Klaipėdos rajono savivaldybė jau šiemet pradės rengti techninį projektą, skirtą rekreacinei zonai prie Gargždų karjero sukurti. Pasak Savivaldybės atstovų, patys  žmonės padiktavo, kokius darbus turėtų atlikti rajonui dirbantys politikai.

Jau du dešimtmečius nebeeksploatuojami žvyro karjerai tarp Gargždų ir Dovilų vasarą šurmuliuoja tarsi Palangos paplūdimys – čia yra pamėgę leisti laisvalaikį ne tik gargždiškiai ar doviliškiai, bet ir Klaipėdos gyventojai.

„Darbai karjeruose seniai jau nebevykdomi, užtat ten vyksta nemažai veiksmo – vasarą tai yra pamėgta poilsio ir maudynių vieta, žmonės ten žvejoja ir šaltuoju, ir šiltuoju metų laiku. Rajono gyventojams toji vieta patinka. Jei žmonės nori, vadinasi turime kažką daryti. Nors karjeruose nėra jokios infrastruktūros, gyventojai vis tiek renkasi tą vietą savo poilsiui. Nieko nedaryti ir neplanuoti būtų nesąmonė“, - įsitikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas.

Jis kartu su Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaite bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju Gyčiu Kasperavičiumi portalui mano-gargzdai.lt pristatė artimiausius planus, susijusius su karjeru.

Pamėgo labiau už jūrą ir Miniją

Anot Savivaldybės specialistų, investuoti į karjerą ir sukurti ten terpę verslui, paslaugoms bei poilsiui, yra logiškas ir apmąstytas sprendimas.

„Ne visi mėgsta maudytis jūroje – ir vanduo nešvarus, ir bangos būna nesaugios. O karjeruose vanduo – gėlas, švarus. Į karjerus netoli atvažiuoti ar net ateiti gargždiškiams, doviliškiams, čia pat važiuoti ir aplinkinių gyvenviečių žmonėms. Poilsio zoną žino ir klaipėdiškiai. Gali kilti klausimas, kodėl nekuriama rekreacinė zona prie Minijos. Minija yra saugomoje zonoje, srovė nuolat keičia pakrantę. Upę nėra taip paprasta pasiekti, be to, ji sunkiai nuspėjama – srauni, sūkuriuota, taigi, ganėtinai pavojinga. O štai prie karjerų, net ir nesant infrastruktūros, veiklos netrūksta“, - pastebėjo R. Kučinskaitė ir G. Kasperavičius.

Vasarą du pagrindiniai karjerai – Skaidrusis ir Dovilų – netrūksta ieškančių vandens vėsos. Ir vasarą, ir žiemą ant karjero krantų visada pamatysi žvejų – karjeruose populiari poledinė žūklė, laimikio netrūksta ir kitu metų laiku.

Karjerų teritorijoje, kurios dydis siekia 260 hektarų, savo veiklą vykdo motoklubas „Žaibas“. Klubo nariai buvusiame karjero sąvartyne yra įrengę trasą, kurioje nuolat vyksta varžybos.

„Dabar Savivaldybės tikslas – padaryti karkasą. Tai reiškia, jog turime sukurti susisiekimo sistemą ir inžinerines infrastruktūras – elektra, vandentiekis, keliai ir taip toliau. Visa tai sukūrus, būtų laikas į karjerus pritraukti verslus, investuotojus“, - planais dalijosi G. Kasperavičius.

Vizija – jau aiški

Pamačius visuomenės poreikius, karjerų galimybių studija buvo parengta dar 2009 metais. Studijoje numatyta, kaip patraukliai suformuoti teritoriją, ką būtų galima joje steigti, statyti, kokius verslus vystyti ir panašiai.

Savivaldybės taryba jau yra patvirtinusi ir parengtą detalųjį planą.  Jame numatyti keliai, suformuotos zonos. Vieni sklypai numatyti kaip zonos verslui, kiti suformuoti kaip rekreaciniai ar gyvenamieji.

„Kol kas tokiam projektui Lietuvoje nėra atitikmenų. Vienoje teritorijoje planuojama įgyvendinti didžiulį projektą. Visa teritorija bus suskirstyta į tris zonas. Viena jų – gyvenamųjų namų kvartalas. Jau yra besidominčių pirkti sklypus. Juos parduotant privatiems asmenims, būtų galima gauti pinigų tolimesniam karjerų plėtojimui“, - idėją pateikė R. Kučinskaitė.

Galimybių studijoje numatoma, jog visos karjerų teritorijos sutvarkymas ir pritaikymas rekreacijai bei verslui galėtų kainuoti iki 70 milijonų litų.

Tačiau į šią sumą įskaičiuota detaliojo plano rengimas, techninio projekto pirkimas ir rengimas, kelių, elektros ir kitų inžinerinių tinklų įrengimas, vandens telkinių valymo darbai, pėsčiųjų, dviračių takų nutiesimas, kelių ir kempingo įrengimas, administracinio pastato statybos, apželdinimas ir taip toliau.

„Yra minčių, jog žiemą ant vieno iš karjerų būtų galima įrengti atvirą čiuožyklą – Klaipėdos rajone tokios nėra. Įvykdžius tai, kas numatyta techniniame projekte, būtų galima pritraukti verslininkų, kurie verčiasi maitinimu, pramogų organizavimu, laisvalaikio įrenginių nuoma ir panašiai. Pavyzdžiui, vienas vyras domisi, ar būtų įmanoma karjere ekpsloatuoti plaukiojančią pirtį, būtų galima vandens dviračių, valčių nuoma ir taip toliau. Verslui karjerų teritorija yra labai patogi – čia pat Klaipėda, geras susisiekimas, žmonių pamėgtos vietos. Ir dabar iš aplinkos apsaugos specialiųjų projektų lėšų esame sutvarkę kai kurias pakrantes, poilsio vietas, įrengtos poilsiavietės, sutvarkyti želdiniai“, - sakė Savivaldybės specialistai.

Iki 2016 metų ketinama parengti techninį projektą. Optimistiška Savivaldybės prognozė, jog projektą pavyks įgyvendinti iki 2020-ųjų.

„Mūsųs tikslas – padarius karkasą kuo greičiau pritraukti investicijų. Jos bus skirtos tolimesniems projekto etapams įgyvendinti. Techninį planą įguvendinti norėtųsi iki 2020 metų – iki tada dar bus galima gauti europinių lėšų“, - sakė R. Kučinskaitė ir G. Kasperavičius.