Klaipėdos rajono savivaldybėje su nerimu laukiama reorganizacijos. Numatyti esminiai pokyčiai – sumažės skyrių skaičius, bus atsisakyta pavaduotojo pareigybės, centralizuojamas viešųjų pirkimų vykdymas bei buhalterinės apskaitos ir personalo administravimas, mažinamas etatų skaičius, pertvarkomas švietimas.

Su pertvarka – nesutinka

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo, tai – dar negalutinis sprendimas. Iki patvirtinant atnaujintą struktūrą, anot jo, bus deramasi su visais specialistais.

„Taip, eisime ataskaitos pasiūlymų kryptimi. Esame parengę ir Tarybos sprendimo projektą, tačiau derybų dar tikrai bus. Tai – formali pradžia“, – sakė A. Bogdanovas.

Ne kartą akcentavę siekį pagerinti paslaugų kokybę, dar rugsėjį valdantieji pasirašė sutartį su nepriklausoma konsultacijų įmone „Civitta“, kuri už 12 tūkst. eurų atliko Savivaldybės darbo organizavimo vertinimo analizę.

Tiesa, su planuojamais pokyčiais nesutinka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga. Anot jos atstovų, žinia apie pertvarką pribloškė – pateiktos rekomendacijos nėra pagrįstos nei ekonomiškai, nei pagal įstaigos tikslus ir uždavinius ar skyrių funkcijas bei jų pasidalijimą.

Vakar profesinės sąjungos atstovai Gargždų kultūros centre surengė neeilinę spaudos konferenciją-susirinkimą „STOP tyčiojimuisi iš darbuotojų!“, kurioje viešai išdėstė poziciją apie numatomus pokyčius Savivaldybėje. Į susitikimą Savivaldybės vadovai kviesti nebuvo, tačiau jame dalyvavo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Ruškys.

Žinia apie pertvarką pribloškė. K. Abromavičiūtės nuotr.

Sugriaus viską, kas pasiekta

„Mes – nepolitinio pasitikėjimo tarnautojai esame tokioje pačioje padėtyje kaip medikai ar pedagogai, patiriantys psichologinę įtampą darbe. Spaudimą jaučiame tiek iš žiniasklaidos, tiek iš vadovų, Tarybos narių, o kur dar ir klientai, neretai keliantys balsą ar naudojantys fizinį smurtą. Tarnautojos moterys – dar blogesnėje padėtyje. Į jas kreipiamasi žodeliais „mergikė“, mažybiniais vardais, o kartais net ir pažnaibo. Visa tai – vadovams bei Tarybos nariams atrodo norma“, – esamą padėtį darbe nupasakojo sąjungos Komiteto atstovė Laima Kaveckienė.

Pasak jos, nepolitinio pasitikėjimo tarnautojams keliami labai aukšti reikalavimai, kai tuo tarpu politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais gali būti kone bet kas, net neturintis tinkamų vadybinių gebėjimų.

Anot Savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Laimos Tučienės, planuojama pertvarka sugriaus viską, kas iki šiol buvo pasiekta – Administracija Lietuvos savivaldybių indekso reitinge vertinama aukščiausiais balais, keletą kartų pelnė „Auksinės krivūlės“ apdovanojimus.

Pasak pirmininkės, „Civitta“ vertinime visai nenagrinėtos politinio pasitikėjimo Administracijos vadovų ir patarėjų veiklų apimtys, funkcijos bei atsakomybės. Stebina ir struktūrinių padalinių funkcijų sujungimas, pavyzdžiui, siekis Sveikatos apsaugos skyrių jungti su Kultūros, o Civilinę metrikaciją perkelti į Paslaugų skyrių.

„Reforma kirs ir kaimui. Žadama ženkliai sumažinti seniūnijų darbuotojų skaičių, o aplinkos tvarkytojus, valytojus numatyta perkelti į būsimos įmonės Gargžduose pavaldumą, kuri aptarnautų iš „centro“ visas seniūnijas, seniūnams paliekant tik „dispečerių“ vaidmenį. Siūloma atleisti nemažą kiekį tiek Administracijos darbuotojų, tiek ir ūkinio personalo“, – kalbėjo profesinės sąjungos pirmininkė.

Siūlys alternatyvas

Sąjungos atstovai nesupranta ir kodėl pertvarką norima įgyvendinti kuo greičiau. Esą jau parengtas rajono mero potvarkis, kuriuo reforma įsigaliotų nuo kitų metų gegužės mėnesio.

Anot L. Tučienės, pirmadienį buvo konsultuotasi su Vadovais, tačiau į rūpimus klausimus atsakymų negauta: „Su darbuotojais nesitariama dėl pertvarkymų tikslų, naudos ir siekiamų rezultatų, jų būtinybė nepagrįsta jokia ekonomine analize. Administracijoje, kurioje dirba 327 darbuotojai (iš jų – 48 proc. seniūnijose) tvyro didelė psichologinė įtampa, nepasitikėjimas, žmonės kasdien patiria stresą, negali ramiai dirbti dėl neaiškios ateities. Profesinės sąjungos Savivaldybės vadovybė nelaiko lygiaverčiu partneriu ir me tą jaučiame.“

Savo ruožtu, profesinės sąjungos atstovai siūlo neskubėti ir klausimą gerai išdiskutuoti. Anot L. Kaveckienės, ketvirtadienį Administracijos direktoriui bus pateikti alternatyvūs struktūros pokyčių siūlymai, kuriuos iki to laiko ketinama gauti iš pačių darbuotojų, nepaisant to, ar jie priklauso profesinei sąjungai ar ne.

„Ar į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta – mes labai abejojame“, – nuogąstavimus išsakė L. Kaveckienė.

Susirinkimo metu buvo pateikta informacija ir apie profesinės sąjungos veiklą, informaciją teisiniais klausimais dėl galimų atleidimų susirinkusiesiems suteikė teisininkai Donatas Lengvinas bei Justas Vytautas Paulionis.

Darbuotojai gali teikti pasiūlymus. K. Abromavičiūtės nuotr.

Matomas padalinių išsmulkinimas

Šiuo metu rajono savivalda susideda iš Administracijos (52 proc. darbuotojų) ir seniūnijos (48 proc. darbuotojų). Kaip nurodoma „Civitta“ vertinimo išvadose, centrinės Administracijos organizacinė struktūra yra liekna – neapkrauta papildomais hierarchiniais lygmenimis, 15 iš 23 Administracijos padalinių yra sudaryti iš 6 ir mažiau asmenų, matomas ženklus padalinių išsmulkinimas.

Teigiama, kad tokia struktūra nulemia tai, kad vienam iš darbuotojų susirgus ar išėjus atostogų, smarkiai apribojamas skyriaus darbas. Be to, skatinamas susiskaidymas atskiromis teminėmis sritimis, neskatinamas bendradarbiavimas, nesukuriamos prielaidos pasiekti platesnių, integruotų tikslų.

Dabar iš 171 žmonių dirbančių Administracijoje, 44 atlieka vadovaujančias funkcijas. Kai kuriose srityse jaučiamas specialistų trūkumas, tuo tarpu poreikio turėti 2 vadovaujančius asmenis – vedėją ir vedėjo pavaduotoją – nėra.

Be to, Klaipėdos rajone veikia 53 administracijai pavaldžios įstaigos, didžioji dalis jų yra ugdymo įstaigos. Skyrių darbuotojai neturi informacijos apie pavaldžių įstaigų turimus išteklius, veiklą ir rezultatus. Pastebimas ryškus pavaldžių įstaigų, taip pat ir seniūnijų valdymo decentralizavimas, ypatingai finansų, viešųjų pirkimų ir turto valdymo srityse.

Ugdymo srityje tik apie 50 proc. visų lėšų yra panaudojama tiesiogiai švietimui (pedagogų atlyginimams, kvalifikacijos kėlimui ir ugdymo priemonėms), o apie 42 proc. darbuotojų švietimo įstaigose yra ne pedagoginiai darbuotojai.

