Siekiant pagerinti paslaugų kokybę, valdantieji ėmėsi veiksmų nustatant darbo organizavimo efektyvumą Klaipėdos rajono savivaldybėje. Dar rugsėjo mėnesį pasirašius sutartį su konkursą laimėjusia nepriklausoma konsultacijų įmone „Civitta“, pastaroji ėmėsi vertinimo, o praėjusią savaitę pasirodžiusios išvados jau spėjo pasėti daugiau neaiškumų bei nerimo.

Siūlo keisti seniūnijų modelį

Siūloma ne tik keisti Savivaldybės administracijos struktūrą, sumažinant skyrių skaičių iki 15 (dabar veikia 24 skyriai), bet ir pertvarkyti seniūnijų modelį. Pateiktose išvadose nurodoma, jog didžioji dalis rajono seniūnijų darbuotojų (apie 60 proc.) atlieka aplinkos tvarkymo ir valymo funkciją, kuri iš esmės nekuria pridėtinės vertės. Todėl siūloma steigti naują Savivaldybei pavaldžią įmonę, į kurią galėtų būti perkeliami technines funkcijas (valymo, aplinkos tvarkymo, remonto ir kt.) atliekantys darbuotojai.

Teigiama, kad tokioje įmonėje galėtų dirbti apie 60–70 žmonių. Be to, siūloma atsisakyti pavaduotojo pareigybės (pavaduotojai ir padėjėjai taptų specialistais), jog, esant poreikiui, vadovus galėtų pavaduoti bet kuris kompetencijų turintis darbuotojas. Siūloma koreguoti seniūnijų darbuotojų skaičių, jas stambinti, atsižvelgus į gyventojų skaičių ir tendencijas.

Vertinimo išvadose pateiktame seniūnijų rekomenduojamame modelyje vaizduojama, jog iškėlus aplinkos tvarkymo darbais užsiimančius darbuotojus bei panaikinus pavaduotojų ir padėjėjų pareigybes, seniūnijose liktų dirbti vos 3–5 žmonės. Pavyzdžiui, Agluonėnų seniūnijoje iš 9 darbuotojų liktų 3, Dauparų-Kvietinių – iš 9 – 4, Dovilų – iš 15 – 5, Endriejavo – iš 12 – 4, Gargždų – iš 42 – 6, Judrėnų – iš 8 – 3, Kretingalės – iš 12 –3, Priekulės – iš 20 – 6, Sendvario – iš 8 – 3, Veiviržėnų – iš 11 – 3, Vėžaičių – iš 10 – 3. Po pertvarkos likę darbuotojai koncentruotųsi į asmenų aptarnavimo ir socialinės paramos funkcijas.

Išvados – rekomendacinio pobūdžio

Pasigirdus įvairioms nuomonėms ir emocijoms, Savivaldybės vadovai suskubo Administracijos bei seniūnijų darbuotojus raminti, pirmadienį buvo surengtas aptarimas. Anot jų, pateiktos išvados tik rekomendacinio pobūdžio, tad prieš priimant sprendimus bus ne kartą deramasi su darbuotojais. Tiesa, neneigiama, jog permainos būtinos ir kad jos vis tiek įvyks.

Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas sutinka, jog aplinkos tvarkymu ir valymu užsiimančius darbuotojus būtų galima perkelti į kitą Savivaldybei pavaldžią įmonę, pavyzdžiui, UAB „Klaipėdos rajono energija“. Papildomai įmonė turėtų rūpintis paviršinių nuotekų bei šilumos ūkio administravimu.

„Jau ne kartą iš Vyriausybės atstovės Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daivos Kerekeš esame gavę nurodymus, jog nevykdome įstatymo normos, neturime savo paviršinio vandens ir nuotekų tvarkytojo. Svarstėme įvairias alternatyvas, derėjomės su AB „Klaipėdos vanduo“, tačiau jie pasiūlė per didelę kainą. Tad nusprendėme šią funkciją pavesti Vėžaičių šilumos tinklus prižiūrinčiai „Klaipėdos rajono energijai“. Be to, atsižvelgę į „Civitta“ rekomendacijas, galvojame, jog į minėtą įmonę galėtume perkelti ir Savivaldybės bei seniūnijų ūkinio profilio darbuotojus“, – paaiškino A. Bogdanovas.

Pasak Administracijos direktoriaus, jei „Klaipėdos rajono energijai“ pavyktų perduoti visas šias funkcijas nepažeidžiant Konkurencijos įstatymo, apie naujos įmonės kūrimą galvojama nebus.

Tam pritarė ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas: „Mano nuomone, būtų logiška turėti tokią įmonę, kuri rūpintųsi tiek aplinkos priežiūra, tiek šilumos ūkiu, juolab, kad 2024 metais baigiasi mūsų sutartis su šilumos tiekėja UAB „Klaipėdos Ugnė.“

Seniūnams nebereikėtų bėgioti ir nurodinėti

Anot A. Bogdanovo, centralizuotai prižiūrimas aplinkos tvarkymas duotų daugiau naudos tiek efektyvumo, tiek ekonomine prasme. Administracijos direktoriaus teigimu, viena ūkį valdanti įmonė galėtų efektyviau paskirstyti žmogiškuosius resursus bei technikos panaudojimą. Be to, pasak vadovų, seniūnams nebereikėtų bėgioti po kiemus ir nurodinėti darbuotojams, kur jiems šluoti ar griebti lapus.

