Europos Sąjungos užimtumo ir socialinės politikos ministrams Liuksemburge pritarus direktyvai, kuria numatomos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos moterims ir vyrams, per trejus metus keisis ir Lietuvoje nusistovėjusi tvarka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis po pritarimo direktyvai teigė, kad per trejus metus turės būti įteisinti neperleidžiami 2 mėnesiai vaiko priežiūros atostogų, kurie dings, jei vienas iš tėvų nepasinaudos šia dalimi.

Jei vienas iš tėvų nepasinaudos galimybe, kitam mažės išmokos ir trumpės laikas

Ką reiškia šie du mėnesiai? Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su žiniasklaida Eglė Samoškaitė DELFI teigė, kad tiksliai įvardyti, kaip tai bus įtvirtinta Lietuvoje, anksti, tačiau pasidalijo prielaidomis, kaip tai galėtų atrodyti lyginant su kitų šalių pavyzdžiais.

„Bendras principas, kad neperleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai turėtų būti įskaičiuoti į bendrą apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmę, – teigė E. Samoškaitė. – Principą galima paaiškinti pasitelkus Švedijos pavyzdį. Šioje valstybėje bendra apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmė siekia 16 mėnesių, tačiau kiekvienas iš tėvų vienas kitam negali perleisti 3 apmokamų mėnesių vaiko priežiūros atostogų.“

E. Samoškaitė paaiškino, kad, pavyzdžiui, mamai pasirinkus 16 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, mažiausiai trys mėnesiai atitenka tėčiui. Jei tėtis trimis mėnesiais nepasinaudoja, jie dingsta ir mama su vaiku gali būti tik trylika mėnesių.

„Tai reiškia, kad jeigu šeima pasirenka vaiką prižiūrėti visus 16 mėnesių, tėvai gali dalintis priežiūrą, tačiau negali būti taip, kad vienas iš tėvų vaiką prižiūri visus 16 mėnesių – bent 3 mėnesiai yra rezervuoti kitam iš tėvų. Vadinasi, jeigu mama prižiūri vaiką 13 mėnesių, tėtis – 3 mėnesius. Tėtis gali prižiūrėti vaikelį ilgiau (tuomet laikotarpis trumpėja mamai), bet ne trumpiau. Jei tėtis nenori palikti darbo ir prižiūrėti savo vaikelio, tuomet jis tų 3 mėnesių negali perleisti vaiko mamai ir bendra apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmė lieka 13 mėnesių, o ne 16. Lygiai taip pat būtų ir atvirkščiai“, – teigė ministro patarėja.

Beje, šiuo metu darbdaviai Lietuvoje suteikia mėnesio trukmės apmokamas tėvystės atostogas gimus vaikui. Minimalus reikalavimas – dvi savaitės. Šis mėnuo išliks, nes direktyvoje kalbama apie minimumą – 10 darbo dienų gimus vaikui, o šalys, kuriose jau galioja geresnės sąlygos, negalės pabloginti padėties gyventojams, pasiremdamos šiuo dokumentu.

Priežiūros atostogas būtų galima pratęsti iki kol vaikus sueis 8-eri

Vaiko priežiūros atostogos šiuo metu gali trukti tol, kol vaikui sueis treji, nors išmokos mokamos 12 arba 24 mėnesius. Pagal naujos direktyvos rekomendacijas, vaiko priežiūros atostogas būtų galima išnaudoti tol, kol vaikui sueisi 8-eri.

„Direktyva tik siūlo leisti tėvams vaiko priežiūros atostogas išnaudoti lanksčiau, pavyzdžiui, iki vaikui sukaks 8 metai, bet konkrečią amžiaus ribą gali pasirinkti pačios valstybės narės“, – teigė E. Samoškatė.

Ministro patarėja šį pokytį taip pat paaiškino pasiremdama Švedijos pavyzdžiu: „Šioje valstybėje tėvai gali vaiko priežiūros atostogas išnaudoti iki vaikui sueina 8 metai. Tai reiškia, kad iš 16 mėnesių apmokamų vaiko priežiūros atostogų galima pasiimti 12 mėnesių pirmaisiais vaiko metais, o likusius 4 mėnesius panaudoti, kai vaikas eina į pirmą klasę ar panašiai.“

Tokias vaiko priežiūros atostogas (pirmaisiais metais ir, pavyzdžiui, išėjus į pirmąją klasę), tėvai galėtų dalytis, tačiau dalijimasis nėra naujovė ir Lietuvoje.

„Vaiko priežiūros atostogomis jau dabar galima dalintis. Pavyzdžiui, jei šeima pasirenka auginti vaiką vienus metus ir gauti 77,58 proc. išmoką nuo atlyginimo ant popieriaus (atitinka 100 proc. eurais), tai mama gali prižiūrėti vaiką pusę metų, o tėtis – kitus pusę metų“, – paaiškino E. Samoškaitė.

Idėjos gražios, tačiau sunkiai įgyvendinamos

Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė DELFI teigė, kad įteisinti du mėnesius neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų – graži idėja, tačiau tikėtina, kad sunkiai įgyvendinama.

„Kartais tėčiai būna pagrindiniai šeimos maitintojai, jų atlygis būna svarbus, gaila, kad tuo negalėtų mamos pasinaudoti, – teigė A. Zarambienė. – Manau, kad jei būtų galimybė rinktis, kuris prižiūri ir, jei negali tėtis, tuos du mėnesius prižiūrėtų mama, būtų sveikintina idėja, bet jei to negalės daryti ir tie du mėnesiai dings, šeimoms tai bus nuostolis.“

A. Zarambienė taip pat svarstė, kaip ši nuostata būtų taikoma vienišoms mamoms.

O ar tikrai reikia sverti tik finansinę pusę, gal tai paskatintų tėčius daugiau laiko praleisti su savo vaikais ir dažniau imti vaiko priežiūros atostogas?

„Sunku iš anksto numatyti, bet matant situaciją Lietuvoje, tėčiai iš tikrųjų per mažai būna su vaikais ir tam mažai laiko skiria. Įdomu, ar toks siūlymas gali juos paskatinti daugiau laiko skirti šeimai ir vaikams. Tai labai diskutuotinas klausimas, sunku numatyti, kaip būtų, jeigu būtų“, – kalbėjo A. Zarambienė.

Galimybę vaiko priežiūros atostogomis pasinaudoti tol, kol vaikui sueitų aštuoneri, A. Zarambienė vertino teigiamai.

„Mūsų šalyje apskritai per mažai dėmesio skiriama šeimai ir šeimai palankių sąlygų sukūrimui. Dabar matome, kaip mamos ar šeimos sunkiai atranda galimybių net tuos pačius mamadienius pasiimti, kurie jau yra įteisinti, – kalbėjo A. Zarambienė. – Kuo daugiau ir kuo lankstesnių galimybių atsiranda būti su šeima ir vaikais, taip pat mamoms ir tėčiams tai derintis, tai yra sveikintinas dalykas.“

Vis dėlto, ji svarstė, kad ne visų darbdavių reakcija gali būti teigiama.

„Kaip tai realybėje atrodys ir ar visi darbdaviai atliks savo funkcijas ir leis ir tėčiams, ir mamoms pasinaudoti ta galimybe, yra kitas klausimas“, – kalbėjo Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė.

O kokias spragas ji mato dabartinėje sistemoje?

„Individualių situacijų būna su darbdaviais, reiktų išskirti valstybinį ir privatų sektorių, nes žinau daug atvejų, kai privačiame sektoriuje negalioja nei mamadieniai, nei dar kitos įstatyme numatytos galimybės tėveliams leisti laiką su šeima, – kalbėjo A. Zarambienė, tačiau pridūrė, kad valstybėje ši sistema pamažu tobulėja ir situacija gerėja. – Mūsų valstybė žengia po mažą žingsnelį link to, kad sukurtų palankias sąlygas tėvams būti savo šeimoje su savo vaikais.“

Galimybių rinktis praplėtimą vertina teigiamai

Rekomendaciją vaiko priežiūros atostogas pasiimti platesniame laikotarpyje nei iki trejų metų Lietuvos tėvų forumo narys Andrius Atas vertino kritiškai. Jo nuomone, vaikui priežiūros labiausiai reikia vos gimus, tad, jo teigimu, tai nėra būtina sąlyga.

„Pagal vaiko raidą, kuo vaikas mažesnis, tuo jam labiau reikia tėvų. Vėliau vaikai nuo trejų-ketverių metų, kai pradeda eiti į darželį, turi reikalų ten ir su tėvais užtenka vakarinio ir savaitgalinio bendravimo, – teigė A. Atas. – Mano supratimu, tėvystės ar motinystės atostogų reikia tada, kai gimsta vaikas, kai jis yra bejėgis ir kai dėl prieraišumo formavimo, kuris yra svarbus vaiko raidai, reikia nuolatinio fizinio tėvų buvimo šalia.“

Vis dėlto, A. Ato teigimu, galimybių praplėtimas ir leidimas pasirinkti visuomet yra teigiamas pokytis.

„Jei suteikiama galimybė – gerai, nes būna visko. Būna mamos, kurios sėdi su keliais mažais vaikais namuose ir gerai jaučiasi, o yra veiklių moterų, kurios norėtų turėti erdvės išėjimui į visuomeninę ar darbinę veiklą. Gali būti, kad mama dešimt mėnesių prabuvusi su kūdikiu, gali norėti išeiti į kokią nors veiklą bent trumpam savo kūdikį palikusi saugiau tėčiui. Pasirinkimas yra gerai“, – teigė A. Atas.

Lietuvos tėvų forumo nario nuomone, kiekviena šeima individuali, todėl ir apie pokyčių naudą turėtų spręsti kiekviena šeima individualiai: „Galvoju, kad geriausiai savo situaciją žino tėvai ir jie, kai žino, kad turi galimybę ir gali įvairiai nuspręsti, kas bus su vaiku – gerai. Žmonės skirtingi, šeimos labai skirtingos. Į tokį galimybių praplatinimą aš žvelgčiau pozityviai.“