Šiais metais šalies priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, norėdami sutramdyti pernykštės žolės padegėjus, balandžio pradžioje į kaimus ir miestelius išskubėjo lengvaisiais automobiliais, kad perspėtų apie tokių gaisrų pavojų. O šią savaitę jie į dangų pakėlė ir bepilotes skraidykles, kad įvertintų išdegusių laukų mastą bei galėjusių išplisti gaisrų pavojų.

„Jei prie namų valdos fiksuojamas išdegęs plotas, mūsų pareigūnai atlieka patikrinimą, aiškinasi aplinkybes ir jau yra nubaudę ne vieną gyventoją. Kol bus gaisrų atvirosiose teritorijose, tol rengsime reidus ir vykdysime stebėseną, panaudodami dronus,“ – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Giedrius Jasionis.

Daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla Vilniaus apskrityje. Vien šiemet ugniagesiams gelbėtojams čia teko gesinti 347 gaisrus.

„Vilniaus rajone yra gan daug nedirbamos, apleistos žemės. Jų savininkai, norėdami gauti išmokas iš Europos Sąjungos lėšų, ją deklaruoja. Deja, užuot tuos laukus šienavę, juos padega, rizikuodami savo ir kitų turtu, darydami didelę žalą gamtai. Ypač didelis pavojus kyla vėjuotą dieną, kai ugnis greitai persimeta į netoli esančius ūkinius pastatus ir gyvenamuosius namus. Kasmet vien Vilniaus apskrityje sudega keliasdešimt pastatų. O tada varstomos seniūnijų durys, prašoma pašalpų ir paramos,“ – teigia G. Jasionis.

Pasak jo, padegus žolę, dažnai supleška ir atokiai esančios sodybos, nes žaibišku greičiu plintanti ugnis nukeliauja ne vieną kilometrą. Kartais ugnis išplinta ir deginant nupjautas medžių šakas.

„Žmonės, genėdami obelis, tvarkydamiesi aplink namus, neretai sukrauna kelių metrų krūvas ir jas padega, nepasirūpinę net vandeniu ar gesintuvu,“ – vardija gyventojų klaidas G. Jasionis.  

Ar ilgai dar gyventojai pleškins pernykštę žolę? Ugniagesiai gelbėtojai tikina, kad tokių gaisrų vajus baigiasi, kai ji sužaliuoja ir ūgteli, o jos sulaukiama atšilus orams ne tik dieną, bet ir naktį.        

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais šalyje atvirosiose teritorijose jau kilo 755 gaisrai. Tiesa, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai 48 proc. mažiau (pernai per šį laikotarpį kilo 1448 gaisrų).

Šiemet Lietuvoje kovo mėnesį įsiplieskė 495 atvirųjų teritorijų gaisrai, daugiausia jų fiksuota nuo kovo 22 d. iki kovo 29 d. (352 gaisrai). Balandžio mėnesį atvirosiose teritorijose liepsnojo 147 gaisrai. Beje, pernai per 7 balandžio mėnesio dienas jų buvo užregistruota – 772. Kaip liudija statistika, apie 50 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų šiemet kilo nuo 13 iki 18 val.