Lietuvoje iki balandžio 13 d. pratęsus karantiną, o pasaulį toliau apgaubus nežinomybei dėl plintančio koronaviruso, tikintieji šiais metais Velykas sutiks kitaip nei įprasta. Penktadienį, kovo 27 d., Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas spaudos konferencijoje kreipiasi į tikinčiuosius ir kalba, kaip karantino metu pasitiksime ir švęsime šv. Velykas.

Katedros aikštėje suorganizuotoje spaudos konferencijoje arkivyskupas G. Grušas teigė, kad sprendimai dėl šių švenčių priimti gavus nurodymus iš Vatikano.

„Su vyskupais aptarėme, kaip pritaikyti tas nuorodas, kurias esame gavę, kaip jas pritaikyti Lietuvoje. Noriu priminti, kad šie pakeitimai buvo priimti, kad apsaugotume visus, kurie yra rizikos zonoje, kad nesusirgtų“, – teigė jis.

Arkivyskupas pabrėžė, kad šiemet Didžiosios savaitės bei Velykų šventimas ir minėjimas persikels į transliacijas televizijoje ir internete.

Keičiama liturgija

„Nors kai kas pasiūlė perkelti šventes, Šventasis sostas pabrėžė, kad tai šventės, kurios negali būti perkeltos. Tačiau Šventasis sostas yra nurodęs galimybių, kaip pritaikyti liturgiją, kuri vyks be žmonių“, – kalbėjo G. Grušas.

Didžioji savaitė prasideda Verbų sekmadienį. Numatyta, kad visą šventinį laikotarpį Mišios vyks be žmonių. Šiemet nebus vykdomos ir tradicinės procesijos. Kiekvieną šventinį laikotarpį per Didįjį Ketvirtadienį Mišioms suvažiuoja vyskupai ir suvažiavimo metu šventinami aliejai, kurie naudojami religinėse apeigose visus metus.

„Lietuvoje švęsime šias Mišias Didįjį Ketvirtadienį, kaip įprasta, bet tai vyks be kunigų dalyvavimo. Mišios vyks katedrose su vyskupais ir kunigais, kurie tarnauja katedrose“, – aiškino arkivyskupas.

Ketvirtadienio vakare taip pat vyksta kojų plovimo ceremonija. Kadangi šiais metais Mišios vyks be žmonių, ši dalis taip pat bus praleidžiama.

Nebus laužų ir procesijų lauke

Didžioji Penktadienio pamaldose Vatikano nurodymu bus pridedamos maldos už sergančiuosius, mirusius, medikus bei tuos, kurie pasimetę tokiu precedento neturinčiu metu. Didįjį Penktadienį taip pat įprastai vyksta rinkliava, kuri taip pat bus praleidžiama todėl, kad Mišios vyks be žmonių.

„Velyknaktis bus švenčiamas tik katedrose. Pačios apeigos bus keičiamos pagal Vatikano nurodymą. Anksčiau vakaras prasidėdavo lauke laužu. Ta dalis praleidžiama. Mišios prasidės nuo žvakės uždegimo prie altoriaus, o toliau tęsis su žodžio liturgija“, – pasakojo G. Grušas.

Taip pat vėlesniam laikui atidedamos įprastos per Velykas suaugusiųjų krikšto apeigos.

„Velykų rytą taip pat nebus procesijų, o Mišios vyks be žmonių. Tikimės, kad daugelis Mišių bus transliuojamos per radiją, televiziją, internetu. Nors procesijos nevyks, Velykų rytą 8 val. bus skambinami varpai, minint ir švenčiant Prisikėlimo Rytą“, – tęsė arkivyskupas.

G. Grušas pabrėžė, kad gyventojai kviečiami jungtis maldoje stebint transliacijas.

„Velykinė išpažintis atidėta iki birželio 29 d., Šv. Petro ir Povilo šventės, tai nėra skubos atlikti išpažintį prieš Velykas. Sprendimas gali būti pratęstas, jei situacija keisis“, – akcentavo arkivyskupas.

Taip pat atidedami visi Sutvirtinimo ir Komunijos sakramentai iki karantino pabaigos ir pagal situaciją, kokia bus tuomet.

„Nemažai žmonių yra kreipęsi dėl Mišių aukojimo, kaip dabar jiems daryti. Mišios toliau yra aukojamos kunigų ir kunigai gali bei priima Mišių intencijas iki šiol žmonėms prašant. Norime pabrėžti, kad nėra būtina ateiti į bažnyčią, tai galima daryti ir elektroniniu paštu ir tuo pačiu galima pervesti auką tiek dėl Mišių, tiek dėl norint paremti kunigus, bažnyčią elektroniniu būdu. Tik reikia pažymėti, už ką auka skiriama“, – kalbėjo arkivyskupas.

Kartu vyskupai nusprendė birželio pabaigoje numatytas Jaunimo dienas atidėti. Kas trejus metus vykstantis skirtingose vietose renginys šiemet buvo numatytas Šiauliuose ir prie Kryžių kalno. Sprendimas, iki kada bus atidėtos dienos, bus priimtas pasibaigus karantinui. G. Grušas paminėjo, kad sulaukia daug klausimų apie verbų šventinimą.

„Todėl, kad nevyks procesijos, verbų pašventinimas numatytas bažnyčioje tik tai liturginių apeigų metu. Nebus atskiro palaiminimo verboms šalia. Verbos, kai naudojamos liturginėje procesijoje, yra ženklas dalyvavimo veiksme. Žmonės, kurie bus namuose ir turės tas verbas, žiūrėdami televiziją galės dalyvauti ir nereikia būtina, kad žmonės fiziškai dalyvautų liturgijoje“, – aiškino arkivyskupas.