nuotr.

Jungtinės klasės Girininkų skyriuje neliko po to, kai visų moksleivių tėveliai parašė prašymus priimti vaikus į Vėžaičių pagrindinę mokyklą. Kvietinių mokyklos-darželio vienai pradinių klasių mokytojai laimėjus konkursą į Gargždų „Minijos“ progimnazijos pradinių klasių mokytojos pareigas, dalis mokinių pasirinko kitas mokyklas. Pagal mokinių skaičių likus vienam 1–4 klasių komplektui, kitas mokyklas pasirinko ir likę mokiniai. Jungtinės klasės grupė nesudaryta ir Pašlūžmio mokykloje-daugiafunkciame centre, po to kai iš 8 moksleivių, 3 nusprendė pasirinkti kitas ugdymo įstaigas.

Dabar Vėžaičių pagrindinės mokyklos Girininkų skyriuje liks tik viena ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupė, kurioje mokysis 11 mokinių, dvi grupės liks ir Kvietinių mokykloje-darželyje. Čia taip pat vietoje pradinių klasių bus suformuota viena ikimokyklinio amžiaus grupė. Pašlūžmio mokykloje-daugiafunkciame centre bus viena ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupė sudaryta iš 11 mokinių bei po vieną jungtinę pirmos–ketvirtos (11 mokinių) ir antros–trečios (10 mokinių) klasę.

Išeitinės – pagal stažą

Taip pat Tarybos posėdyje pritarta protokoliniam sprendimui dėl išeitinių išmokų mokėjimo pedagogams 2019 metais. Anksčiau švietimo įstaigų mokytojams, sulaukusiems pensinio amžiaus ir pasitraukusiems iš darbo, buvo galimybė išmokėti iki 6 mėnesių išeitinę kompensaciją. Pasikeitus tvarkai, Švietimo skyrius pasiūlė išeitines kompensacijas išmokėti atsižvelgiant į pedagoginį darbo stažą. Tai reiškia, pedagogams, kurių darbo stažas yra nuo 20 iki 30 metų, būtų skiriama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, daugiau nei 30 metų – 4 mėnesių.

Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogams dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka būtų mokama iš specialiosios tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti lėšų, likusią dalį – iš Savivaldybės biudžeto. Kitų švietimo įstaigų pedagogams visą išeitinę išmoką mokėti iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Posėdyje išsakytos nuomonės, jog tokia tvarka galėtų galioti ir ateityje, panašius išeitinių mokėjimo reikalavimus taikant ne tik pedagogams.

Numatyti pakeitimai ir nustatant švietimo įstaigų darbuotojų pareigybių skaičių. Siekiant sumažinti lėšų poreikį direktorių ir pavaduotojų ugdymui etatams išlaikyti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomendavo pareigybių skaičių nustatyti pagal moksleivių skaičių. Kai mokykloje pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas mokosi iki 120 mokinių bus skiriama ne mažiau kaip 1 pareigybė, 121–200 mokinių – iki 2 pareigybių, 201–600 mokinių – iki 3 pareigybių, 601 ir daugiau – iki 4 pareigybių.

Po šių pakeitimų, daugumoje rajono nedidelių bendrojo ugdymo mokyklų neliks ar sumažės pavaduotojų ugdymui etatų skaičius nuo 24,5 iki 18,5. Tačiau tikimasi, kad po pakeitimų bus efektyviau panaudotos valstybės skiriamos lėšos švietimo įstaigų valdymui, jau dabar lėšų poreikis etatų išlaikymui sumažės kone 107 tūkst. eurų.

Pareigybių skaičius nekis Gargždų „Vaivorykštės“, Priekulės Ievos Simonaitytės, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijose ir Gargždų „Minijos“ progimnazijoje. 1 etato neteks Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla, 0,75 etato – Agluonėnų pagrindinė mokykla, 0,5 etato – Dituvos, Judrėnų Stepono Dariaus, Lapių pagrindinės mokyklos bei Šiūparių ir Pašlūžmio mokyklos-daugiafunkciai centrai, 0,25 etato – Endriejavo, Dovilų, Ketvergių, Kretingalės, Plikių I. Labutytės, Vėžaičių pagrindinės mokyklos ir Slengių mokykla-daugiafunkcis centras.