Ruduo – laukinių paukščių migracijos metas. Tad derėtų nepamiršti ir šiuo sezonu išaugančios paukščių gripo rizikos. Kelių metų mokslininkų kaupiami duomenys liudija, kad ligą dažniausiai perneša šiuo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai. Naminiai paukščiai gali užsikrėsti per lesalą ar užterštą vandenį, virusas gali būti perduodamas ir per inventorių, rūbus ar avalynę.

Šiemet paukščių gripo situacija Europoje kol kas yra palanki – ligos protrūkių nebuvo patvirtinta naminių ar nelaisvėje laikomų paukščių ūkiuose. Tačiau, kol virusas cirkuliuoja laukinėje gamtoje, rizika užkratui patekti į ūkius išlieka. Šių metų pradžioje didelio patogeniškumo (H5N6) paukščių gripo atvejis buvo užregistruotas Danijoje rastam nugaišusiam laukiniam paukščiui. 2018 m. šios ligos atvejų buvo nustatyta Suomijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Airijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje ir Danijoje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kad laikytojai privalo rūpintis savo auginamais naminiais paukščiais. Intensyvios paukščių migracijos metu naminių vandens paukščių nerekomenduojama išleisti į atvirus vandens telkinius. Ūkiuose turėtų būti įrengtos apsaugančios lauko aikštelės, kad naminiai paukščiai neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu).

Požymiai, leidžiantys įtarti paukščių gripą: paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta jų skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse, sutrinka koordinacija. Nuo ligos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių.