Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2020 metais atlikto tyrimo „Tabako gaminių ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių efektyvumo ir požiūrio vertinimas“ (18–74 m. amžiaus grupėje) duomenimis, rūkančiųjų per paskutinį mėnesį (cigaretes, cigarus, pypkę) ir kas dieną, lyginant su 2017 metais, sumažėjo.

Naujausio tyrimo duomenimis 22 proc. apklaustųjų rūko kasdien ( 2017 m. – 28 proc.), o nors kartą per paskutinį mėnesį – 28 proc. (2017 m. – 31 proc.). 2020 tyrimo duomenimis 64 proc. respondentų bent kartą gyvenime yra bandę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę) (2017 m. tokių buvo 65 proc.).

Verta pažymėti, kad smarkiai išaugo rūkančiųjų elektroninės cigaretės skaičius. 2017 m. nors kartą gyvenime elektronines cigaretės bandžiusių apklaustųjų skaičius siekė 16 proc. Naujausio tyrimo duomenimis elektronines cigaretes yra bandę rūkyti ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų: 1 proc. kasdien, 4 proc. – bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų, 7 proc. – bent kartą per pastaruosius 12 mėn., 14 proc. – bent kartą gyvenime. Taip pat 18 proc. apklaustųjų bent kartą gyvenime yra rūkę naujoviškus bedūmius tabako produktus (pvz. IQOS): 2 proc. teigia, kad rūko kasdien. Kadangi naujoviški bedūmiai tabako produktai rinkoje pasirodė pakankamai nesenai, galimybės palyginti su 2017 m. duomenimis nėra.

Taigi šis tyrimas atskleidžia, kad gyventojams rečiau rūkant „įprastus tabako gaminius“ (cigaretes, cigarus, pypkę), jų rinkos vietą užima elektroninės cigaretės ir naujoviški bedūmiai tabako produktai.

Lietuvoje cigaretes, cigarus ir pypkes rūko vyrai, vidurinio išsimokslinimo respondentai ir kaimo vietovių gyventojai, o elektronines cigaretes dažniau rūkė vyrai, jauniausi (18–25 m.) respondentai, vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo atstovai bei didmiesčių gyventojai. Naujoviškus bedūmius tabako produktus dažniau rūkė 18–35 m. respondentai ir didmiesčių gyventojai.

Taip pat tyrimas atskleidžia, kad dalis apklaustųjų (12 proc.) tiki, kad elektroninės cigaretės nėra pavojingos aplinkinių sveikatai, 71 proc. mano priešingai. Taip pat, vienas iš dešimties respondentų pritaria teiginiui, kad elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti, 72 proc. – laikosi priešingos nuomonės. Po 8 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiais, kad elektroninės cigaretės nesukelia priklausomybės, jas rūkyti galima be paliovos ir elektroninės cigaretės nekelia pavojaus sveikatai – šiems teiginiams nepritaria 74–76 proc. apklaustųjų.

Panašios nuomonės apklaustieji laikosi ir apie naujoviškus bedūmius tabako produktus. 10 proc. apklausos dalyvių pritaria teiginiui, kad naujoviški bedūmiai tabako produktai nepavojingi aplinkiniams, 68 proc. – laikosi priešingos nuomonės. 8 proc. apklaustųjų pritaria teiginiui, kad naujoviški bedūmiai tabako produktai padeda mesti rūkyti, 68 proc. – nepritaria. Po 7 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiais, kad naujoviški bedūmiai tabako produktai nesukelia priklausomybės, šiuos produktus galima rūkyti be paliovos, šie produktai nekelia pavojaus sveikatai. Šiems teiginiams nepritaria 70–73 proc. apklaustųjų.

Remiantis šio tyrimo duomenimis galima teigti, kad didžioji dalis gyventojų nepritaria teiginiams apie tariamą elektroninių cigarečių ir naujoviškų bedūmių tabako produktų pagalbą metant rūkyti ir pavojaus nekėlimą sveikatai ir aplinkiniams. Kita vertus, atsižvelgiant į respondentų socio–demografines charakteristikas, matoma, kad nepritarimą teiginiams dažniau išreiškė aukščiausio išsimokslinimo respondentai bei pasyvūs tabako vartotojai bei išvis nerūkantys elektroninių cigarečių. Pritarimą dažniau išreiškė aktyvūs tabako vartotojai, kas rodo, jog būtina didinti informuotumą apie elektroninių cigarečių ir naujoviškų bedūmių tabako produktų tikrąjį poveikį sveikatai aktyviai tabaką vartojančiųjų grupėje.