Klaipėdos savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų. Šiuo metu atsakingos institucijos sprendžia daug klausimų: iš kur galėjo atsirasti ši tarša, kaip ją pašalinti iš gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos.

Dirvožemio taršos šaltiniai

Pagrindiniai pavojingųjų cheminių medžiagų taršos šaltiniai yra energetika, pramonė, transportas, atliekų deginimas, nuotekų dumblas, individualių namų šildymui naudojamas kietas kuras (malkos, anglis).

Teršalai į dirvožemį patenka su krituliais, pramonės įmonių dulkėmis, autotransporto išmetamosiomis dujomis, nutekamaisiais vandenimis, tręšiant. Svarbiausi iš jų – organinės ir mineralinės (sieros, druskos ir azoto) rūgštys, sunkieji metalai, organiniai pesticidai, radioaktyvūs izotopai, naftos produktai ir detergentai. Didelę žalą dirvožemiui daro rūgštieji lietūs, kuriuose yra sieros, druskos ir azoto rūgščių.

Ilgalaikis poveikis sveikatai

Pavojingosios cheminės medžiagos (švinas, chromas, cinkas, varis) pasižymi ilgalaikiu ir įvairiapusišku toksiniu poveikiu, keliančiu rimtą grėsmę gyvajai gamtai ir žmonių sveikatai:

Chromas gali būti plaučių, skrandžio, kvėpavimo takų, širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimų, kepenų, inkstų, širdies raumens distrofijos, mažakraujystės, odos alerginių reakcijų ir daugelio kitų negalavimų priežastimi.

Švinas, pakliuvęs į žmogaus organizmą, savaime nepasišalina, o nusėda įvairiuose žmogaus organuose – žmogui gali sutrikti nervų sistema, virškinimas, atsirasti nuolatinis nuovargis, nemiga.

Taršos prevencija

Sutvarkyti aplinkoje pasklidusią taršą yra labai sudėtinga, priklausomai nuo taršos mąsto gali būti reikalingos didelės pastangos ir lėšos.

Todėl pirmiausia reikia didelį dėmesį skirti taršos prevencijai. Apie taršos prevenciją turime žinoti kiekvienas, nes bendra aplinkos tarša priklauso nuo kiekvieno žmogaus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas, siekdamas apsaugoti sveiką gyvenamąją aplinką bei gyventojų sveikatą, pataria kaip elgtis, kad dirvožemis gyvenamojoje, visuomeninėje ir poilsio aplinkoje nebūtų užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis:

1. Šarminti ir užsodinti atviro grunto dykvietes (ypač skveruose, parkuose ir sporto aikštelėse) žaliąja veja.

2. Padengti tvirta danga pramintus takus ir gruntinius kelius.

3. Surinktą sniegą ir nušienautą žolę bei nukritusius lapus išvežti į specialiai tam skirtas vietas, nuo transporto trasų nukasto sniego neperdislokuoti (nepermesti) ant žaliųjų vejų ir krūmynų.

4. Koreguoti autotransporto eismo apkrovą, stovėjimo aikštelių dislokaciją, neplauti autotransporto priemonių tam neskirtose vietose;

5. Atviros žaidimų aikštelės privalo būti padengtos žaliąja veja arba tvirta danga, reguliariai keisti smėlį vaikų žaidimų smėlio dėžėse.

6. Sausuoju metų laikotarpiu nuo gatvių ir šaligatvių dangos kuo dažniau nuplauti dulkes.

Aplinkos taršos prevencija pastatų šildymo sezono metu

Prasidėjo pastatų šildymo sezonas. Su juo prasideda ir padidėjusi oro tarša nuo individualių kieto kuro katilinių išmetimų. Ypač kai į krosnį metamos draudžiamos deginti atliekos.

Ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Deginant šias atliekas buitiniu būdu dėl per žemos temperatūros ir nepilno degimo susidaro žmogaus sveikatai labai pavojingos cheminės medžiagos, sunkieji metalai, dioksinai. Gyvenamųjų namų kaminai yra neaukšti, todėl kenksmingos medžiagos neišsisklaido ir nusėda bei kaupiasi ant žemės paviršiaus savame ir kaimyniniame kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje, o vėliau gali būti aptinkami mėsoje, piene, daržovėse, vaisiuose.

NVSC specialistai atkreipia gyventojų dėmesį, kad kiekvienas gali prisidėti, kad kenksmingų medžiagų į aplinką būtų išmetama mažiau:

1. Pagal galimybes naudokite mažiau taršias kuro rūšis, pavyzdžiui dujas, elektrą arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų.

2. Nedeginkite krosnyje plastikinės taros, gumos, drabužių, avalynės, dažytos ar lakuotos medienos, medžio drožlių plokščių, senų baldų, cheminėmis medžiagomis užterštų audinių ar pakuočių.