Eta Akvaridų meteorų lietų kiekvienais metais galima stebėti nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos. Visgi, šių meteorų stebėjimui koją kiš pilnėjantis Mėnulis. Bet jei labai norite stebėti Eta Akvaridus yra keletas triukų.

Pirmiausiai reikėtų išvykti iš miesto į kuo mažiau apšviestą vietą – bent jau tiek. Dar geriau, jei tokioje vietoje susirasite šešėlį. Taip, Mėnulis meta šešėlį, todėl geriausia būtų įsitaisyti būtent šešėlyje.

Tai gali būti atviroje vietoje esanti medžių ar krūmų eilė, ar kokia pastato siena. Tik turėkite omenyje, kad meteorus geriausia stebėti ten, kur nėra didelės šviesos taršos. Taigi, įsitaisius kuo toliau nuo miesto šviesų ir dar šešėlyje, jums prieš akis naktinis dangus bus tamsesnis, o visos žvaigždės ir taip pat meteorai – ryškesni.

Visgi, pietiniam pusrutuliui šį kartą pasisekė labiau, kadangi ten šių meteorų stebėjimui sąlygos yra kur kas geresnės. Čia per valandą galima stebėti apie 20–40 praskriejančių meteorų.

Tuo tarpu nuo vidutinių platumų iki šiaurinių platumų per valandą, jei pasiseks, gali praskrieti apie 10 meteorų.

Pats tinkamiausias laikas stebėti šiuos greitus ir įprastai ryškius meteorus yra ankstyvos ryto valandos, prieš pasirodant rytmečio aušrai. Meteorai yra linkę atskrieti spurtais, kuriuos skiria ramybės periodai.

Šie Eta Akvaridų meteorai pasklinda iš tam tikro taško, esančio priešais Vandenio žvaigždyną. Šis dangaus skliauto taškas beveik sutampa su blausios Eta Aquarii žvaigždės pozicija, būtent dėl to meteorų lietui suteiktas Eta Akvaridų vardas.

Eta Aquarii yra viena iš keturių žvaigždžių, sudarančių Y formos „vandens ąsočio“ žvaigždyną, šiaurinėje Vandenio dalyje. Jeigu jums pavyktų atrasti šį žvaigždyną, tuomet galite džiaugtis puikiomis galimybėmis aptikti ir Eta Akvaridų radiantą.

Tačiau tikrai nebūtina tiksliai žinoti šios vietos, kad galėtumėte mėgautis meteorų stebėjimu. Taip yra todėl, kad meteorai skrenda į visas dangaus puses, priešais skirtingus žvaigždynus.

Keletą Eta Akvaridų galima išvysti ir vėlyvo vakaro valandomis. Tuo metu meteorai danguje suformuoja išskirtinai ilgus šviesos ruožus.

Kasmet mūsų Žemės planeta balandžio pabaigoje ir gegužės mėnesį kerta orbitinį Halio kometos kelią, dėl ko nakties metu kometos gabalėliai danguje pasirodo Eta Akvaridų meteorų pavidalu.

Šis lietus aktyvus nuo balandžio 19 iki gegužės 20 d., tačiau giliausiai į kometos nuolaužų srautą Žemė įskrieja apie gegužės 5 d.

Mūsų planeta orbitinį Halio kometos kelią kerta ir kitoje metų pusėje – spalio mėnesį. Tuo metu galima išvysti Orionidų meteorų lietų.