Nuolat didėjantį visuomenės aktyvumą kovojant su aplinkosauginiais pažeidimais rodo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo skyriaus (PPS) gaunamų žmonių pranešimų apie pažeidimus statistika.

Pasak PPS vadovo Gedimino Markausko, pernai sulaukta arti 18 tūkst. pranešimų (17 856). Tai net 46 proc. daugiau negu 2015-aisiais – pirmaisiais PPS, praminto aplinkosaugininkų dispečerine, veiklos metais. Paprastai daugiausia pranešimų gaunama gegužę, mažiausiai – žiemą.

Kasmet didžiąją jų dalį sudaro skambučiai apie sužeistus, automobilio užmuštus ar sužalotus, taip pat apie atklydusius į gyvenamąsias vietoves laukinius gyvūnus ar neišskridusius žiemoti paukščius. Pernai buvo sulaukta daugiau kaip 9,8 tūkst. tokių pranešimų. Iš jų net 7,8 tūkst. skambučių – apie laukinių gyvūnų susidūrimus su transporto priemone.

Antroje vietoje – pranešimai apie atliekų deginimą. 2019 metais gauta 1 280 tokių pranešimų. Žmonės dažniausiai skundžiasi, kad jų kaimynai degina atliekas ar kitas draudžiamas medžiagas, kūrena krosnis draudžiamu kuru. Dalis šių pranešimų nepasitvirtina.

Vis nepakantesni žmonės ir brakonieriams. Pernai sulaukta 1 202 skambučių apie žvejybos, 667 apie medžioklės pažeidimus.

Beveik dvigubai daugiau, palyginti su 2015 m., gauta pranešimų apie aplinkos taršą atliekomis (2019 m. – 690, 2015 m. – 381).

Daugiausia skambučių pernai sulaukta iš Vilniaus regiono gyventojų (4,7 tūkst.). Antroje vietoje – Kauno (3 tūkst.), trečioje – Klaipėdos (2,5 tūkst.) regionas.

Į žmonių skambučius budintys PPS darbuotojai reaguoja nedelsdami. Jie gautą informaciją iš karto perduoda vietos aplinkosaugininkams. Šie vyksta jos patikrinti ne tik darbo metu, bet ir po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis.