Praėjus  lauktai Užgavėnių šventei ir jau išvarius žiemą iš kiemo pradedame laukti pavasario. Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Ta diena nuo seno laikoma pirmąja pavasario diena. Pagal tradiciją per Peleninę mėgstama pamiegoti taip, kad iš ryto lempos nereikėtų degti.

Pelenų diena turi  daug  tradicijų atkeliavusių iš senovės. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“. Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo - namiškiams ant galvų pabarstyti.

Žemaitijoje Pelenų diena taip pat būdavo švenčiama labai įdomiai. Per šią dieną žmonės  „veždavo silkes“. Susiburdavo dvylikos kaukėtų persirengėlių žydų grupė ir patraukdavo iš kiemo į kiemą. Atėję į sodybą, persirengėliai įritindavo į trobą sunkią, vos kelių žmonių pakeliamą kaladę, trinką ar kokį sunkų akmenį, paaiškindami, kad tai silkės. Šeimininkui būdavo privalu jas iš „silkių pardavėjų“ nupirkti - gerai pavaišinti žydus. Jei šeimininkas būdavo šykštus, atvykėliai „silkes“ palikdavo troboje ir pasukdavo į kitą sodybą. Dabar jau šykštuolis turėdavo sukti galvą, kaip tas „silkes“ iš trobos išritinti.

Po Pelenų dienos prasideda iki Velykų trunkantis laikotarpis – Gavėnia. Gavėnios metu tikintiesiems draudžiama valgyti mėsiškus ir pieniškus valgius, linksmintis. Stačiatikių gavėnia trunka 7 savaites; katalikų iki XX a. pr. trukdavo 40 dienų. Lietuvoje gavėnia plito su krikščionybe.

Įvykiai ir vardadieniai

Šiandien vardadienius švenčia  Giedrė, Girmantas, Klemensas, Liucijus, Vydotas, Virgilijus.

1562 m. Livonijos ordino magistras pasirašė kapituliavimo aktą ir perdavė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Mikalojui Radvilai didįjį antspaudą bei dokumentus. Livonijos ordinas nustojo egzistavęs.

1824 – Samuel Colt pagamino pirmąjį revolverį (34 kalibras).

1860 – Parma, Toskana, Modena ir Romanija referendume balsavo už susijungimą su Sardinijos karalyste.

1906 m. darbą pradėjo II Rusijos Valstybės Dūma, kurioje buvo 7 lietuvių atstovai.

1992 m. Kopenhagoje įkurta Baltijos jūros regiono šalių taryba.

2005 m. parolimpinių žaidynių čempionei lengvaatletei Aldonai Grigaliūnienei suteiktas Metų klaipėdietės titulas.