Siūlo įgyvendinti etapais

„Civitta“ specialistai galimus pokyčius skirsto į 3 grupes pagal svarbą. Pirmiausia siūloma atsižvelgti į organizacinius pokyčius, susijusius su Administracijos bei seniūnijų struktūros, funkcijų ir etatų pertvarka ir sukurti klientų aptarnavimo centrą. Vėliau sektų perteklinių etatų pavaldžiose įstaigose sumažinimas, įstaigų tinklinimas (3–4 kartus sumažinant juridinių asmenų skaičių). Galiausiai – informacinių sistemų diegimas ir perėjimas prie integruotų įrašų valdymo visoje Administracijos valdymo srityje.

Ataskaitoje siūloma Administracijos padalinius stambinti juos sujungiant pagal temas. Naujai sukurti ar sujungti skyriai turėtų po vieną vadovą, kiti vadovai turėtų būti priskiriami patarėjais pagal poreikį, o skyrių vedėjų pavaduotojai taptų vyriausiais specialistais. Svarstoma, jog Savivaldybėje turėtų veikti 15 skyrių (dabar – 23).

Taip pat pagal siūlymus būtų įkurta Pokyčių projektinė grupė, kuri rūpintųsi organizacinių pokyčių įgyvendinimu.

Išvadose paliestas ir etatų mažinimo klausimas. „Civitta“ nuomone, bendras galimas administracinio personalo etatų skaičius galėtų sudaryti 190–200 darbuotojų.

Viešųjų pirkimų centralizavimas

Kalbama ir apie naujos Aplinkos priežiūros įmonės sukūrimą, siekiant centralizuoti gatvių, kelių valymo ir aplinkos tvarkymą. Dabartiniai valytoja ir aplinkos tvarkytojai iš Administracijos ir seniūnijų būtų perkeliami į šią įstaigą. Daugiau skaitykite ČIA.

Taip pat siūlomas viešųjų pirkimų ir buhalterijos centralizavimas. Viešųjų pirkimų vykdymo funkcija būtų perduota Viešųjų pirkimų skyriui. Centralizavimas, anot „Civitta“ specialistų, sumažintų viešųjų pirkimų išlaidas, efektyviau būtų kontroliuojamas biudžetas. Šį skyrių siūloma išplėsti komandą padidinant dar 4–5 papildomais darbuotojais.

Centralizuotame buhalterinės apskaitos skyriuje siūloma darbuotojų darbo organizavimą suskirstyti pagal darbo pobūdžio veiklas: DU apskaitos, Ilgalaikio turto administravimo, Pirkimo sąskaitų administravimo, Tiekėjų sąskaitų administravimo grupes.

„Išskirsčius darbuotojus pagal veiklas, būtų efektyviau paskirstomi darbuotojų laiko resursai, specializuojamos jų veiklos bei lengviau sudaromi darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokymų planai“, – rašoma ataskaitoje.

Dėmesys – švietimui

Pasiūlymuose nemažai dėmesio skirta ir rajono švietimo kokybės gerinimui. Siūloma mažinti ugdymo įstaigų juridinių asmenų skaičių (įstaigos sujungiamos į apytiksliai 10 juridinių asmenų, supaprastinamas valdymo modelis).

Taip pat ketinama nustatyti išlaidų palaikančiosioms funkcijoms lubos pavaldžiose įstaigose – nustatoma procentinė išraiška, kurios negali viršyti palaikančiosios funkcijos, pavyzdžiui, valymo paslaugos ar ūkvedžių, pagalbinių darbuotojų atlyginimams (ne daugiau kaip 30–35 proc. nuo bendro švietimo įstaigų etatų skaičiaus). Nurodoma, kad sutaupytas lėšas būtų galima nukreipti į švietimą (didinti mokytojų atlyginimus, investuoti į švietimo pagalbą, mokymus).

Jau ne kartą kalbėta, jog Savivaldybėje turėtų būti įdiegtas vieno langelio principas. Savivaldybės administracijoje būtų sukuriama asmenų aptarnavimo erdvė, gyventojams leidžianti be reikalo nebevaikščioti po Savivaldybę.