„Pavyzdžiui, jei savaitgalį kokiam nors miestelyje ar kaime vyktų renginys ar šventė, įmonė, žinodama šią datą iš anksto, galėtų visas pajėgas mesti tų vietovių sutvarkymui. Juk Savivaldybė, visų pirma, yra paslaugos teikėja, o ne vykdytoja. Taip, mes privalome užtikrinti tvarką, tačiau nebūtinai turime įdarbinti žmogų, kuris eis ir tą tvarką vykdys“, – sakė A. Bogdanovas.

Pasak Administracijos vadovo, seniūnai kaip ir anksčiau kuruos ūkį, identifikuos, kokius aplinkos tvarkymo darbus būtina atlikti, sudarys grafikus. Ir toliau jie prižiūrės kelius, pagal poreikį, užsakinės greideriavimo ar kitas paslaugas, vadovaus darbuotojams, kurie tvarkys gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų apskaitą, teiks gyventojams duomenis, vykdys socialinės paramos teikimą ir išmokų mokėjimą, įgyvendins žemės ūkio srities funkcijas ir atliks kitas panašias pareigas.

Kur tokia tarnyba turėtų veikti – dar neaišku, tačiau siūloma ją įkurdinti rajono centre. Be to, vadovai pripažino, jog reikėtų spręsti ir logistinius, transporto klausimus. Anot vadovų, ateityje turėtų būti peržiūrėtas ir aplinkos tvarkymo darbais užsiimančių žmonių skaičius bei atlyginimai. Taip pat ketinama svarstyti ir dėl seniūnijų ribų, kalbama, jog galbūt bus neišvengta ir tam tikrų jungimų.

Neramina darbuotojų perkėlimas

Naujienų portalo „Mano Gargždai“ pakalbinti seniūnai patvirtino, jog su minėtomis vertinimo išvadomis yra susipažinę, tačiau pripažino, jog kol kas kyla daug neaiškumų.

Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė pabrėžė, jog labiausiai neramina kalbos apie darbuotojų iškėlimą į atskirą įmonę: „Mums žmonės reikalingi šalia, tuomet mes patys galime juos prižiūrėti, parodyti, kuriuos darbus būtina atlikti. Priešingu atveju, su įmonėje dirbančiais darbuotojais neturėsime tokio glaudaus ryšio.“

Anot seniūnės, aplinką valyti ir prižiūrėti būtina kasdien, todėl neužteks, jei darbuotojai atvažiuos tą daryti tik kelis kartus per savaitę.

„Kita vertus, gal tik pasikeis pavaldumas ir mūsų žmonės liks seniūnijoje. Nežinau, kol kas sunku komentuoti, daug neaiškumų“, – teigė L. Šunokienė, pabrėždama, jog permainos būtinos, tačiau ne tokios drastiškos.

Judrėnų seniūnas Zigmantas Siminauskas teigė, jog sunkiai supranta, kaip tokia įmonė galėtų veikti. Anot jo, tai tik paslaugos atitolinimas nuo žmonių.

„Suprasčiau, jei tie darbuotojai, pavyzdžiui, vien šienautų, tačiau jie atlieka įvairius darbus, ir valo kelius, genėja medžių šakas, sodina krūmus ar net nutrenktus gyvūnus nuo kelio surenka. Nelabai įsivaizduoju, kaip kokia nors įmonė galėtų užtikrinti mums visų šių paslaugų operatyvų vykdymą“, – komentavo pašnekovas.

Judrėnų seniūnui talkina padėjėja, kuriai, anot Z. Siminausko, neretai tenka atlikti ir sekretorės funkcijas. Jeigu, pasak seniūno, pavaduotojų ar padėjėjų pareigybė nebus panaikinta, o tik pasikeis pavadinimas, darbui tai nesutrukdys.

„Kiekvienas šeimininkas nusipirkęs namą nori pagal save persistumdyti baldus, susiarti sodą ar nugenėti medžių šakas. Tad nieko keisto, kad pasikeitusi valdžia žiūri, ką galėtų padaryti geriau“, – galbūt būsimus pokyčius vertino Z. Siminauskas.

Priekulės seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės nuomone, pateiktos išvados nėra visiškai tikslios. Pasak jos, neatsižvelgta į kiekvieną seniūniją atskirai, o tiesiog pritaikyta labiau didiesiems miestams tinkanti praktika.

„Pasitaiko nenuspėjamų darbų, ekstremalių situacijų. Galbūt kitoms seniūnijoms ir aktuali ši centralizuota tvarka, tačiau mums svarbiau, kad tokiais atvejais darbininkai būtų šalia. Dabar labai džiaugiamės puikiai tvarkomomis teritorijomis, tą pastebi ir gyventojai, tad nenorėtume, kad kažkas pasikeistų“, – sakė D. Bliūdžiuvienė.

Pasak jos, darbų – daug, tad seniūnai yra nepajėgūs išspręsti visų klausimų vieni. Čia, anot moters, talkina pavaduotojai ar padėjėjai, kurie ypač reikalingi didesnėse seniūnijose.