Penktadienį Klaipėdos rajono gyventojai Gargžduose susikibo rankomis ir simboliškai sudarydami gyvą grandinę, minėjo Baltijos kelio trisdešimtmetį.

Pasipuošę trispalvėmis bei rankose nešini kardelių žiedais, gargždiškiai ir miesto svečiai noriai rikiavosi į vieną eilę, nusidriekusią nuo Savivaldybės aikštės iki Klaipėdos ir J. Janonio gatvių sankryžos. Visi jie simboline akcija paminėjo 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją daugiau kaip milijoną žmonių subūrusį Baltijos kelią, kuris tęsėsi nuo Vilniaus, driekėsi per Latvijos sostinę Rygą iki Estijos širdies – Talino. Iniciatyvos metu simboliškai skambėjo Latvijos kompozitoriaus Boris Rezņik sukurtas kūrinys „Bunda jau Baltija!“

Pasipuošę trispalvėmis bei rankose nešini kardelių žiedais, gargždiškiai ir miesto svečiai noriai rikiavosi į vieną eilę. S. Vaičienės nuotr.

Vėliau minėjimas persikėlė į Gargždų jaunimo vasaros estradą, kur sugiedota Tautiška giesmė. Čia sveikinimo žodį tarė ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Savivaldybės vadovas prisipažino, jog iki šiandien jautė neužbaigto darbo jausmą. Anot jo, prieš trisdešimt metų, išvažiuodamas iš Kauno su „Zaporožiečiu“, pakliuvo į kamštį ir negalėjo sudalyvauti gyvojoje žmonių grandinėje. Meras džiaugėsi, kad būtent šiandien turėjo galimybę atiduoti duoklę kadaise nebaigtam darbui.

„Šiek tiek gaila, jog pritrūko vienybės jausmo. Mačiau, kad žmonės gyvojoje grandinėje žvalgėsi į šonus, akimis ieškojo draugų, pažįstamų ir artimųjų ir nedrįso susiimti rankomis su nepažįstamu. Prieš trisdešimt metų Baltijos kelyje žmonės tikrai nežiūrėjo, kas stovi šalia. Visi ėmėsi už rankų ir žinojo, kodėl tai daro. Noriu, kad Baltijos kelias būtų tos vienybės ir bendrystės simbolis. Tik būdami bendrai ir vieningi, galime išsaugoti laisvę ir nepriklausomybę“, – kalbėjo B. Markauskas.

Meras B. Markauskas linkėjo bendrystės ir vienybės. S. Vaičienės nuotr.

Šventės metu mintimis apie Baltijos kelią, laisvę ir patriotizmą dalijosi ir trys skirtingų kartų atstovės. Viduriniajai kartai atstovaujanti Klaipėdos rajono tarybos narė Rasa Linkienė prisiminė, kad 1989 metais rugpjūčio 23-ąją kartu su tėvais bei būsimu vyru vyko link Pasvalio, kur ir susikibo rankomis.

„Buvome ten tam, kad parodytume, jog mūsų karta, galbūt nepatyrusi to, ką patyrė mūsų seneliai, pasiryžusi ginti savo šalį, kad mums perduota didelė neblėstanti meilė ir idėja. Švęskime, džiaukimės ir saugokime, nes laisvė šiaip sau neduodama. Ją reikia mokėti tvirtai laikyti ne tik rankose, bet ir širdyje, mintyse bei savo darbuose“, – sakė R. Linkienė.

Vyresniajai kartai atstovaujanti aktyvi visuomenės veikėja, kultūros puoselėtoja, buvusi pedagogė Valerija Bagdanskienė su jauduliu prisiminė istorinę datą. Moteris pasakojo, kad prieš trisdešimt metų, kartu su kolege į Baltijos kelią įsiliejo netoli Vilniaus.

„Lėktuvai, gėlės, mašinos ir visai nesvarbu, koks žmogus šalia – visi jautėme tą patį nuostabų, nepakartojamą jausmą“, – dalijosi išgyvenimais Baltijos kelio dalyvė.

Baltijos kelio 30-mečio minėjimo šventėje netrūko tautinių akcentų. S. Vaičienės nuotr.

Anot moters, šiandien, Gargžduose, visu kūnu ir širdim ji pajautė, koks brangus yra gyvenimas bei linkėjo visiems sveikatos.

Renginio metu savo kūrybos eiles skaitė moksleivė Meda Mikalauskytė, o žodžius apie laisvę ir tėvynę tarė Kamilė Jonelytė. Taip pat muzikinius kūrinius atliko buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties aidai“.

21 val. Jaunimo vasaros estradoje, po atviru dangumi, įvyko filmo „Gražus sūnus“ seansas.

Šiandien būta ir daugiau Baltijos kelio trisdešimtmečiui skirtų renginių: J. Lankučio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga ir trumpametražis dokumentinis filmas „Gulago partizanai“, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukotos šv. Mišios.

Akimirkos iš minėjimo – Sandros Vaičienės nuotraukose: